Anapilin iškeliavo Miknių sodybos šeimininkė

Ana­pi­lin iš­ke­lia­vo Mik­nių so­dy­bos šei­mi­nin­kė

Sa­vait­ga­lį Pa­šuš­vio mies­te­lio ka­pi­nė­se pa­lai­do­ta par­ti­za­nų rė­mė­ja Ju­li­jo­na Mik­niū­tė-Pet­rė­tie­nė.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­nas ir vi­sa ša­lis ne­te­ko iš­ki­lios as­me­ny­bės – Mik­nių so­dy­bo­je 1949 me­tais vy­ku­sio par­ti­za­nų su­va­žia­vi­mo liu­di­nin­kės, ku­ri sa­vo pri­si­mi­ni­mais dos­niai da­li­jo­si su vi­sais Mi­nai­čių me­mo­ria­lo lan­ky­to­jais.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Tur­tin­ga biog­ra­fi­ja

J. Mik­niū­tė-Pet­rė­tie­nė gi­mė 1934 me­tais Mi­nai­čių kai­me, Grin­kiš­kio vals­čiu­je, Sta­nis­lo­vo ir An­ta­ni­nos Mik­nių šei­mo­je. Au­go kar­tu su se­se­ri­mis Te­re­se ir Mi­ka­li­na.

Vi­si jų šei­mos na­riai ta­po par­ti­za­nų rė­mė­jais. 1948 me­tais Mik­nių so­dy­bo­je Pri­si­kė­li­mo apy­gar­dos par­ti­za­nai įren­gė bun­ke­rį, ku­ria­me 1949 me­tų va­sa­rio mė­ne­sį įvy­ko Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­dų su­si­ti­ki­mas ir pa­si­ra­šy­ta Lie­tu­vos Lais­vės Ko­vos są­jū­džio dek­la­ra­ci­ja.

J. Mik­niū­tė-Pet­rė­tie­nė kar­tu su ki­tais šei­mos na­riais rū­pi­no­si su­si­rin­ku­sių par­ti­za­nų bui­ties rei­ka­lais – ga­mi­no jiems mais­tą, skal­bė dra­bu­žius, ste­bė­jo ap­lin­ką ir pra­ne­ši­nė­jo par­ti­za­nams.

Ko­vo­to­jai, ku­riems pa­gal­bą tei­kė Mik­niai, slaps­tė­si jų so­dy­bo­je iki 1953 me­tų. Vie­nu me­tu Mik­niai slau­gė su­žeis­tą par­ti­za­ną Lau­ry­ną Min­gė­lą-Džiu­gą.

Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­ro duo­me­ni­mis, J. Mik­niū­tė-Pet­rė­tie­nė pa­dė­jo ar­cheo­lo­gams ras­ti bu­vu­sios dar­ži­nės grin­dy­se įreng­to bun­ke­rio vie­tą, kai pra­si­dė­jo par­ti­za­nų įam­ži­ni­mo dar­bai Mi­nai­čių kai­me.

2010 me­tais čia įren­gus nuo­la­ti­nę eks­po­zi­ci­ją, J. Mik­niū­tė-Pet­rė­tie­nė nuo­lat priim­da­vo pa­vie­nius lan­ky­to­jus ir įvai­rias eks­kur­si­jas, dos­niai da­lyda­vo­si sa­vo pri­si­mi­ni­mais.

1999 me­tais jai su­teik­tas Lais­vės ko­vų da­ly­vio sta­tu­sas, 2009 me­tais mo­te­ris ap­do­va­no­ta or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ Ka­ri­nin­ko kry­žiu­mi.

Liks dau­ge­lio at­min­ty­je

Rad­vi­liš­kio mies­to 450-ajam ju­bi­lie­jui skir­ta­me Rad­vi­liš­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos kul­tū­ros ir is­to­ri­jos žur­na­le „Rad­vi­liš­kio kraš­tas“ per­nai Grin­kiš­kio gim­na­zi­jos pe­da­go­gai Aud­rė ir Kle­mas Ind­rė­kai pub­li­ka­ci­jo­je „Gy­vo­ji is­to­ri­ja Mi­nai­čių kai­me“ pa­pa­sa­ko­jo apie Mi­nai­čių kai­mo 1949 me­tų is­to­ri­nius įvy­kius liu­di­jan­čios so­dy­bos šei­mi­nin­kę J. Mik­niū­tę-Pet­rė­tie­nę.

Mik­nių so­dy­bos šei­mi­nin­kė ne kar­tą sa­vo pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si ir su tra­di­ci­nio dvi­ra­čių žy­gio ra­jo­no pa­vel­do­sau­gos ob­jek­tų ke­liais da­ly­viais. Ne išim­tis ir šie me­tai – J. Mik­niū­tė-Pet­rė­tie­nė drau­giš­kai ir be­tar­piš­kai bend­ra­vo su lie­pos pra­džio­je Mi­nai­čių me­mo­ria­lą ap­lan­kiu­siais žy­gio da­ly­viais ir be jo­kių iš­ly­gų sky­rė jiems sa­vo lai­ko.

J. Mik­niū­tę-Pet­rė­tie­nę ne vie­nas at­si­mins kaip švie­sią, iš­ki­lią as­me­ny­bę, dau­ge­lį me­tų bu­vu­sią gy­va svar­bių ša­lies is­to­ri­jos mo­men­tų liu­di­nin­ke.

Si­gi­tos DA­MANS­KIE­NĖS nuo­tr.

Lie­pos pra­džio­je su Ju­li­jo­na Mik­niū­te-Pet­rė­tie­ne drau­giš­kai bend­ra­vę dvi­ra­čių žy­gio da­ly­viai ne­si­ti­kė­jo, kad lie­pos 26-ąją ši švie­si as­me­ny­bė už­ges.