
Naujausios
Maras naikina kiaules:
į tvartą – lyg į operacinę
Afrikinis kiaulių maras apima Šiaulių apskritį. Virusas kol kas nefiksuotas tik Kelmėje. Sudėtingiausia situacija dabar Šiaulių rajone: per kelias dienas maras apėmė net dvi seniūnijas. Savivaldybės skelbia ekstremalią situaciją, o veterinarijos gydytojai perspėja: maras labai pavojingas.
Pokalbis su Šiaulių maisto ir veterinarijos tarnybos viršininku Arūnu TEIŠERSKIU.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Plinta žaibiškai
– Situacija verčia rimtai sunerimti. Prieš keletą mėnesių keli židiniai nustatyti tik Pakruojyje, o dabar nustatyti jau visuose rajonuose, išskyrus Kelmės.
– Iš tiesų Kelmės rajonas yra vienintelis, kuriame afrikinio kiaulių maro atvejų neužfiksuota nei miškuose, nei augintojų ūkiuose. Tačiau kelmiškiams nereikėtų tuo pernelyg džiaugtis: maras gali „pasisėti“ bet kurią dieną. Aiškiau sakant, pagrindiniams kiaulių maro nešiotojams šernams rajonų teritorijos neegzistuoja, jie per neilgą laiką pajėgūs nukulniuoti ir keliasdešimt kilometrų.
Reikalai išties labai rimti. Mūsų žiniomis, virusas į Šiaulių apskrities teritoriją „įlipo“ iš Panevėžio apskrities. Pirmiausia atakavo Pakruojo rajoną: iš trijų židinių teko sunaikinti vienuolika ligotų kiaulių.
Paskui įsisuko į kaimyninį Radviliškio rajoną, laimei, kliudydamas smulkius – 1–5 kiaulių ūkius, aplenkdamas didžiuosius. Radviliškyje iš viso buvo išaiškinti net penki židiniai.
Joniškyje rasti trys maro židiniai, sunaikinti teko 43 kiaules.
O Akmenės rajone nuostoliai didesni. Prieš gerą savaitę liga įsisuko į stambaus ūkininko kiaulininkystės ūkį – iš pradžių susirgo 10 kiaulių, tačiau utilizuoti Rietave teko visas tvarte buvusias 230.
Šiaulių rajono savivaldybė šiomis dienomis taip pat buvo priversta skelbti ekstremalią situaciją: kiaulių maro židiniai aptikti Kužių ir Gruzdžių seniūnijų gyventojų tvartuose.
Kužių seniūnijos Rudaičių kaimo gyventojas savo kiaules laikė skirtinguose tvartuose. Viename aptikus ligą, ryžomės savotiškam eksperimentui, apsisprendėme keletą dienų stebėti devynias kito tvarto „gyventojas“ – galgi jos vis dėlto nesusirgs. Deja, eksperimentas nuvylė: maro virusas įžengė ir į šį tvartą.
– Ar įmanoma nuspėti pavojingos kiaulių ligos protrūkio pradžią?
– Tikrai taip. Jeigu tik išgirdote, kad jūsų krašto miškuose buvo rasta dėl afrikinio kiaulių maro nugaišusių šernų, net neabejokite, tikimybė, jog jūsų tvarte esančios kiaulės gali susirgti, yra didžiulė.
Pavyzdžiai: prieš porą mėnesių iki afrikinio kiaulių maro proveržio Kužių ir Gruzdžių seniūnijose medžiotojai šių seniūnijų miškuose buvo radę negyvų šernų.
Šią savaitę laukuose vėl rasti devyni negyvi šernai, vakar – dar vienas. Visiems nustatytas maras. Tai ženklas, kad liga tiesiog siautėja ir tik laiko klausimas, kada ji gali įsisukti į ūkius.
Apsisaugoti įmanoma, bet reikia saugotis
– Kaip išvengti ir ar įmanoma išvengti nuostolius nešančios ligos?
– Išvengti įmanoma. Tik pirmiausia augintojai turi klausyti ir išgirsti, kas jiems yra sakoma. Dabar panašu, kad kol kas žmonės į mūsų rengiamus susitikimus ateina tik pliusiuko užsidėti, bet neišgirsta, ką mes sakome. O pasakyti bandome štai ką: norint, kad ištisus kiaulių ūkius išguldyti pajėgus virusas aplenktų jūsų ūkį, privalote į tvartą ateiti tarsi į operacinę – beveik sterilūs.
Aš turiu omenyje, kad kiekvienas įeinantis į patalpą, kurioje auginamos kiaulės, privalo užlipti ant specialaus kilimėlio su dezinfekcine medžiaga ir dezinfekuoti avalynę. Pabrėžiu: dezinfekuoti, o ne tiesiog perlipti kilimėlį.
