Naujausios
Kur veda pensijų reforma?
Vyriausybės pateikta pensijų reforma siejama ir su mokesčių reforma, ir su antros pakopos pensijų sistemos pertvarka. Kur ves būsimi pokyčiai: į oresnę pensiją, į privačius fondus ar į neviltį? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada pagerinti ir dabartinių, ir būsimų pensininkų gyvenimą, bet ekonomistai mato nemažai grėsmių.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Stop – „Sodros“ pervedimams
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje pensijų reformos gaires komentuoja ministras Linas Kukuraitis.
Esminis dalykas – norima stabdyti „Sodros“ pervedimus į privačius pensijų fondus. Tačiau dvigubai daugiau nei dabar, turėtų atseikėti patys kaupiantieji.
„Pertvarkydami antrosios pensijų pakopos sistemą siekiame keleto pagrindinių tikslų. Vienas svarbiausių – nebepriešinti dabartinių ir ateities pensininkų, bet pagerinti tiek vienų, tiek kitų padėtį, – teigia L. Kukuraitis. – Todėl, viena vertus, bus užtikrinamas senatvės pensijų didėjimas, ypač mažiausių, o antra vertus, pertvarkysime antrosios pakopos pensijų sistemą, kad gyventojai pajustų didesnes paskatas kaupti ateičiai ir gautų dvi pensijas – iš „Sodros“ bei asmeninę.“
Ministras pabrėžia, jog sistema kritikos ir dabartinių pensininkų protesto sulaukdavo dėl to, kad iš „Sodros“ kasmet į privačius pensijų fondus keliaudavo 189 milijonai eurų arba panaši suma.
Dabartiniams senatvės pensininkams išmokos mokamos iš dabartinių dirbančių įmokų.
Nauja formulė ir „automatinis“ įtraukimas
Ministerijos duomenimis, šiuo metu apie 615 tūkstančių Lietuvos gyventojų antroje pensijų pakopoje kaupia pagal formulę 2+2+2, kuri reiškia, kad 2 procentus nuo algos sumoka pats žmogus, 2 procentus nuo jo sumokamų įmokų perveda „Sodra“ ir dar 2 procentus nuo vidutinio užmokesčio skiria valstybės biudžetas.
Dar 679 tūkstančiai žmonių yra pasikliovę tik pervedimais iš „Sodrai“ sumokamų įmokų ir kaupia pagal formulę 2+0+0. Tai reiškia, kad šie gyventojai patys visiškai neprisideda prie kaupimo ir iš esmės savo ateičiai kaupė labai minimaliai.
„Beje, aš ir pats patenku į šią grupę“, – prisipažįsta ministras. Jis akcentuoja, jog pagal šiandieninę sistemą abi grupės rizikuoja gauti mažesnę „Sodros“ pensiją.
Dabar siūloma nauja ir vienintelė kaupimo formulė: 4+2, kai 4 procentus nuo pajamų moka darbuotojas ir 2 procentus nuo vidutinio atlyginimo prisideda valstybės biudžetas.
„Nebeliktų tokių žmonių, kurie beveik nieko nesukaupia, be to, ateityje nemažėtų kaupiančiųjų sodrinė pensija“, – tikina L. Kukuraitis.
Prie pensijos kaupimo būtų iš ko prisidėti, nes siūloma sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius 2 procentais mažinti įmoką „Sodrai“.
Pensijų fondų įkainius siūloma sumažinti perpus iki 0,5 procento vidutinės metinės lėšų vertės.
Daugiau uždirbantys galėtų prisidėti daugiau nei 4 procentus – jeigu daugiau mokėtų pats žmogus, jam būtų taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata, jei darbdavys už darbuotoją – pelno mokesčio lengvata.
Numatomas „automatinis įtraukimas": kiekvienas nekaupiantis žmogus iki 40 metų ir visi kaupiantys asmenys, nepaisant amžiaus, automatiškai būtų įtraukiami į pensijų kaupimą su teise pasakyti „ne“. Net ir apsisprendęs dalyvauti pensijų kaupime darbuotojas galėtų vieną kartą 12-ai mėnesių sustabdyti kaupimą.
