
Naujausios
Prokuratūros prašymas „nuteisti“ neišgirstas
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmetė Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono savivaldybės mero Antano Čepononio išteisinimo. Kaltu pripažinto tos pačios Savivaldybės specialisto Roberto Eigmino bei buvusio Tarybos nario Aloyzo Juodžio apeliacinius skundus, kuriais buvo prašoma juos išteisinti, teismas tenkino iš dalies.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Meras – nekaltas
Šiaulių apygardos teismas 2017 metų spalio 12 dieną išteisino Radviliškio rajono savivaldybės merą Antaną Čepononį dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kurstymo suklastoti dokumentus – darbų atlikimo aktus.
Prokuroras apeliaciniu skundu prašė A. Čepononį pripažinti kaltu ir nuteisti už šių veikų padarymą.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apygardos teismas A. Čepononį dėl jam pareikštų kaltinimų išteisino pagrįstai. Teisėjų kolegija įvertino, kad asmens, kurį A. Čepononis pagal pareikštą kaltinimą kurstė suklastoti dokumentus, veiksmai pasirašant dokumentus nesukėlė neigiamų padarinių.
Be to, A. Čepononiui inkriminuojamų veiksmų atlikimo laikas nurodytas vėlesnis nei suklastotų dokumentų, dėl to, anot teisėjų kolegijos, kurstymas padaryti jau įvykdytą veiką yra neįmanomas. Todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Sukurstė klastoti be naudos sau
Aloyzas Juodis apeliaciniu skundu prašė jį išteisinti dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kurstymo suklastoti dokumentus.
Apygardos teismo nuosprendžiu A. Juodis pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, būdamas savivaldybės tarybos nariu ir UAB „Leo statyba“ akcininku, siekdamas, jog UAB „Leo statyba“ gautų apyvartinių lėšų, sukurstė kitą asmenį, kad pastarasis suklastotų dokumentus, kuriuose nurodytų tikrovės neatitinkančią informaciją apie statybos ir remonto darbų atlikimą.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog A. Juodis atliko veiksmus, pasireiškusius nurodymais kitam asmeniui ir susijusius su tikrovės neatitinkančių dokumentų parengimu bei jų panaudojimu, siekdamas taip gauti lėšų į UAB „Leo statyba“ sąskaitą.
Anot Apeliacinio teismo, vertinant A. Juodžio veiksmus galima teigti, jog jis sukurstė suklastoti dokumentus. Tačiau įvertinus, kad šiais jo veiksmais nebuvo padaryta esminė žala institucijoms (darbai vėliau realiai buvo atlikti, nepareikštas civilinis ieškinys, nesiekta asmeninės naudos), A. Juodžio padaryta veika, susijusi su kurstymu suklastoti dokumentus, vertintina kaip mažareikšmė.
Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukė.
Veikos pripažintos mažareikšmėmis
Tokią pačią išvadą teisėjų kolegija padarė ir dėl Romualdo Juzukonio (pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už dokumentų suklastojimą pagal laidavimą), Kęstučio Čiūdaro, kuris pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už dokumentų suklastojimą pagal laidavimą ir juridinio asmens UAB „Leo statyba“ (pirmosios instancijos teismo nuteistos už dokumentų klastojimą) veikų, susijusių su dokumentų suklastojimu, ir juos taip pat atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimų mažareikšmiškumo bei jiems bylą nutraukė, nors dėl šių asmenų apeliaciniai skundai nebuvo gauti.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. Juodžiui paskirta 941,50 euro įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Dėl R. Juzukonio ir K. Čiūdaro palikta galioti pirmosios instancijos teismo paskirta tokio pat dydžio įmoka.
Teisėjų kolegija A. Juodį, R. Juzukonį, K. Čiūdarą ir juridinį asmenį UAB „Leo statyba“ išteisino dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šių asmenų veiksmai atitinka piktnaudžiavimo požymius, tačiau šiai nusikalstamai veikai būtina didelė turtinė ar neturtinė žala, kuri nebuvo nustatyta. Šiuo atveju veikos, susijusios su dokumentų suklastojimu, pripažintos mažareikšmėmis, nėra nukentėjusiųjų, darbai nurodyti suklastotuose dokumentuose buvo realiai atlikti, tokie veiksmai nebuvo sistemingi.
Veika – be žalos
Robertas Eigminas ir jo gynėja apeliaciniu skundu prašė jį išteisinti dėl dokumentų suklastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba. Apygardos teismas R. Eigminą pripažino kaltu ir nuteisė už tai, kad jis, būdamas restauravimo darbų techninės priežiūros vadovu, suklastojo tikrus dokumentus, susijusius su darbų atlikimu ir jų priėmimu, nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbų atlikimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, R. Eigminas suvokė, kad jo pasirašytuose dokumentuose nurodoma tikrovės neatitinkanti informacija ir kad šie dokumentai bus naudojami atsiskaitant už atliktus darbus.
Kolegijos vertinimu, jis atliko objektyvius veiksmus, atitinkančius dokumento suklastojimo požymius, tačiau reali žala institucijoms nebuvo padaryta, nes vėliau darbai buvo atlikti.
Atsižvelgus į tai, R. Eigmino veika vertintina kaip mažareikšmė ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės bei jam byla nutraukta.
Robertui Eigminui paskirta 376, 60 euro įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu R. Eigminas išteisintas dėl piktnaudžiavimo tarnyba nenustačius didelės žalos požymio.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Redakcijos archyvo nuotr.
Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis.