Nukirstos liepos virsta angelais

Nu­kirs­tos lie­pos virs­ta an­ge­lais

Šiau­lių dai­lės mo­kyk­los kie­me­ly­je le­kia skied­ros – me­džio skulp­tū­rų ple­ne­re skulp­to­riai ku­ria an­ge­lus iš Šiau­lių cent­re au­gu­sių lie­pų. Ru­de­nį an­ge­lai pa­puoš mies­to in­ter­je­rus.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Ruo­šė­si iš anks­to

Šiau­lių dai­lės mo­kyk­los kie­me kve­pia liep­žie­džiais ir me­džiu. Skulp­to­riai dir­ba įsi­tai­sę me­džių še­šė­ly­je. Vie­ni jau ei­na į pa­bai­gą, ki­ti kū­ri­nius tik pra­de­da. Kar­tu dir­ba ir moks­lei­viai.

Skulp­tū­ros ku­ria­mos iš Šiau­lių mies­to cent­re pra­si­dė­jus re­no­va­ci­jai iš­kirs­tų lie­pų.

Dai­lės mo­kyk­los di­rek­to­rė Ire­na Šliu­že­lie­nė su­skai­čiuo­ja – pie­tau­ti sės apie 35 žmo­nes.

Į ple­ne­rą pa­kvies­ti skulp­to­riai Ka­zys Bim­ba, Vi­lius Bis­kis, Jo­nas Vai­ce­kaus­kas, Gin­tau­tas Lu­ko­šai­tis, mo­ky­to­jai: Al­vy­das Paš­kaus­kas, Ri­man­tas Bag­do­nas, Il­ma­ras Oss, Egi­di­jus Ži­lins­kas, Gin­ta­ras Slip­kus, Vy­gan­tas Gru­šas, Vi­lius Šliu­že­lis, Dal­vy­tis Ud­rys, Ar­vy­das Ma­siu­lis, bū­rys mo­ki­nių.

„Žiū­riu ir džiau­gia­si šir­dis, – ple­ne­rą įver­ti­na I. Šliu­že­lie­nė. – Tai yra pir­mas pa­ban­dy­mas: vi­sa­da pa­vy­dė­jau, kai, sa­ky­ki­me, Kel­mė­je kū­rė­jai su­si­ren­ka, Pa­ne­vė­žy­je su­si­ren­ka – vis va­žiuo­ju va­sa­rą. Ir Šiau­liuo­se taip no­rė­jo­si! Be to, me­džių išė­ji­mas – no­ri­si ir pra­smės, ir šven­tu­mo.“

Ple­ne­ras pra­si­dė­jo pir­ma­die­nio ry­tą, bet pa­si­ruo­ši­mas – ge­ro­kai anks­čiau.

Da­lis nu­pjau­tų Pri­si­kė­li­mo aikš­tės me­džių iš kar­to bu­vo at­vež­ti į Dai­lės mo­kyk­lą. Dėl sau­gu­mo, kad "me­džiai neiš­si­vaikš­čio­tų su mal­kau­to­jais", bu­vo su­si­tar­ta su skulp­to­riais: jie ruo­ši­nius ga­be­no į sa­vo dirb­tu­ves.

„Ple­ne­ro da­ly­viai pa­žiū­rė­jo la­bai at­sa­kin­gai. Atė­ji­mas su pra­dė­tu dar­bu ro­do, kaip žmo­gus pla­nuo­ja lai­ką ir ga­li­my­bes. Pa­ža­dė­jo ir la­bai gra­žiai pa­ža­dą vyk­do“, – džiau­gia­si I. Šliu­že­lie­nė.

Me­džio skulp­tū­rų ple­ne­ras truks sa­vai­tę. Į ple­ne­rą įsi­jun­gė ir moks­lei­viai iš Ge­gu­žių, Me­de­ly­no, Jo­va­ro pro­gim­na­zi­jų, Kur­šė­nų po­li­tech­ni­kos mo­kyk­los, Šiau­lių dai­lės mo­kyk­los. Da­ly­viai iš anks­to es­ki­za­vo.

Su­kur­tos skulp­tū­ros dar tu­rės iš­džiū­ti, nes me­dis švie­žias.

„An­ge­lus no­rė­si­me pa­šven­tin­ti, jie bus skir­ti do­va­no­ti. An­ge­lo jau yra pa­si­pra­šę Kū­di­kių na­mai, ieš­ko­si­me ir ki­tų ad­re­sa­tų“, – sa­ko I. Šliu­že­lie­nė.

Ru­de­nį pla­nuo­ja­ma an­ge­lų do­va­no­ji­mo šven­tė. Lie­pa yra minkš­tas me­dis, tad an­ge­lai bus skir­ti ne lau­ko erd­vėms, o puoš in­ter­je­rus.

Kaip at­ro­do an­ge­las?

Vy­gan­tas Gru­šas, Jo­va­ro pro­gim­na­zi­jos tech­no­lo­gi­jų mo­ky­to­jas, ša­lia skulp­tū­ros pa­si­dė­jęs an­ge­lo es­ki­zą.