Numatoma, kad šiuo metu kaupiantys antroje pensijų pakopoje per pertvarką turės vieną galimybę grįžti į „Sodrą“ arba stabdyti kaupimą privačiame fonde.
„Tiems žmonėms, kurie iki šiol kaupė pagal formulę 2+2+2 situacija nesikeičia, nes padidėjusį asmeninį indėlį kompensuos sumažėjusi įmoka „Sodrai“, – aiškina L.Kukuraitis. – Šiek tiek kaupimo sistemos pokytį pajus kaupiantieji pagal formulę 2+0+0, nes „Sodra“ nebepervestų 2 proc. nuo asmens sumokamų įmokų. Jeigu apsispręstų kaupti, šie žmonės turėtų skirti 2 proc. nuo darbo užmokesčio, o kitus 2 proc. kompensuotų sumažėjusi įmoka „Sodrai“.
„Apsisprendusieji kaupti antroje pensijų pakopoje nebeturės skaičiuoti, kiek sumažės jų „Sodros“ pensija, nes ji nemažės, – tikina ministras. – Mūsų skaičiavimais, toks kaupimas leistų pasiekti, kad senatvės pensija garantuotų mažiausiai 50 procentų buvusio darbo užmokesčio.“
Pateikia ir pavyzdį: darant prielaidą, kad 20 metų gyventojas pradeda kaupti 2019 metais ir visą laiką gauna vidutinį darbo užmokestį (šiuo metu tai 690 į rankas), skaičiuojama, jog „Sodros“ pensijos pakeitimo norma siektų 37 procentus, o asmeninės – 13 procentų.
„Tokie procentai bus, jeigu išsipildytų niūriausi demografiniai scenarijai. Jeigu demografiniai pokyčiai bus pozityvūs, pensijos bus kur kas didesnės“, – nestokoja optimizmo ministras.
Įvedami taškai
Nuo 2018 metų sausio 1 dienos įsigaliojo nauja Socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcija, keičiasi pensijų skaičiavimo tvarka.
Senatvės pensiją dabar sudaro bendroji dalis ir individualioji. Bendroji apskaičiuojama atsižvelgus į bazinės pensijos rodiklį ir įgyto bei būtinojo stažo santykį. Individualioji dalis apskaičiuojama pagal sukauptų apskaitos vienetų (taškų) sumą. Nustatoma apskaitos vieneto vertė.
Taškai yra susieti su šalies vidutinio darbo užmokesčio verte. Pavyzdžiui, uždirbus dvylika vidutinių darbo užmokesčių per metus, bus įgytas vienas taškas. Uždirbus mažiau, bus įgyta proporcingai mažesnė taško dalis. Nustatyta didžiausia riba – 5 taškai per metus.
Į pensijų skaičiavimą nebeįtraukiamos pajamos, turėtos iki 1994 metų, o tik įgytas stažas.
Nuo 2018 metų ilginamas ir būtinasis stažas senatvės pensijai. Jis didės po pusę metų kasmet, kol 2027 metais pasieks 35 metus. Minimalus stažas pensijai liko 15 metų.
Ministerija garsina, jog papildomą stažą senatvės pensijai įgyti ir kartu pasididinti pensiją lengviau galės dirbantys senjorai. Jiems nebereikės kreiptis į „Sodrą“, o stažas bus atnaujinamas bei didesnė pensija pradedama mokėti automatiškai.
Dar viena naujovė – nuo 2018-ųjų visos socialinio draudimo pensijos bus indeksuojamos kiekvienų metų pradžioje ir augs tiek, kiek vidutiniškai šalyje didės atlyginimų fondas.
Pensijų indeksavimo koeficientą lems septynerių metų darbo užmokesčio fondo, t. y. visų dirbančių uždirbtos darbo užmokesčio vertės pokyčio aritmetinis vidurkis. Pavyzdžiui, indeksuojant pensijas 2018 metų pradžioje, vidurkiui apskaičiuoti buvo naudojami 2014–2020 metų rodikliai arba jų prognozės.
2018 metų dydžiai
Bazinės pensijos dydis – 152,92 euro.
Našlių pensijos bazinį dydis – 22,46 euro.
Maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydis – 304,78 euro.
2018 metų indeksavimo koeficientas 1,0694.
Apskaitos vieneto vertė – 3,27 euro.
Šaltinis: „Sodra“
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Finansų ministerijos parengtame Lietuvos stabilumo 2018 metų programoje skaičiuojama, kad pradeda augti vyresnių nei 65 metų gyventojų skaičius, kartu mažėja darbingo amžiaus gyventojų.
EKONOMISTŲ KOMENTARAI
„Reikia kaupti eurus, o ne taškus“
Ekonomistas Raimondas Kuodis „Šiaulių kraštui“ sakė, jog dar 2016 metais pasiūlė visoms partijoms, kaip „rimtai, o ne kosmetiškai reformuoti „Sodrą“.
Dar tada pagarsinęs savo tezes perspėjo, jog formulių keitimas papildomai pensijai skaičiuoti – tai jokia reforma.
R. Kuodis įsitikinęs, jog „Sodroje“ turi būti sukuriamos asmeninės sąskaitos gyventojams papildomai pensijai kaupti.
„Asmeninėse sąskaitose „Sodroje“ reikia kaupti eurus, kaip banke, o ne mistinius taškus, „saulutes“ ar „žvaigždutes“, – pabrėžia R. Kuodis. – Eurų buvimas sąskaitoje įgalintų sukurti socialinio kredito sistemą.“
Bazinę pensiją jis jau prieš dvejus metus siūlė mokėti iš centrinio biudžeto, iš bendrųjų mokesčių. O papildomą pensijos dalį, mokamą „Sodros“, – pagal principą „kiek per visą gyvenimą įnešei – tiek pasiimsi“.
„Tuomet atkristų problemos su stažo skaičiavimais, ir su tais, kurie emigravo, grįžo, vėl emigravo, – teigė R. Kuodis. – Apibrėžto pensinio amžiaus iš esmės nelieka: dirbi kiek nori ir gali, gali išeit į pensiją, jei situacija darbo rinkoje pablogėjo, gali grįžt, jeigu pagerėjo. Kuo ilgiau dirbi, tuo didesnė pensija: daugiau sukaupei, trumpiau naudosi sukauptą fondą, „Sodra“ mokės palūkanas už sukauptą fondą, priklausančias nuo darbo našumo augimo ir dirbančiųjų/pensininkų santykio pokyčio.“
Tokią reformą įgyvendinus, antros pakopos pensijų fondai, kurie pasak R. Kuodžio, „iš esmės sprendžia finansininkų gerovės“ problemas, taptų nereikalingi.
Jis savo tezėse įvardija, jog taip „Lietuva nustotų siųsti užsienin reikšmingas sumas, taip kenkdama savo ekonomikai“ ir būtų „išnaudojami vieni pagrindinių „Sodros“ pranašumų: santaupos (įmokos „Sodroje") iš esmės tuoj pat grąžinamos į ekonomiką (pensijų mokėjimu esamiems pensininkams), o administravimo kaštai būtų nedideli dėl „investavimo“ būtinybės nereikalingumo“.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas ekonomistas Raimondas Kuodis įsitikinęs, jog „Sodroje“ turi būti sukuriamos asmeninės sąskaitos gyventojams papildomai pensijai kaupti.
Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
„Netikiu, kad Seimas tą reformą patvirtintų“
Ekonomistas Romas Lazutka, „Šiaulių kraštui“ komentuodamas pensijų reformą, ją vadina „pagudravimu“ ir teigia, jog labai norima įtikti pensijų fondams.
