Ūkininko dovana tapo Seimo nario mamos pirkiniu

Ūki­nin­ko do­va­na ta­po Sei­mo na­rio ma­mos pir­ki­niu

Mėš­li­dės li­ku­čius ne­to­li Kruo­pių mies­te­lio (Ak­me­nės r.) Sei­mo na­rio Va­liaus Ąžuo­lo ma­ma sako per­nai nu­pir­ku­si iš Šiau­lių te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos vals­ty­bi­nės prie­žiū­ros de­par­ta­men­to spe­cia­lis­to. Ki­to kruo­piš­kio tvir­ti­ni­mu, tai ne­tei­sė­ta, ka­dan­gi šis tur­tas pri­klau­sąs jam – tu­ri do­ku­men­tą, įro­dan­tį, kad tur­tą ga­vo kaip do­va­ną.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Ūki­nin­kas įspė­jo kvie­siąs po­li­ci­ją

Į „Šiau­lių kraš­to“ re­dak­ci­ją krei­pę­sis Al­gis Rau­bic­kas pa­sa­ko­jo pa­ma­tęs žmo­nių gru­pę su tech­ni­ka, at­va­žia­vu­sių ar­dy­ti gelž­be­to­ni­nes at­ra­mas Sau­no­rių pir­ma­me kai­me. Esą jiems lei­dęs Šiau­lių te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos vals­ty­bi­nės prie­žiū­ros de­par­ta­men­to Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos vals­ty­bi­nės prie­žiū­ros sky­riaus vy­riau­siasis spe­cia­lis­tas Vi­lius Kriš­čiū­nas.

Kruo­piš­kis ge­rai pa­žįs­ta­mas su V. Kriš­čiū­nu, kai jis ir­gi dir­bo Kruo­piuo­se. At­kur­tos Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės pra­džio­je tvar­kė že­mių su­grą­ži­ni­mo sa­vi­nin­kams rei­ka­lus.

A. Rau­bic­kas, praė­ju­sią sa­vai­tę mėš­li­dė­je pa­ma­tęs ne­kvies­tus dar­bi­nin­kus, įspė­jo: „Jei nors vie­ną si­ją nu­kel­sit, skam­bin­siu po­li­ci­jai“.

Kas nu­ti­ko? Vė­liau Sei­mo na­rio ma­ma Da­nu­tė Ka­chab­riš­vi­li „Šiau­lių kraš­tui“ pa­tvir­ti­no, kad Sau­no­rių pir­ma­me kai­me esan­tį tur­tą per­nai nu­pir­ko iš V. Kriš­čiū­no.

Ar tu­ri pa­tvir­ti­nan­čius do­ku­men­tus?

„Ko­dėl tu­riu tu­rė­ti do­ku­men­tus – juk tai yra pa­jus, Kruo­piuo­se ži­no­ma, kad sa­vi­nin­ku yra ir Kriš­čiū­nas“, – at­sa­kė D. Ka­chab­riš­vi­li.

Vis dėl­to iš­mon­ta­vi­mo dar­bus dar­bi­nin­kai nu­trau­kė.

Pra­šė pa­teik­ti do­ku­men­tus

Ka­dan­gi su V. Kriš­čiū­nu Rau­bic­kų šei­mai ne­pa­vy­ko su­si­siek­ti te­le­fo­nu, ūki­nin­ko žmo­na Ri­ta Rau­bic­kie­nė su­ra­do tar­pi­nin­kų ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bė­je su­ves­ti po­kal­biui su V. Kriš­čiū­nu.

„Klau­siau, ar tu­ri­te ko­kį nuo­sa­vy­bės do­ku­men­tą, kad ga­lė­jo­te par­duo­ti – juk kaip vals­ty­bės tar­nau­to­jas tu­rė­jo­te ži­no­ti apie rei­ka­la­vi­mus pir­ki­mo ir par­da­vi­mo san­do­riams“, – sakė R. Rau­bic­kie­nė. Do­ku­men­tų ji taip ir ne­pa­ma­čiu­si.

„Li­kau ne­sup­ra­tu­si, ko­dėl vals­ty­bės tar­nau­to­jas jau­čia­si vir­šes­nis, nors ne­tu­ri jo­kių do­ku­men­tų pa­liu­dy­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to nuo­sa­vy­bę“, – ste­bi­si R. Rau­bic­kie­nė.

„Šiau­lių kraš­tui“ V. Kriš­čiū­nas tei­gė, kad „nu­pir­ko pa­jų“ iš ki­to žmo­gaus, kai bu­vo ar­do­mi ko­lū­kiai.

„Rau­bic­kai vi­są lai­ką nau­do­jo­si mėš­li­de, ne­pra­šiau jo­kių mo­kes­čių, nors ji kaip ir ma­no, – tvir­ti­no V. Kriš­čiū­nas. – Ga­liau­siai jie no­ri už­val­dy­ti tur­tą“.

