Kiaušiniai – vienas geriausių maisto produktų

Kiau­ši­niai – vie­nas ge­riau­sių mais­to pro­duk­tų

Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos (VMVT) spe­cia­lis­tai tei­gia, kad 96–98 pro­cen­tų kiau­ši­nių mais­ti­nių me­džia­gų ge­rai įsi­sa­vi­na­mos, o vie­no viš­tos kiau­ši­nio mais­ti­nė ver­tė pri­lygs­ta 40 g mė­sos ar­ba 200 g pie­no ir tu­ri 350 kJ ener­gi­jos.

Kiau­ši­ny­je yra daug leng­vai virš­ki­na­mų bal­ty­mų, sa­vo su­dė­ty­je tu­rin­čių ami­no rūgš­čių, o kiau­ši­nio try­nio rie­ba­lai – ne­so­čių­jų rie­bių­jų rūgš­čių. Kiau­ši­nio bal­ty­me gau­su nat­rio, sie­ros, chlo­ro, ka­lio, o try­ny­je – fos­fo­ro, sie­ros, kal­cio. Be to, try­niuo­se yra daug rie­ba­luo­se tirps­tan­čių vi­ta­mi­nų. Viš­tos kiau­ši­nio try­ny­je yra apie 3,8 mg mik­roe­le­men­tų (dau­giau­sia ge­le­žies ir cin­ko), o bal­ty­me jų – apie 2,8 mg.

Try­ny­je yra ga­na daug vi­ta­mi­nų A, E, D, tia­mi­no (B1), ri­bof­la­vi­no (B2). Vie­nin­te­lė ne­pa­gei­dau­ti­na šių pro­duk­tų mais­ti­nė sa­vy­bė – juo­se ga­na daug cho­les­te­ro­lio, ku­rio di­des­nis kie­kis ne­re­ko­men­duo­ja­mas mais­to ra­cio­ne. Nors, ki­ta ver­tus, kiau­ši­ny­je yra daug ami­no rūgš­ties – cho­li­no, ku­ris truk­do cho­les­te­ro­liui kaup­tis ant krau­ja­gys­lių sie­ne­lių.

Kiau­ši­nių ženk­li­ni­mas

EPA-EL­TA nuo­tr. kiau­si­nis zenk­li­ni­mas el­ta

Žmo­nių mais­tui skir­ti kiau­ši­niai pri­va­lo bū­ti pa­ženk­lin­ti. Ženk­li­ni­mo išim­tys tai­ko­mos tik smul­kiems ūki­nin­kams, sa­vo ūky­je au­gi­nan­tiems ne dau­giau kaip 50 viš­tų. To­kiais kiau­ši­niais daž­niau­siai pre­kiau­ja­ma tur­ga­vie­tė­se.

Ant kiau­ši­nio tu­ri bū­ti žy­me­nys, ku­riuos su­da­ro skai­čių ir rai­džių se­ka.

I. Pir­ma­sis skai­čius reiš­kia de­dek­lių viš­tų lai­ky­mo bū­dą:

1 – lais­vai lai­ko­mų viš­tų kiau­ši­niai (viš­toms su­da­ry­tos są­ly­gos bū­ti lau­ko ap­tva­ruo­se).

2 – ant krai­ko lai­ko­mų viš­tų kiau­ši­niai (viš­toms su­da­ry­tos są­ly­gos lais­vai vaikš­čio­ti pa­sta­to vi­du­je).

3 – nar­vuo­se lai­ko­mų viš­tų kiau­ši­niai.

0 – eko­lo­gi­nis ūki­nin­ka­vi­mas (tai­ko­mi eko­lo­gi­nio ūki­nin­ka­vi­mo rei­ka­la­vi­mai).

II. Vi­du­ri­nio­ji žy­mens da­lis iš rai­džių nu­ro­do ša­lies ko­dą, kur lai­ko­mos de­dek­lės viš­tos. Lie­tu­vo­je pa­dė­ti viš­tų kiau­ši­niai tu­ri ženk­lą LT. Lie­tu­vai ta­pus Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) na­re, kiau­ši­niai įve­ža­mi ir iš ki­tų ES vals­ty­bių.

III. Tre­čio­ji žy­mens da­lis nu­ro­do viš­tų de­dek­lių lai­ky­mo vie­tos ve­te­ri­na­ri­nio pa­tvir­ti­ni­mo nu­me­rį, ku­ris reiš­kia, kad lai­ky­mo vie­ta kont­ro­liuo­ja­ma kom­pe­ten­tin­gos tar­ny­bos.