– Ką įžvelgiate siūlomoje pensijų reformoje?
– Čia panašiai, kaip su vaiko pinigais: viena ranka juos iš žmonių surinko, o kita – atidavė ir teigia, jog įvedė vaiko pinigus.
Esmė ta, kad išlieka visiškai ta pati aritmetika. Žmonės tikinami, jog iš „Sodros“ nebus pervedami pinigai į pensijų fondus, bet pačiai „Sodrai“ įmokų bus pervedama mažiau 2 procentais – tiek, kiek žmogus pats turės pervesti į fondus.
Darbuotojas dabar perveda 2 procentus, o turės pervesti 4 procentus, iš jų 2 procentus, kurie liks prie algos dėl mažesnių įmokų „Sodrai“.
Net techniškai pervedimai bus tokie pat, kaip dabar. Tie 4 procentai nuo darbuotojo algos bus surenkami „Sodros“ ir „Sodra“ bus įpareigota pervesti juos į privačius fondus.
Negi kiekvienas atskirai pervedinės – būtų didelis nepatogumas: papildomas krūvis, vėlavimai.
– Ministras tikina, jog „Sodros“ pensijos nemažės?
– Kaip nemažės, jei „Sodra“ turės mažiau pinigų? Dabar kartu su darbdaviu sumokame iš viso 40 procentų uždirbamų pajamų, bet iš jų tik 31 procentas eina „Sodrai“, o iš jų senatvės pensijoms – 19 procentų. Likę procentai eina neįgalumo pensijoms, motinystei, nedarbo pašalpoms, ligos pašalpoms – ir jų finansavimo neišeina mažinti. Apie tai mažai kalbama ir žinoma.
Tad jeigu pensijoms bus skiriama tik 17 procentų, tai kaip jos nemažės?
„Sodra“ neteks netgi didesnės sumos, nei dabar pervedinėja pensijų fondams už antrosios pakopos dalyvius, nes įmokos mažinamos visiems dirbantiems.
Netikiu, kad Seimas tą reformą patvirtintų – tai būtų akibrokštas. Lietuvoje visuomenė sensta, pensijos mažos, skursta 31 procentas pensininkų, o siūloma mažinti „Sodros“ įmokas.
Dirbančių žmonių skursta tik 9 procentai. Bet nedrįstama daugiau uždirbantiems atvirai pasakyti: kaupkite papildomai tik patys. Pavyzdžiui, kas atlyginimo gauna po 1 000 eurų, galėtų atidėti papildomai pensijai po 4–5 procentus (40–50 eurų).
Sąžiningai reikia atversti kortas. Visi pinigai yra kažkieno uždirbti ir kažkam skirti. Tai kuriuos pinigus dabar imsime ir kaupsime?
– Kaip manote, kodėl dabar reforma siūloma?
– „Sodra“ dabar jokių skolų neturi, jos pajamos viršija metines išlaidas, susidarė rezervas. Reikia tuo džiaugtis ir tą rezervą toliau kaupti. Algos tikrai visą laiką neaugs po 7 procentus, o tai reiškia, kad, kai pradės augti tik po porą procentų, tai „Sodrai“ nebeužteks lėšų didinti pensijas.
– Kaip suprasti nuo šių metų „Sodros“ pensijos individualiai daliai įvedamus taškus?
– Jeigu per metus uždirbote vidutinį atlyginimą, tai už tuos darbo metus gausite vieną tašką, o jeigu tik pusę vidutinio tai – 0,5 taško. O jeigu 1,5 vidutinės algos – tai gausite 1,5 taško. Tada dar tuos taškus žmogus turi pasidauginti iš apskaitos taško vertės, o ji kinta kiekvienais metais ir turi kisti, nes kitaip pensijos negalėtų kilti.
R. Kuodis teisus, kad psichologiškai žmonėms svarbu matyti realius sukauptus pinigus, o ne taškus.
Bet Europoje tik keturios šalys rodo sukauptus pensijai pinigus, kitos skaičiuoja taškus, balus. Vokietijoje analogiška sistema.
