Muziejuje pristatoma pirmoji Konstitucija Europoje

Mu­zie­ju­je pri­sta­to­ma pir­mo­ji Kons­ti­tu­ci­ja Eu­ro­po­je

Tre­čia­die­nį Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus Chai­mo Fren­ke­lio vi­lo­je ati­da­ry­ta pa­ro­da, skir­ta Ge­gu­žės 3-iosios Kons­ti­tu­ci­jai – pir­ma­jai Eu­ro­po­je ir ant­ra­jai pa­sau­ly­je ra­šy­ti­nei kons­ti­tu­ci­jai po Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų 1789 me­tais įsi­ga­lio­ju­sios kons­ti­tu­ci­jos. Ge­gu­žės 3-ioji Len­ki­jo­je – na­cio­na­li­nė šven­tė.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Pa­ro­da „Ge­gu­žės 3-iosios Kons­ti­tu­ci­ja“ ati­da­ry­ta Ch. Fren­ke­lio vi­los Port­re­tų ga­le­ri­jo­je. Pa­ro­dos ati­da­ry­mą Sau­liaus Son­dec­kio me­nų gim­na­zi­jos akor­deo­nis­tai sim­bo­liš­kai pra­dė­jo po­lo­ne­zu iš fil­mo „Po­nas Ta­das“.

Dvi­kal­biuo­se pa­ro­dos sten­duo­se ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su is­to­ri­niu kon­teks­tu, pa­ma­ty­ti pa­čią Kons­ti­tu­ci­ją. Iš­leis­tas ir pa­ro­dos ka­ta­lo­gas lie­tu­vių kal­ba.

„Kons­ti­tu­ci­ja yra mū­sų in­dė­lis į pa­sau­lio ci­vi­li­za­ci­ją. Rei­kia tuo di­džiuo­tis, rei­kia, kad su­vok­tu­me, jog mū­sų is­to­ri­jo­je tai yra ker­ti­nis lū­ži­nis taš­kas, pa­ro­dęs mū­sų ga­li­my­bes, po­ten­cia­lą, kad bu­vo­me ir esa­me eu­ro­pie­čiai“, – pa­ro­dos ati­da­ry­me sa­kė „Auš­ros“ mu­zie­jaus di­rek­to­rius Rai­mun­das Bal­za.

Pa­sak Lie­tu­vos Vy­riau­sio­jo ar­chy­va­ro Ra­mo­jaus Krau­je­lio, pa­ro­dos ini­cia­ty­va at­ke­lia­vo iš Vy­riau­sio­jo se­nų­jų ak­tų ar­chy­vo Var­šu­vo­je. Tal­ki­nant Len­ki­jos ins­ti­tu­tui Vil­niu­je, pa­ro­dos teks­tai bu­vo iš­vers­ti į lie­tu­vių kal­bą.

„Pa­ro­da by­lo­ja Abie­jų Tau­tų bend­rą is­to­ri­ją. Tai bu­vo uni­ka­lus pro­jek­tas, uni­ka­lus do­ku­men­tas – pir­mo­ji mo­der­ni Kons­ti­tu­ci­ja Eu­ro­po­je, sa­vo dva­sia, nuo­sta­to­mis la­bai mo­der­nus tei­sės ak­tas. Gal­būt Lie­tu­vo­je dar kar­tais iki ga­lo ne­sup­ran­ta­me jo is­to­ri­nės svar­bos ir kon­teks­to“, – sa­kė R. Krau­je­lis.

Vy­riau­sia­sis ar­chy­va­ras pa­ro­dos lan­ky­to­jus ra­gi­no at­kreip­ti dė­me­sį į pa­sku­ti­nį sten­dą: Lie­tu­vos pra­šy­mu len­kų ko­le­gos su­ra­do ir į pa­ro­dą įtrau­kė pir­mą­jį Kons­ti­tu­ci­jos ver­ti­mą į lie­tu­vių kal­bą. Ori­gi­na­lus teks­tas sau­go­mas vie­no­je iš Kro­ku­vos bib­lio­te­kų.

Ket­vir­ta­die­nio ry­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me vy­ko iš­kil­min­gas po­sė­dis, skir­tas Ge­gu­žės 3-iosios Kons­ti­tu­ci­jai, ja­me da­ly­va­vo sve­čiai iš Len­ki­jos, Uk­rai­nos.

Len­ki­jos ins­ti­tu­to Vil­niu­je di­rek­to­rius Mar­cin Lapc­zyns­ki su šven­te svei­ki­no Šiau­liuo­se: „Mes, ir lie­tu­viai, ir len­kai, ga­li­me ir tu­ri­me švęs­ti kar­tu.“

Pa­sak Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro, po­li­to­lo­go Do­na­to Mor­kū­no, 1791 me­tų Kons­ti­tu­ci­ja yra reikš­min­gas ir tei­si­nės, ir vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mo min­ties kū­ri­nys, iš­raiš­ka.