An­ge­lo te­mą jis va­di­na iš­šū­kiu: kas ži­no, kas tas an­ge­las iš tik­ro? Vi­si pie­šia, bet nie­kas ne­ma­tė.

„An­ge­las-rū­pin­to­jė­lis. Ne­bus la­bai žais­min­gas, gy­vy­bin­gas, la­biau sta­tiš­kes­nis, ro­man­tiš­kes­nis. Gal­būt rei­kės šiek tiek sti­li­zuo­ti. Koks gau­sis, toks ir bus,“ – ap­žvel­gia sa­vo kū­ri­nį.

An­ge­lą V. Gru­šas pra­dė­jo kur­ti mo­kyk­lo­je kar­tu su mo­ki­niais, pa­ro­dė, kaip vyks­ta pro­ce­sas. Svars­to, kad už­baig­ti skulp­tū­rą gal ir sa­vai­tės ne­pa­kaks.

„Neį­si­vaiz­duo­ju, kiek lai­ko rei­kės, se­niai skulp­tū­rų ne­da­riau. Me­dis dar drėg­nas, to­dėl ap­sun­ki­na dar­bo pro­ce­są, at­si­ran­da įtrū­ki­mų. Yra ir iš­ge­du­sių vie­tų – ban­dy­si­me pa­slėp­ti, rea­bi­li­tuo­ti me­dį.“

Au­to­rius dar ne­svars­to, ko­kia erd­vė jo skulp­tū­rai bū­tų tin­ka­ma: pir­miau­sia rei­kia su­kur­ti.

Egi­di­jus Ži­lins­kas, Kur­šė­nų po­li­tech­ni­kos mo­kyk­los sta­liaus spe­cia­ly­bės mo­ky­to­jas, an­ge­lą jau bai­gi­nė­ja.

Jo an­ge­las sė­di ant se­no kel­mo, iš ku­rio au­ga at­ža­la.

„Čia yra an­ge­las su atau­gan­čiu me­džiu – kaip tik lie­pa. Ban­džiau lie­pos la­pus pa­da­ry­ti, gal žie­das ne­la­bai išė­jo, – įver­ti­na skulp­tū­rą. – Tai reiš­kia, kad an­ge­lai ap­sau­gos mū­sų me­džius.“

Su lie­pa, sa­ko kū­rė­jas, la­bai leng­va dirb­ti, be­veik ne­rei­kia kal­ti: dro­ži ir sto­riau­sios drož­lės le­kia! Ga­li­ma iš­drož­ti, smul­kiai iš­pjaus­ty­ti dau­gy­bę ma­žų de­ta­lių. Tik lie­pos spal­va gal kiek per bal­ta. Bet an­ge­lui – tin­ka­ma.

Pas­ku­ti­nį mė­ne­sį E. Ži­lins­kas skulp­tū­rą dro­žia kas­dien po va­lan­dą ki­tą: kai įkvė­pi­mas pa­gau­na, kai mū­za nu­si­lei­džia.

Da­bar li­ko nu­šli­fuo­ti ir pa­deng­ti pa­vir­šių švie­sia spal­va. Šli­fa­vi­mas, sa­ko, ati­ma lai­ko, nes daug de­ta­lių, daug sun­kiai priei­na­mų vie­tų. Ti­ki­si, kad baig­tas kū­ri­nys ras vie­tą ko­kio­je nors sa­lė­je, kad bū­tų ga­li­ma apei­ti ir ap­žiū­rė­ti iš vi­sų pu­sių.

Ple­ne­ro me­tu jis yra nu­ma­tęs su­kur­ti ir ant­rą an­ge­lą. „Kas bus, dar sun­ku pa­sa­ky­ti, da­bar min­ty­se vie­na, o išeis gal­būt vi­sai ki­taip“, – svars­to kū­rė­jas. Ir vėl įnin­ka dai­lin­ti sa­vo an­ge­lą.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Egi­di­jus Ži­lins­kas, Kur­šė­nų po­li­tech­ni­kos mo­kyk­los sta­liaus spe­cia­ly­bės mo­ky­to­jas, bai­gi­nė­ja an­ge­lą, sė­din­tį ant se­no kel­mo, iš ku­rio išau­gu­si nau­ja lie­pa.

Ple­ne­re, vyks­tan­čia­me Šiau­lių dai­lės mo­kyk­los kie­me, skulp­to­riai kurs sa­vai­tę. An­ge­lai skap­tuo­ja­mi iš me­džių, iš­kirs­tų pra­si­dė­jus cent­ri­nės mies­to da­lies re­konst­ruk­ci­jai.

An­ge­lą ku­ria skulp­to­rius Ka­zys Bim­ba.

Vy­gan­tas Gru­šas, Šiau­lių Jo­va­ro pro­gim­na­zi­jos tech­no­lo­gi­jų mo­ky­to­jas, skap­tuo­ja an­ge­lą-rū­pin­to­jė­lį.