– Kokia turėtų būti antroji pensijų pakopa?
– Ji reikalinga, bet turi būti vakarietiška: nei valstybės pinigų, nei „Sodros“ pinigų ten neturi būti – moka pats žmogus ir darbdaviai gali prisidėti.
Darbdavys, kai didina algą, gali pasakyti: pridedu tau 30 eurų, bet iš jų dešimt atidedu į tavo pensijos sąskaitą.
Kitose šalyse darbo kolektyvuose yra išmanantys įgaliotiniai, patikėtiniai, kurie prižiūri, ar tinkamai pensijų fondai administruoja lėšas, kaip investuoja. Atstovui algą moka darbuotojai, bet jie žino, kad gauna patarimus iš savo, o ne iš banko atstovo, kuris tik įtikinėja, jog viskas gerai. Tai tas pats, kaip klausti dešrų gamintojo ar mėsą valgyti gerai.
– Kaip vertinate siūlymą automatiškai žmones priskirti kuriam nors privačiam pensijų fondui?
– Abejoju, ar taip bus. Numatyta, kad Lietuvos bankas paskirstys į privačius fondus žmones, kurie patys pensijų fondo nepasirinks. Bet po Vyriausybės siūlymų pristatymo Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas žurnalistams nieko negalėjo atsakyti.
Vyriausybė numato, o pats banko prezidentas nieko nė nežino. Tokie pasiūlymai yra abstraktūs ir neapgalvoti. Abejoju, ar bus patvirtinti įstatymu.
Kita vertus, su ta reforma labai norima įtikti pensijų fondams. Gudraujama ir su jų administravimo mokesčių mažinimu nuo 1 procento iki pusės procento. Esą fondai mažiau uždirbs. Bet jeigu bus privaloma kaupti, tai daug daugiau žmonių mokės tą mokestį ir fondai gaus pajamų daugiau, nei dabar gauna su 1 procentu administravimo mokesčiu.
Pensijų fondų kontrolės iki šiol yra mažai. Mažai viešinama, kas toliau fonduose vyksta, kai ir „Sodra“, ir žmogus, ir valstybė perveda po 2 procentus. Kaip jie tvarkosi, kaip perka akcijas, į ką lėšas investuoja, kokias paslaugas patys perka?
Penkiasdešimtmečiai, pradėję dalyvauti pensijų fonduose, dabar jau išeina į pensiją. Nei Sodrai, nei valstybės institucijoms nerūpi, kiek jie dabar iš tų fondų gauna.
Mano žiniomis, labai mažai yra sukaupę. Kad nusipirktų anuitetą ir gautų pensiją iki gyvos galvos reikia mažiausiai sukaupti 13 tūkstančių eurų, o išeina sukaupę po 2–4 tūkstančius.
Kiti nė nepasiima jų, kai gauna pensiją iš „Sodros“. Dauguma prikalbinami palikti pinigus fonde, nes jie dar galintys „priaugti“. O jeigu miršta, tai vaikai pasiima.
Pensijų reforma dabar pristatoma lyg tos antrosios – pensijų fondų – pusės nė nebūtų. Visiškai nesirūpinama kaupimo išeiga. Skaičiuojame tik kiek procentų reikia fondams mokėti, o kas po to – kiek žmonės sukaupia ir ką gaus išėję į pensiją, neberūpi.
Tai vardan ko reforma daroma? Ar pritraukti kuo daugiau klientų ir iš jų pasiimti komisinius, ar užtikrinti žmonėms tinkamą papildomą pensiją?
Ekonomistas Romas Lazutka stebisi: Lietuvoje visuomenė sensta, pensijos mažos, skursta 31 procentas pensininkų, o siūloma mažinti „Sodros“ įmokas.
Dainiaus LABUČIO (ELTA) nuotr.
Kalbino Rūta JANKUVIENĖ
