Kiek turėtų uždirbti medikai?

Kiek turėtų uždirbti medikai?

KLAU­SIA­ME

Kiek tu­rė­tų už­dirb­ti me­di­kai?

Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis me­di­kai pro­tes­tuo­ja rei­ka­lau­da­mi di­des­nių at­ly­gi­ni­mų, adek­va­čių dar­bo krū­vių. Skai­ty­to­jų klau­sia­me, kiek, jų nuo­mo­ne, tu­rė­tų už­dirb­ti gy­dy­to­jas ir slau­gy­to­ja, kad bū­tų pa­ten­kin­ti ir suin­te­re­suo­ti nuo­šir­džiai gy­dy­ti pa­cien­tus?

Lai­ma KA­REI­VIE­NĖ, Kel­mės „Kra­žan­tės“ pro­gim­na­zi­jos so­cia­li­nė dar­buo­to­ja:

– Ma­nau, kad gy­dy­to­jas ir slau­gy­to­ja už nor­ma­lų, vie­no eta­to dar­bo krū­vį tu­rė­tų gau­ti orų, jų kompe­ten­ci­ją ir in­ves­ti­ci­ją į iš­si­la­vi­ni­mą ati­tin­kan­tį at­ly­gi­ni­mą. Pa­ty­ręs gy­dy­to­jas tu­rė­tų gau­ti bent 4000 eu­rų at­ly­gi­ni­mą. Tuo­met, ma­nau, ne­kil­tų no­ras emig­ruo­ti į ki­tas ša­lis, ku­rio­se gy­dy­to­jo dar­bas la­biau ver­ti­na­mas. Ir pa­cien­tams ne­rei­kė­tų že­min­ti gy­dy­to­jo ki­šant jam ke­lias de­šim­ti­nes į ki­še­nę. Iš to ky­la me­di­ko ir pa­cien­to su­si­prie­ši­ni­mas.

Pa­vyz­dys ga­lė­tų bū­ti po­li­ci­ja. Pa­kė­lė al­gas, su­tvar­kė ma­te­ria­li­nę ba­zę ir iš­gy­ve­ndi­no ky­šius. Pa­rei­gū­nai da­bar ga­li jaus­tis orūs.

Vy­gan­tas KAŽ­DAI­LIS, ty­tu­vė­niš­kis vers­li­nin­kas:

– Ma­nau, kad gy­dy­to­jai be rei­ka­lo ver­kia dėl at­ly­gi­ni­mų. Kiek pa­žįs­tu gy­dy­to­jų, vi­si ge­rai gy­ve­na. Net ir pro­vin­ci­jo­je. O ką jau be­kal­bė­ti apie di­džiuo­sius mies­tus. Pa­vyz­džiui, ži­no­mas chi­rur­gas už ope­ra­ci­ją iš pa­cien­to ar­ti­mų­jų gau­na 300 eu­rų. Per die­ną at­lie­ka pen­kias to­kias ope­ra­ci­jas. Pu­sant­ro tūks­tan­čio per vie­ną dar­bo die­ną! Jis ga­lė­tų dirb­ti ir iš vi­so be at­ly­gi­ni­mo.

Kiek ži­nau, pa­ty­rę gy­dy­to­jai al­gos gau­na po du tūks­tan­čius eu­rų. Ar­gi tai ma­žai? Tu­rint ome­ny­je vi­są so­cia­li­nį Lie­tu­vos kon­teks­tą.

De­juo­jam dėl gy­dy­to­jų trū­ku­mo, o rei­kė­tų su­tvar­ky­ti tik sis­te­mą. Vals­ty­bė il­gus me­tus ren­gia gy­dy­to­ją, o jis emig­ruo­ja. Tu­rė­tų ati­dirb­ti vals­ty­bei bent pen­ke­rius me­tus.

At­ly­gi­ni­mus rei­kė­tų kel­ti tik slau­gy­to­joms. Jos dir­ba sun­kiai, o gau­na kiek dau­giau ne­gu mi­ni­mu­mą. Pa­žįs­tu me­di­ci­nos se­se­rį, ku­ri už pu­sant­ro eta­to šiaip taip su­ren­ka 700 eu­rų per mė­ne­sį.

Eu­ge­ni­ja ŽY­MAN­TIE­NĖ, Pap­rū­džių kai­mo ūki­nin­kė:

– Ge­rai, kad me­di­kai rei­ka­lau­ja di­des­nių at­ly­gi­ni­mų. Juk Lie­tu­vo­je taip yra: jei­gu ty­li, va­di­na­si, tau vis­kas ge­rai. Tu­ri rei­ka­lau­ti, tuo­met gau­si, ko nu­si­pel­nei.

Ma­nau, kad pra­de­dan­tis gy­dy­to­jas tu­ri gau­ti ma­žiau­siai pu­sant­ro tūks­tan­čio į ran­kas. Pa­gal­vo­kim, juk tas jau­nas žmo­gus pu­sę gy­ve­ni­mo mo­kė­si. Ma­nau, jog už tiek ir jau­nas gy­dy­to­jas ga­lės gy­ven­ti oriai. Tuo­met bus suin­te­re­suo­tas lik­ti Lie­tu­vo­je ir dar­buo­tis sa­vo žmo­nėms.

Su pa­tir­ti­mi pri­va­lo kil­ti ir at­ly­gi­ni­mas. Ma­nau, jog ko­kie trys tūks­tan­čiai eu­rų sta­žą tu­rin­čiam gy­dy­to­jui ne­bū­tų per daug.

