
Naujausios
„Eurovizija“ portugalui nėra religija
Kelmės rajone, Tytuvėnų regioniniame parke, savanoriaujantis portugalas Antonio Carvalho nesigaili, jog laiką, kai Lisabona išgyveno euforiją dėl „Eurovizijos“, praleido Lietuvoje. Į koncertą jis nebūtų ėjęs, nes labai brangūs bilietai. O per televiziją pusfinalius ir finalą galima pažiūrėti ir Tytuvėnuose.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
26 metų Antonio Carvalho iš Lisabonos į Tytuvėnus atvyko prieš mėnesį. Jo šukuosena lygiai tokia pati kaip pernai „Euroviziją“ laimėjusio Salvadorės Sobralio. Tarptautinius ryšius Lisabonos universitete studijavęs vaikinas sako, jog „Eurovizijos“ laimėtojui identiška jo šukuosena – tik atsitiktinis sutapimas. Jis tokią šukuoseną nešioja jau keleri metai. Tačiau neneigia, jog dalis plaukų susuktų į kuodelį, dalis palaidų Portugalijoje tarp vaikinų labiau išpopuliarėjo po to, kai su tokia šukuosena scenoje pasirodė S. Sobralis.
Antonio pasakoja, jog „Eurovizijos“ konkursas buvo rengiamas vienoje iš trijų didžiausiųjų arenų Europoje. Joje telpa 20 tūkstančių žmonių. Arena pastatyta 1998 metais pasaulinei parodai.
„Kai mūsų atstovas laimėjo „Euroviziją“, Portugalijoje kilo didžiulė euforija. Visus domino ir Salvadorės istorija. Ji įdomi tuo, kad dainą nugalėtojui parašė jo sesuo Luiza. Be to, praėjus savaitei po konkurso, jam buvo persodinta širdis“, – pasakoja Antonio.
Portugalai mėgsta „Euroviziją“, ypač ankstesnes dainas, kurios jau tapusios klasika. Kelerių pastarųjų metų dainos nėra tokios populiarios.
Ir pati „Eurovizija“, pasak Antonio, nėra portugalų religija. Jų religija futbolas ir skanus maistas.
Antonio Carvalho prieš penkerius metus baigė tarptautinių ryšių studijas Lisabonos universitete. Kaip „Erazmus“ programos dalyvis dalį laiko studijavo ir Turkijoje.
Baigęs universitetą iškeliavo į Angliją. Ten dirbo didžiulėje prekybos kompanijoje Kovos su sukčiavimais ir apgavystėmis skyriuje. „Dirbdavau po 90 valandų per savaitę. Per trejus metus išmokėjau paskolą už studijas, padėjau savo šeimai. Paskui nusprendžiau pailsėti. Iškeliavau į Lotynų Ameriką.“
Vaikinas apkeliavo Ameriką, Braziliją, Nikaragvą, Kolumbiją. Ten vertėsi atsitiktiniais barmeno, viešbučio darbuotojo, valytojo, padavėjo darbais.
Grįžęs į Portugaliją pradėjo lankyti vairuotojų kursus, gavo vairuotojo pažymėjimą. Tuomet užpildė paraišką atlikti praktiką Malaizijos įmonėje, kuri ieško verslo ryšių. Pusmetį padirbėjęs šioje įmonėje, keliavo po Australiją.
Antonio sako, jog 2008 metų krizė skaudžiai palietė ir Portugaliją. Gyventojai pradėjo emigruoti, ieškodami geresnio uždarbio. Ypač smarki emigracijos banga buvo 2013 metais. Emigravo 230 tūkstančių gyventojų. Šalyje gyvena apie 10 milijonų žmonių.
Šalies ekonomika pradėjo augti tik 2015 metais, kai pasikeitė valdžia. Dabar į Portugaliją imigruoja žmonių iš Lenkijos, Bosnijos, Ukrainos ir kitų Rytų Europos šalių, iš Afrikos.
Tačiau patys portugalai irgi emigruoja. Šiuo metu populiariausia kryptis – Brazilija.
Antonio turi dvi vyresnes seseris. Viena gyvena Londone, kita – šalia Lisabonos – kaip ir tėvai. Jų šeimoje – gana šilti tėvų ir vaikų santykiai bei tamprūs jų tarpusavio ryšiai.
„Santykius šeimoje apsprendžia kultūriniai ir religiniai momentai. Glaudesnis ryšys tarp tėvų ir vaikų išlikęs katalikiškose šeimose. Tuo tarpu protestantų šeimose vaikai anksčiau atsiskiria nuo tėvų ir nepalaiko tokių glaudžių ryšių“, – pasakoja Antonio.
Kai atvyko į Lietuvą, pirmasis Antonio patirtas įspūdis buvo šaltis. Tiek Vilniuje, tiek Kaune pasaulį išmaišyti spėjęs 26 metų vaikinas sako pirmiausia pajutęs, jog tai maža šalis ir maži miestai.
Tačiau čia yra daug specifinių dalykų, ko nėra kitur. Pavyzdžiui, darbo metu bendradarbiai kartu geria arbatą, bendrauja, lanko vieni kitus namuose.
Portugalijoje to nėra. Jeigu nori pasikalbėti su bendradarbiais, po darbo su jais nueini į kavinę. Darbo vietoje žmonės tarpusavyje nebendrauja.
Panašumą tarp portugalų ir lietuvių vaikinas įžvelgia virtuvėje. Ir lietuviai, ir portugalai per šventes stalus gausiai nukrauna vaišėmis. Be to, patys mėgsta gaminti maistą. Ir valgiui skiria daug dėmesio. Pavyzdžiui, Antonio močiutė šventė savo devyniasdešimtmetį. Patalpas suėjimui nuomavosi, tačiau maistą gamino patys šeimos nariai.
Tytuvėnų regioniniame parke Antonio savanoriaus pusę metų. Čia jis darbuojasi dar su pora savanorių iš Italijos ir Lietuvos. Savanoriai tvarko aplinką, ežerų pakrantes, pjauna žolę, padeda rengiant edukacinius ir kitokius renginius.
Be to, keletą kartų per savaitę Tytuvėnų gimnazijoje jie lanko lietuvių kalbos pamokas, kurias veda anglų kalbos mokytoja Genutė Karpinienė.
Savanoriai jau spėjo išmokti daug lietuviškų žodžių, būtiniausių posakių.
Autorės nuotr.
Portugalas Antonio Carvalho stebisi, kad lietuviai darbo metu bendrauja ir geria arbatą arba kavą.
Portugalą Antonio sužavėjo lietuviška gamta ir žaluma.