Ar jis tu­ri tei­sę į tur­tą pa­grin­džian­čius do­ku­men­tus?

„Pir­kau, kai tais lai­kais pa­spau­džiam ran­kas – ir vis­kas, – paaiš­ki­no V. Kriš­čiū­nas. – Da­bar, jei­gu jau rei­kės, pa­si­tvar­ky­sim po­pie­rius“.

Tvir­ti­no, kad juos tu­ri, bet ne­ran­da. Ieš­ko­ti ne­ke­ti­nan­tis. Ne­tu­rįs lai­ko vaikš­čio­ti į ar­chy­vus. Ga­lop pa­siū­lė ga­lin­tis nu­va­žiuo­ti pas par­da­vė­ją, „pa­ra­šy­ti raš­tą, kad jis man par­da­vė pa­jų“.

„Jei­gu Rau­bic­kai kal­ti­na ma­ne sa­vava­lia­vi­mu, te­gul ma­ne duo­da į teis­mą – man tai ne­sun­ku“, – sa­kė V. Kriš­čiū­nas.

Jis tei­gė, kad „aiš­ki­nan­tis iš nie­ko ki­lu­sią be­le­bar­dą“ iki šiol Re­gist­rų cent­re ne­re­gist­ruo­tas tur­tas iš pra­džių tu­rė­tų bū­tų vie­šai pa­skel­bia­mas kaip be­šei­mi­nin­kis.

„Kai pa­ma­ty­siu to­kį skel­bi­mą, aš at­si­liep­siu kaip vie­nas sa­vi­nin­kų – ir bus su­tvar­ky­ta“, – sa­kė V. Kriš­čiū­nas.

Tu­ri do­va­no­ji­mo raš­tą

Dėl mėš­li­dės nuo­sa­vy­bės rei­ka­lų vie­nin­te­lis A. Rau­bic­kas pa­tei­kė „Šiau­lių kraš­tui“ do­ku­men­tą. Ants­pau­duo­tą, su bu­vu­sios Kruo­pių se­niū­nės pa­ra­šu – 2012 me­tais Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos prie Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos Ak­me­nės že­mėt­var­kos sky­riui ad­re­suo­tą Juo­zo Jo­niš­kio paaiš­ki­ni­mą. Ja­me nu­ro­do­ma, kad J. Jo­niš­kis 1992 me­tais pa­gal pa­jus „ga­vo mėš­li­dę“. Pas­kui ją ne­pil­nai nu­si­grio­vė.

„... esa­mos mėš­li­dės li­ku­čius do­va­no­ju Al­giui Rau­bic­kui, o į že­mės skly­pą, esan­tį po mi­nė­ta mėš­li­de, ne­pre­ten­duo­ju“, – ra­šo J. Jo­niš­kis.

„Bu­vo­me įsi­ti­ki­nę, kad esa­me vie­nin­te­liai ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to sa­vi­nin­kai ir jau­tė­mės sau­gūs“, – sa­kė Rau­bic­kų šei­mos na­riai.

Vals­ty­bi­nės įmo­nės Re­gist­rų cent­ro at­sto­vės spau­dai Kris­ti­nos Pet­ro­šie­nės tei­gi­mu, toks raš­tas ofi­cia­liai ne­ga­lio­jan­tis – ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą pri­va­lu užre­gist­ruo­ti Re­gist­rų cent­re. Čia esa­mais duo­me­ni­mis pa­si­rem­da­mas no­ta­ras duo­da pa­tvir­ti­ni­mą, jei sa­vi­nin­kas kam nors no­ri per­leis­ti tur­tą.

Kal­bin­tų tei­si­nin­kų tei­gi­mu, jei dėl mėš­li­dės ne­bū­tų gin­či­ja­ma­si, tai pa­kak­tų kreip­tis į no­ta­rų kon­to­rą, ten įtei­sin­ti tur­tą. Esant ne­su­ta­ri­mams, gin­čus ga­li iš­spręs­ti teis­mas.

Au­to­riaus nuo­tr.

Mėš­li­dės li­ku­čiai Sau­no­rių pir­ma­me kai­me ta­po ki­vir­čų ob­jek­tu.

Kruo­pių ūki­nin­kas Al­gis Rau­bic­kas ke­ti­na iš­sau­go­ti jam pa­do­va­no­tą tur­tą.

Šiau­lių te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos vals­ty­bi­nės prie­žiū­ros de­par­ta­men­to vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Vi­lius Kriš­čiū­nas: „Jei­gu kas sa­vi­na­si mėš­li­dę, te­gul įsi­tei­si­na – ta­da su­ži­nos, kam iš tik­rų­jų ji pri­klau­so“.