Ant­ra ver­tus, gal di­de­li at­ly­gi­ni­mai pa­dė­tų iš­gy­ven­din­ti ky­šius. Juk yra to­kių gy­dy­to­jų, ku­rie, dar nie­ko ne­pa­da­rę dėl pa­cien­to, jau ro­do į ki­še­nę – kišk.

Al­ber­tas MEŠ­KAUS­KAS, Ku­ke­čių kai­mo ūki­nin­kas:

– Me­di­ci­nos sis­te­ma man pri­me­na au­to­mo­bi­lį be va­rik­lio. Kaž­kaip keis­tai dė­lio­ja­mi prio­ri­te­tai. Kar­tais mi­nis­te­ri­jai va­do­vau­ja ne me­di­kas. Jei­gu sa­ky­kim aš, ūki­nin­kas, nu­si­pirk­čiau lėk­tu­vą ir pra­dė­čiau skrai­din­ti į Tur­ki­ją. Kas su ma­ni­mi skris­tų?

O svei­ka­tos ap­sau­gai, pa­si­ro­do, ga­li va­do­vau­ti ir ne me­di­kai. Apsk­ri­tai me­di­ci­na kaž­ko­kia iš­pjaus­ty­ta, išo­pe­ruo­ta. Vie­nas gy­dy­to­jas žiū­ri bluž­nį, ki­tas – plau­čius, tre­čias – šir­dį. O kas žiū­ri vi­su­mą? Gy­do­ma ne li­gos prie­žas­tis, o pa­sek­mė, tiks­liau – jos simp­to­mai.

Me­di­ko at­ly­gi­ni­mas tu­rė­tų pri­kau­sy­ti nuo to, kaip anks­ti jis ge­ba diag­no­zuo­ti li­gą, kol ji dar ne­pa­žen­gu­si ir pi­giau kai­nuo­ja jos gy­dyt­mas.

Sup­ran­tu, kad gy­dy­to­jų trūks­ta. An­tai į Kel­mę pa­bu­dė­ti at­va­žiuo­ja dak­ta­rų iš did­mies­čių. Jie su­žvaigž­dė­ję. Vie­ti­nių gy­dy­to­jų trūks­ta.

Mū­sų vals­ty­bė­je tik dek­la­ruo­ja­ma, kad me­di­ci­na ir švie­ti­mas – prio­ri­te­tai. Iš tie­sų šioms sri­tims ski­ria­ma ne­pa­kan­ka­mai lė­šų. Ant­ra ver­tus, iš kur tų lė­šų paim­ti?

Ma­nau, jog per daug už­dir­ba li­go­ni­nių va­do­vai. Jie tu­rė­tų są­ži­nin­giau da­lin­tis su gy­dy­to­jais, ku­rie už­dir­ba lė­šas. Dau­giau už­dirb­ti tu­rė­tų ir slau­gy­to­jos.

Mei­lu­tė MA­SALS­KIE­NĖ, Ku­ke­čių se­niū­nė:

– Ne­ži­nau, koks šiuo me­tu yra gy­dy­to­jų ir slau­gy­to­jų at­ly­gi­ni­mas, to­dėl ne­no­rė­čiau įvar­din­ti ga­li­mo at­ly­gi­ni­mo su­mų. Ma­nau, jog kiek­vie­no spe­cia­lis­to dar­bas pri­va­lo bū­ti at­ly­gi­na­mas pa­gal jo svar­bą, ko­ky­bę ir iš­dirb­tą lai­ką.

Me­di­ci­nos sis­te­mo­je, ma­tyt, ir­gi rei­kė­tų nu­si­sta­ty­ti tei­sin­gą ap­mo­kė­ji­mo už dar­bą tvar­ką. Tai iš­spręs­tų bent da­lį pro­ble­mų.

Ne­tei­sin­ga, jei­gu pra­de­dan­tis gy­dy­to­jas gau­na tik kiek di­des­nį ne­gu mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mą. Už mi­ni­mu­mą dir­ba ir vie­šų­jų dar­bų at­lik­ti atei­nan­tys be­dar­biai. Ke­liant mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą jis fak­tiš­kai su­si­ly­gi­na su iš­si­la­vi­nu­sių spe­cia­lis­tų at­ly­gi­ni­mu.

Ma­ži at­ly­gi­ni­mai – ne tik me­di­ci­nos dar­buo­to­jų, bet ir vi­sų Lie­tu­vos in­te­li­gen­tų pro­ble­ma. Ne­su už rė­ki­mą. Pap­ro­tes­ta­vau, pa­rė­kiau ir iš­si­rei­ka­la­vau. Taip ne­tu­rė­tų bū­ti.

Val­das RUT­KŪ­NAS, kel­miš­kis et­no­kul­tū­ros ži­no­vas:

– Ma­nau, kad bent po­ros tūks­tan­čių at­ly­gi­ni­mas jau­nus gy­dy­to­jus su­lai­ky­tų nuo emig­ra­ci­jos. Slau­gy­to­ja taip pat tu­rė­tų už­dirb­ti bent tūks­tan­tį eu­rų, ypač jei­gu ji tu­ri kom­pe­ten­ci­jos pe­rim­ti da­lį gy­dy­to­jo krū­vio.

Al­gas me­di­kams rei­kė­tų kel­ti ne vien dėl jų pa­čių ge­ro­vės, bet ir dėl pa­cien­tų. Da­bar ne­nor­ma­lu, kai no­rė­da­mas pa­tek­ti pas siau­ros spe­cia­li­za­ci­jos gy­dy­to­ją tu­ri lauk­ti po ke­lis mė­ne­sius. Per tiek lai­ko žmo­gus ga­li ir nu­mir­ti.

Kal­bi­no ir fo­tog­ra­fa­vo Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