„Ši Kons­ti­tu­ci­ja neat­si­ra­do stai­ga: ji at­si­ra­do pa­si­rem­da­ma XVI am­žiaus pa­bai­gos LDK Sta­tu­tais. Tuo me­tu, kai Pa­ry­žiu­je vy­ko Balt­ra­mie­jaus nak­tis, kai bu­vo pjau­na­mi ki­to ti­kė­ji­mo žmo­nės, LDK bu­vo įtei­si­na­ma vi­so­ke­rio­pa, tuo pa­čiu, ir re­li­gi­nė to­le­ran­ci­ja. Eu­ro­pos Są­jun­ga ga­li mo­ky­tis iš mū­sų is­to­ri­jos. Bū­tų ge­rai, kad ir mes iš jos pa­si­mo­ky­tu­me, nes tai – mū­sų šak­nys, kol kas mes jas esa­me taip ge­rai pa­mir­šę, kad rei­kia iš nau­jo at­ra­di­nė­ti“, – sa­kė D. Mor­kū­nas.

Sig­na­ta­ro tei­gi­mu, 1791 me­tų Kons­ti­tu­ci­ja nė­ra is­to­ri­ja – ji yra „be pro­to ak­tua­lus da­ly­kas, ku­ris ga­li pa­dė­ti įveik­ti lie­tu­vių tau­tos psi­cho­lo­gi­nius, so­cia­li­nius komp­lek­sus“.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Ge­gu­žės 3-iosios Kons­ti­tu­ci­jos is­to­ri­ja pa­sa­ko­ja­ma sten­duo­se.

Pa­ro­dos pri­sta­ty­me da­ly­va­vo (iš de­ši­nės) Vy­riau­sia­sis Lie­tu­vos ar­chy­va­ras Ra­mo­jus Krau­je­lis, Len­ki­jos ins­ti­tu­to Vil­niu­je di­rek­to­rius Mar­cin Lapc­zyns­ki, Šiau­lių „Auš­ros' mu­zie­jaus di­rek­to­rius Rai­mun­das Bal­za, pa­va­duo­to­ja Vir­gi­ni­ja Šiukš­čie­nė.

Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras, po­li­to­lo­gas Do­na­tas Mor­kū­nas sa­ko, kad Ge­gu­žės 3-iosios Kons­ti­tu­ci­jos ak­tua­li­za­vi­mas ga­li pa­dė­ti įveik­ti lie­tu­vių tau­tos psi­cho­lo­gi­nius, so­cia­li­nius komp­lek­sus.

Pir­mo­ji Eu­ro­po­je

Ge­gu­žės 3-iosios Kons­ti­tu­ci­ja – pa­grin­di­nis Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos įsta­ty­mas, priim­tas Ket­ve­rių me­tų Sei­mo 1791 m. ge­gu­žės 3 d. Ši Kons­ti­tu­ci­ja lai­ko­ma pir­mą­ja Eu­ro­po­je ir ant­rą­ja pa­sau­ly­je ra­šy­ti­ne kons­ti­tu­ci­ja po Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų 1789 m. įsi­ga­lio­ju­sios kons­ti­tu­ci­jos.

Sei­mas, ku­ris tę­sė­si nuo 1788 m. į is­to­ri­ją įė­jo Di­džio­jo ar­ba Ket­ve­rių me­tų Sei­mo var­du. Jis pra­dė­jo dar­bą esant komp­li­kuo­tai tarp­tau­ti­nei pa­dė­čiai. Ru­si­ja, įtvir­ti­nu­si Res­pub­li­kos pro­tek­to­ra­tą, įsi­vė­lė į ka­rus su Tur­ki­ja ir Šve­di­ja. Aust­ri­ja pa­lai­kė Ru­si­ją prieš Tur­ki­ją, o Prū­si­ja Ru­si­jos at­žvil­giu lai­kė­si aiš­kiai prie­šiš­kos po­zi­ci­jos. Tai at­ro­dė kaip vie­nin­te­lė ga­li­my­bė at­gau­ti su­ve­re­nu­mą. Sei­mui pa­vy­ko su­da­ry­ti kon­fe­de­ra­ci­ją, va­di­na­mo­ji ga­ran­ti­nė su­tar­tis bu­vo nu­trauk­ta, lik­vi­da­vus Nuo­la­ti­nę Ta­ry­bą, Sei­mas pe­rė­mė vi­siš­ką val­džią ir pra­dė­jo vals­ty­bės val­dy­mo re­for­mą. Kons­ti­tu­ci­jos priė­mi­mas bu­vo aukš­čiau­sias šių veiks­mų taš­kas. Kons­ti­tu­ci­ja bu­vo priim­ta vi­siš­kai de­mok­ra­ti­niu bū­du. Ji įtvir­ti­no kons­ti­tu­ci­nės mo­nar­chi­jos san­tvar­ką, ku­ri dau­gu­mo­je Eu­ro­pos vals­ty­bių pra­si­dė­jo tik ki­ta­me šimt­me­ty­je, pa­lai­kė esa­mą vi­suo­me­nės struk­tū­rą, bet at­vė­rė ke­lią vi­suo­me­nės pa­žan­gai ir nu­ma­tė to­les­nio san­tvar­kos kei­ti­mo per­spek­ty­vas.

