
Naujausios
Ant stalo – Europos virtuvės paveldas
Gal airiškos kraujinės dešros? Suomiškos sriubos su elniena ar lenkiškos „Žurek“ duonos kepaliuke?
Šiais ir kitais nacionaliniais patiekalais šią savaitę vaišinami Radviliškyje vykstančio Europos žmonių festivalio kulinarinio paveldo pristatymų svečiai, turintys galimybę stebėti ir gaminimo procesą – patiekalai čia gimsta žiūrovų akyse.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Siuntose – įranga ir produktai
Radviliškiečiai, jų svečiai ir patys dalyviai galės paragauti trylikos šalių patiekalų.
Pirmadienis buvo skirtas Ispanijos, Škotijos, Airijos, Liuksemburgo ir Latvijos patiekalams. Antradienį nacionalinių patiekalų siūlė paragauti danai, lietuviai, lenkai ir suomiai, o ketvirtadienis – vokiečių, vengrų, belgų ir prancūzų diena.
Dar prieš festivalio pradžią šalys surašė pageidavimus, kokių indų ir produktų joms reikės.
Išankstiniu pasirengimu iš kitų šalių išsiskyrė Liuksemburgo kulinarai. Iš šios šalies atkeliavo specifinė didžiulė keptuvė, elektrinė viryklė šiai keptuvei, puodas, kuriame burbuliavo trijų vyrų verdamas troškinys.
Kai kurios šalys pristatė ir pas juos populiarių alkoholinių gėrimų. Pavyzdžiui, latviai – „Rygos balzamo“, ispanai savos šalies vyno, lenkai siūlė obuolių sidro.
Besidomintys kulinarija galėjo stebėti visą patiekalų gamybos procesą – nuo pasirengimo iki serviravimo, tad žiūrovų akyse garavo verdamos sriubos ir troškiniai, o gomurį kuteno sodrūs kvapai.
Liuksemburgo vaišės
Pirmadienį bene daugiausia žiūrovų būriavosi prie kampo, kuriame buvo įsikūrę virėjai mėgėjai iš Liuksemburgo – smalsuolius viliojo ne tik speciali jų atsivežta įranga, bet ir pats gaminimo procesas, aplinkui pasklidę kepamų ir verdamų patiekalų kvapai.
Liuksemburgo virtuvės pagrindą sudaro troškintų daržovių, virtos ir rūkytos mėsos, kruopų patiekalai. Valgomos dešros, bulvės, rauginti kopūstai, vaisiai ir daržovės. Populiarūs pieno gaminiai, įvairios sūrių rūšys.
Festivalio kulinarinio paveldo pristatyme prie Liuksemburgo stalų daugiausia sukiojosi, plakė kiaušinius, maišė tešlą, bėrė prieskonius ir nuolat viską ragavo liuksemburgietis Christian Kaizer.
Jaunas vyras tik nusijuokė paklaustas, galbūt savo šalyje jis yra visų pripažintas virtuvės šefas?
„O, ne. Esu tik mėgėjas, bet man patinka sukiotis virtuvėje ir gaminti sau, savo draugams“, – sakė svečias ir padovanojo jų gaminamų patiekalų aprašymus.
Ant stalo, kur buvo plakami kiaušiniai ir netoliese burbuliavo užkaista rūkyta šoninė, buvo padėtas ir lapas su trijų pagrindinių nacionalinių liuksemburgiečių patiekalų aprašymais ir gaminimo tradicijomis.
Liuksemburgo komanda gamino tris patiekalus, be kurių neįsivaizduojama liuksemburgietiška virtuvė.
Pirmasis – žaliųjų pupelių sriuba (troškinys) su dešra ir šonine, vadinamasis „Bouneschlupp“. Antras patiekalas – liuksemburgietiški bulviniai blynai „Gromperekichelcher“ ir trečias – virtinukai „Kniddelen“, patiekiami su šoninės spirgučiais ir grietine.
„Bouneschlupp“ troškinys – firminis žymios Liuksemburgo virtuvės šefės Lea Linster patiekalas. Pasak liuksemburgiečių, prie jo labai tinka bulvinis blynas „Gromperekichelcher“, patiekiamas su svogūnais, petražolėmis ir kiaušiniais.
Troškiniai, sriubos, desertai
Nacionalinius patiekalus gaminusios airių komandos atstovė senjorė Patricia Cleary sakė Lietuvoje esanti pirmą kartą.
Pasak P. Cleary, Airijoje yra du populiariausi valgiai ir jie šiek tiek skiriasi vienas nuo kito.
Pirmasis gaminamas iš ėrienos arba avienos, bulvių, svogūnų, morkų ir prieskoninių žolelių. Šį troškinį reikia ant mažos ugnies troškinti orkaitėje mažiausiai porą valandą. Tik tada esą jis tampa itin skanus, mėsa tiesiog tirpsta burnoje, o jos skonis susimaišo su daržovėmis.
Antrajam populiariam airių patiekalui reikia rūkytos šoninės, kopūsto, bulvių. Jis tiekiamas su baltu petražolių padažu.
Airiai, anot viešnios, yra mėsiškų patiekalų su bulvėmis mėgėjai. Bulvės airių virtuvėje užima labai svarbią vietą.
Pristatyme viešnios kepė kraujinės dešros gabalėlius bei ruošė užkandį su sūdyta lašiša.
Tarp puodų nemažai teko pasisukioti ir Suomijos bei Lenkijos patiekalų gamintojams.
Suomiai pristatė dvi sriubas: viena iš jų – su elniena, antroji – voveraičių sriuba. Desertui jie siūlė mėlynių ir trijų grūdų dribsnių gaivų patiekalą.
Lenkų delegacija virė tradicinę lenkišką sriubą „Žurek“, gaminamą iš rugių raugo ir patiekiamą duonos kepaliuke su bulvėmis, dešra ir kietai virtu kiaušiniu.
Puode kunkuliavo ir nuostabius kvapus skleidė jų gaminamas sprandinės troškinys su bulvėmis ir raugintais kopūstais.
Lietuviams pristatyme atstovavo Skėmių kaimo bendruomenės moterys, visus išalkusiuosius pakvietusios paskanauti šaltibarščių su bulvėmis, užkąsti rūkytų lašinukų su juoda duona, o desertui – meduolio bei sausainių.
Autorės nuotr.
Lenkai siūlė paragauti į duonos kepaliukus supiltos sriubos ir sprandinės troškinio.
Tris dienas vykusiuose kulinarinio paveldo pristatymuose gausus smalsuolių būrys galėjo susipažinti su keliolikos Europos šalių virtuve.
Suomis Antti Jyrkkanen virė sriubą su elniena.
Kokia lietuviška virtuvė be šaltibarščių. Juos gamino Skėmių kaimo (Radviliškio rajonas) bendruomenės moterys.
Liuksemburgo kulinarai virė troškinį ir virtinius, kepė bulvinius blynus.
Airė Patricia Cleary kepė kraujines dešras, kiek panašias į žemaitiškus vėdarus.
Prie daniškų kelių rūšių sumuštinių išsirikiavo skanautojų eilutė.