Menotyrininkės – akvarelės, keramikės – skulptūros

Me­no­ty­ri­nin­kės – ak­va­re­lės, ke­ra­mi­kės – skulp­tū­ros

Šiau­lių ra­jo­no et­ni­nės kul­tū­ros ir tra­di­ci­nių ama­tų cent­re su­reng­ta jung­ti­nė pa­ro­da – sa­vo ak­va­re­lės dar­bus pri­sta­to ži­no­ma me­no­ty­ri­nin­kė šiau­lie­tė Mi­cha­li­na Ado­ma­vi­čie­nė, o skulp­tū­rų ir de­ko­ra­ty­vi­nių lėkš­čių pa­ro­dą pri­sta­to kur­šė­niš­kė ke­ra­mi­kė Ri­ta Al­ke­vi­čie­nė.

Pris­ta­ty­da­ma pa­ro­dos au­to­res Šiau­lių ra­jo­no et­ni­nės kul­tū­ros ir tra­di­ci­nių ama­tų cent­ro di­rek­to­rė Bi­ru­tė Poš­kie­nė ak­cen­ta­vo, kad me­no­ty­ri­nin­kė Mi­cha­li­na Ado­ma­vi­čie­nė daž­nai da­ly­vau­ja tau­to­dai­lės pa­ro­do­se, bet ne kaip ak­va­re­lės meist­rė, o kaip tau­to­dai­li­nin­kė. Jos pro­fe­sio­na­laus žo­džio, ver­ti­ni­mo lau­kia ir dai­li­nin­kai mė­gė­jai, ir pro­fe­sio­na­lai. Pa­ro­do­je Kur­šė­nuo­se dai­lės mė­gė­jai tu­ri ga­li­my­be pa­si­džiaug­ti, pa­ma­ty­ti ir įver­tin­ti pa­čios me­no­ty­ri­nin­kės dar­bus.

„Čia eks­po­nuo­ja­mi ne vie­ne­rius me­tus da­ry­ti dar­bai. Man vi­suo­met pa­tin­ka kla­si­ki­nė ak­va­re­lė. Tas mo­der­niz­mas, kur da­bar jau­nie­ji me­ni­nin­kai sie­kia, man nė­ra mie­las. Man rei­kia konk­re­taus me­džio, gė­lės, gam­tos,“ – sa­kė M. Ado­ma­vi­čie­nė. Me­no­ty­ri­nin­kė pa­sa­ko­jo, kad tė­ve­liai no­rė­jo, jog Mi­cha­li­na tap­tų me­di­ci­nos se­se­le ar vais­ti­nin­ke, ta­čiau ji pa­si­rin­ko dai­lės ke­lią.

Dė­ko­da­ma me­no­ty­ri­nin­kei Mi­cha­li­nai Ado­ma­vi­čie­nei už pui­kius ak­va­re­lės dar­bus, Lie­tu­vos puo­džių ka­ra­lie­nė Vir­gi­li­ja Sil­vest­ra Šu­fins­kie­nė ak­cen­ta­vo, jog į šią pa­ro­dą rei­kia ves­ti moks­lei­vius, kad jie su­si­pa­žin­tų su tik­rą­ja kla­si­ki­ne ak­va­re­le.

Kur­šė­niš­kė pa­ro­dos au­to­rė Ri­ta Al­ke­vi­čie­nė pa­pa­sa­ko­jo, kad ke­ra­mi­ka do­mė­jo­si nuo vai­kys­tės, ji se­kė gar­sių­jų kur­šė­niš­kių meist­rų kū­ry­bą, lan­ky­da­vo­si pa­ro­do­se, jai pa­ti­ko kla­si­ki­niai mo­lio ga­mi­niai – ąso­čiai, va­zos, bet pa­ti su­gal­vo­jo ne­kar­to­ti kla­si­ki­nių for­mų, jai ki­lo min­tys ki­taip pa­nau­do­ti mo­lio ga­li­my­bes.

R. Al­ke­vi­čie­nė sa­vo kū­ry­bo­je be­veik ne­nau­do­ja es­ki­zų. Jos kū­ry­bo­je svar­biau­sia yra sa­vo­tiš­ka tre­jy­bė – sau­lė, paukš­tis ir vis­kas kas juos jun­gia.

Pa­ro­dos ati­da­ry­me gro­jo Kur­šė­nų me­no mo­kyk­los lumz­de­li­nin­kių due­tas Dei­man­tė Auš­bi­ka­vi­čiū­tė ir Eg­lė Amb­ro­žai­tė (akom­pa­nia­to­rė D. Strec­kie­nė).

Zig­mas RI­PINS­KIS

Au­to­riaus nuo­tr.

Kur­šė­niš­kė ke­ra­mi­kė Ri­ta Al­ke­vi­čie­nė prie sa­vo mo­lio skulp­tū­rų.

Ke­ra­mi­kės Ri­tos Al­ke­vi­čie­nės skulp­tū­ro­se ryš­kus paukš­čio mo­ty­vas.

Me­no­ty­ri­nin­kė Mi­cha­li­na Ado­ma­vi­čie­nė ir jos kla­si­ki­nės ak­va­re­lės.

Ati­da­rant pa­ro­dą – Šiau­lių ra­jo­no et­ni­nės kul­tū­ros ir tra­di­ci­nių ama­tų cent­ro va­do­vė Bi­ru­tė Poš­kie­nė, me­no­ty­ri­nin­kė Mi­cha­li­na Ado­ma­vi­čie­nė ir ke­ra­mi­kė Ri­ta Al­ke­vi­čie­nė prie M. Ado­ma­vi­čie­nės ak­va­re­lių.