Gyvulių ruošos apranga, avalynė turi būti skirti tik gyvulių ruošai, vadinasi, ja negalima vaikščioti po ūkį ir juolab eiti į mišką. Trumpai sakant, jeigu su tais pačiais batais, drabužiais, su kuriais miške grybavote, uogavote ar pjovėte malkas, įeisite į tvartą, visai tikėtina, kad saviems gyvuliams parnešėte ligą. Taip buvo ir Pakruojo rajono gyventojui, dirbusiam miško darbus. Jis ligą parnešė savo kiaulei ir dar padovanojo kaimyno gyvuliui.
– Ligos ateina ir išeina. Gal taip nutiks ir su afrikiniu kiaulių maru?
– Esu linkęs tuo labai abejoti. Manau, šios ligos – tik pradžia. Štai Gruzija su maru kovojo beveik du dešimtmečius, Ispanija net nežinau, kiek. Afrikinis kiaulių maras tai ne klasikinis kiaulių maras, kurio virusas visiškai suyra esant oro temperatūros pokyčiams, pavyzdžiui, šalčiui. Afrikinis yra absoliučiai atsparus, ir gyvas bus greičiausiai iki tol, kol nebus sumedžioti visi apsikrėtę šernai. Tarpusavyje mes, veterinarijos specialistai, šnekamės: nebedirbsime, o maras vis dar bus.
Tiesą sakant, manyta, kad maras plis kur kas lėčiau. Iš Baltarusijos į Lietuvą įžengė prieš ketverius metus. Tada skaičiavome, kad Šiaulių apskritį jis pasieks kur kas vėliau. Deja, dabartiniais skaičiavimais, kiekvieną mėnesį kiaulių liga savo „veiklos“ teritoriją išplečia 1–2 kilometrais.
Patarimas – skersti kiaules
– Jei maras išguldė vieną kitą ūkio kiaulę, gal nuostoliai nėra ir nebus milžiniški?
– Nuostolių patiria ne tik kiaules praradęs augintojas. Nuostolių patiria ir kaimynai, skerdyklos, prekybininkai.
Nustačius židinį yra nustatomos apsaugos zonos: trijų ir dešimties kilometrų spinduliu. Gyvenantieji apsaugos (rizikos) zonoje tam tikru laikotarpiu negali nei pirkti, nei parduoti savo net ir sveikų gyvulių. Paskerstas kiaules būtina tirti, ir tik patvirtinus, jog jos nesirgo maru, leidžiama skerdieną vartoti.
Visiems gyventojams taikomi griežti reikalavimai, už kurių nepaisymą, savivaldybėms įvedus ekstremalią situaciją, gresia netgi teisinė atsakomybė.
– Ką patartumėte augintojams, jei juos baimina vien mintis, kad augintines gali tekti sunaikinti?
– Patarčiau nelaukti Kalėdų ir nebijant vasaros karščių skersti savo dar sveikas kiaules – mažesnės ar didesnės jos. Ypač jeigu nugirdote, kad kažkur netolimame miške rasta šernų gaišenų. Paskerdę kad ir nedidelį paršiuką tikrai turėsite mažesnių nuostolių, negu tada, kai prireiks sunaikinti apsikrėtusią kiaulę.
Žmonės, pastebėjome, yra linkę galvoti, kad maras į jų ūkį tai jau tikrai neateis. Turiu nuvilti: šiandien niekas nebegali duoti garantijos, kad liga negali įžengti į bet kurį ūkį.
Arba dar gražiau: nustatę kiaulių marą vienai tvarto kiaulei kartais sulaukiame gyventojų pykčio, esą gi kitos kiaulės neserga, tai kam tada jas naikinti. Deja, jei jau susirgo viena kiaulė, net neabejokite, kad netrukus sirgs ir visos kitos.
– O jei vis dėlto augintojas sugalvos pasislėpęs pasiskersti galbūt apsirgusią kiaulę ir padaryti iš jos, pavyzdžiui, dešrų?
– Kiaulių maru neužsikrėsite, tačiau išrūkę tas dešras ir įdėję jas lauktuvių kitame rajone ar kitoje šalyje gyvenantiems artimiesiems jūs tapsite afrikinio kiaulių maro platintoju. Pakartosiu: maro virusas yra labai atsparus.
– Kokie pirmieji pavojingos ligos simptomai?
– Pastebimiausias tai, kad kiaulė nustoja ėsti ir smarkiai šoka temperatūra. Po kiek laiko gyvulio papilvėje išryškėja melsvos dėmelės. Tiesa, kai kuriais atvejais dėmelių gali ir nebūti – afrikinis kiaulių maras turi net 20 atmainų.
Liga pažeidžia gyvulio inkstus, žarnyną, labiausiai padidėja blužnis. Ar norėtumėte valgyti mėsą kiaulės, kurios gyvybiniai organai praktiškai suirę?
– Ar galime būti tikri, kad parduotuvėje tokios mėsos nėra?
– Vienareikšmiškai – taip. Absoliučiai visa skerdiena yra patikrinta ir 100 procentų saugi.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Patariama augintojams imtis visų įmanomų apsaugos priemonių, norint užkirsti kelią kiaulių marui.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas–valstybinis veterinarijos inspektorius Arūnas Teišerskis: „Afrikinis kiaulių maras žengia visu pajėgumu“.