Ge­gu­žės 3-iosios Kons­ti­tu­ci­ja su­da­ry­ta iš iš­kil­min­gos pream­bu­lės ir 11 straips­nių. Penk­ta­ja­me straips­ny­je „Val­džia, ar­ba vie­šo­sios val­džios reikš­mė“ tei­gia­ma: „Bet ko­kia val­džia žmo­nių vi­suo­me­nė­je gims­ta iš liau­dies va­lios. To­dėl [...] tau­tos val­džia iš tri­jų val­džių su­si­dė­ti pri­va­lo [...], bū­tent: įsta­ty­mų lei­džia­mo­ji val­džia pri­klau­sys ren­ka­miems luo­mams, aukš­čiau­sio­ji vyk­do­mo­ji val­džia – ka­ra­liui ir Prie­žiū­ros ta­ry­bai, o teis­mi­nė val­džia – esa­moms ar­ba bū­si­moms ju­ris­dik­ci­joms.“

To­kiu bū­du bu­vo įtvir­tin­tas Mon­tesk­jė po­stu­luo­tas tri­jų val­džių prin­ci­pas: įsta­ty­mų lei­džia­mo­sios, vyk­do­mo­sios ir teis­mų. Su­dė­ti­nė Kons­ti­tu­ci­jos da­lis yra 1791 m. spa­lio 20 d. Sei­mo priim­tas įsta­ty­mas – „Abie­jų Tau­tų tar­pu­sa­vio įsi­pa­rei­go­ji­mas“. Pa­gal jį Lie­tu­vos Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė (LDK) pri­va­lė­jo bū­ti at­sto­vau­ja­ma taip, kad pu­sė iž­do ir ka­ro ko­mi­si­jų bei treč­da­lis po­li­ci­jos ko­mi­si­jos na­rių bū­tų iš LDK. Ko­mi­si­joms paei­liui tu­rė­jo va­do­vau­ti len­kas ir lie­tu­vis. Lie­tu­vo­je su­rink­ti mo­kes­čiai tu­rė­jo bū­ti ten ir iš­leis­ti. Lie­tu­vo­je tu­rė­jo veik­ti at­ski­ri iž­do teis­mai. Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­ka ta­po vie­nin­ga vals­ty­be, su­si­de­dan­čia iš dvie­jų ly­gia­tei­sių na­rių.

1791 m. ge­gu­žės 3 d. įves­ta san­tvar­ka gy­va­vo trum­pai. Ru­si­ja ne­su­si­tai­kė su įta­kos Len­ki­jai pra­ra­di­mu, ir su­da­riu­si tai­ką su Tur­ki­ja bei Šve­di­ja, pra­dė­jo ka­ri­nius veiks­mus prieš Res­pub­li­ką. Neil­gai tru­kus jie bai­gė­si ka­ra­liaus ka­pi­tu­lia­ci­ja ir Ge­gu­žės 3-iosios Kons­ti­tu­ci­jos prie­ši­nin­kų, su­si­vie­ni­ju­sių į Ru­si­jos įta­ko­ja­mą Tar­go­vi­cos kon­fe­de­ra­ci­ją, per­ga­le. Tar­go­vi­cos kon­fe­de­ra­tai sie­kė iš­trin­ti bet ko­kius Kons­ti­tu­ci­jos pėd­sa­kus. Ypač at­kak­liai bu­vo me­džio­ja­mi ori­gi­na­lūs šio do­ku­men­to eg­zemp­lio­riai. Teks­tas iš Lie­tu­vos Met­ri­kos tik­riau­siai iš­li­ko Ka­ra­liš­ko­jo­je bib­lio­te­ko­je, nes ten kon­fe­de­ra­tų ran­kos ne­sie­kė. Teks­tą iš Vie­šo­jo Po­toc­kių ar­chy­vo slaps­tė šios gi­mi­nės at­sto­vai. Eg­zemp­lio­rių iš Ket­ve­rių me­tų Sei­mo ar­chy­vo iš­sau­go­jo vie­nas Sei­mo sek­re­to­rių. Pa­ro­do­je ro­do­mos Kons­ti­tu­ci­jos ori­gi­na­lų, ki­tų su­si­ju­sių do­ku­men­tų, me­no kū­ri­nių skait­me­ni­nės ko­pi­jos.

„Auš­ros“ mu­zie­jaus inf.