Rei­ka­la­vi­mai į rin­ką tie­kia­miems kiau­ši­niams

Kiau­ši­niai pa­gal sa­vo ko­ky­bę skirs­to­mi į A, ar­ba švie­žius ir B kla­ses.

A kla­sės kiau­ši­nių lukš­tas ir po juo esan­ti ode­lė – šva­rūs, ne­pa­žeis­ti, bal­ty­mas – šva­rus ir skaid­rus. Pa­ša­li­nis kva­pas ar pa­ša­li­nės me­džia­gos – ne­leis­ti­nos.

Par­duo­tu­vė­se ga­li bū­ti par­duo­da­mi tik A kla­sės kiau­ši­niai.

A kla­sės ar­ba švie­ži kiau­ši­niai tu­ri bū­ti su­rū­šiuo­ti, pa­ženk­lin­ti ir su­pa­kuo­ti per 10 die­nų nuo pa­dė­ji­mo da­tos. Žo­džiai „ekst­ra“ ar­ba „ekst­ra švie­ži“ ga­li bū­ti var­to­ja­mi kaip pa­pil­do­ma ko­ky­bės nuo­ro­da ant A kla­sės kiau­ši­nių pa­kuo­čių iki de­vin­tos die­nos po kiau­ši­nių pa­dė­ji­mo.

Jei­gu rū­šia­vi­mo me­tu kiau­ši­niai nea­ti­tin­ka A kla­sei ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų (pa­vyz­džiui, kiau­ši­nio lukš­tas šiek tiek de­for­muo­tas), jie pri­ski­ria­mi B kla­sei. B kla­sės kiau­ši­niai nau­do­ja­mi mais­to pra­mo­nės įmo­nė­se, ga­mi­nan­čio­se žmo­nių mais­tui skir­tus ga­mi­nius (pa­vyz­džiui, kiau­ši­nių mil­te­lius), ir ne mais­to pra­mo­nės įmo­nė­se, ga­mi­nan­čio­se kiau­ši­nių ga­mi­nius, ku­rie nė­ra skir­ti žmo­nių mais­tui. Vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­go­se B kla­sės kiau­ši­nių nau­do­ti ne­ga­li­ma.

A kla­sės kiau­ši­niai skirs­to­mi ir į svo­rio ka­te­go­ri­jas: XL – la­bai di­de­li (73 g ir di­des­ni), L – di­de­li (63–73 g), M – vi­du­ti­niai (53–63 g), S – ma­ži (iki 53 g). Svo­rio ka­te­go­ri­jos tu­ri bū­ti pa­žy­mė­tos ant kau­ši­nių pa­kuo­čių.

Ga­li­ma fa­suo­ti ir skir­tin­gų A kla­sės dy­džių kiau­ši­nius. Ta­da ant pa­kuo­čių tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ta, jog tai – „skir­tin­gų dy­džių kiau­ši­niai“.

Ver­ta ži­no­ti

Prieš var­to­ji­mą kiau­ši­nius bū­ti­na nu­plau­ti. Ne­tin­ka­mai pa­ruo­šę ar var­to­da­mi ža­lius kiau­ši­nius, žmo­nės ga­li su­si­rgti sal­mo­ne­lio­ze – žmo­nių ir gy­vū­nų in­fek­ci­ne li­ga, ku­rią su­ke­lia sal­mo­nel­la rū­šies bak­te­ri­jos.

Var­to­ti rei­kė­tų tik švie­žius kiau­ši­nius. Kiau­ši­nio švie­žu­mą ga­li­ma pa­tik­rin­ti pa­nar­di­nus jį į šal­to van­dens stik­li­nę – švie­ži kiau­ši­niai grei­tai nu­grimz­ta, o se­ni – iš­ky­la į pa­vir­šių. Taip yra dėl oro ki­še­nės – kuo ji di­des­nė, tuo kiau­ši­nis se­nes­nis. Po są­ly­čio su ža­liais kiau­ši­niais, bū­ti­na kruopš­čiai plau­ti ran­kas ir vir­tu­vės įran­kius.

Kiau­ši­nio lukš­to sto­ris ir stip­ru­mas pri­klau­so nuo viš­tų veis­lės bei pa­ša­rų, ku­riais le­si­na­mos viš­tos.

Vir­ti kiau­ši­niai gen­da grei­čiau, jei pa­žeis­ti jų lukš­tai. To­dėl vir­tą kiau­ši­nį pa­ta­ria­ma su­var­to­ti per 24 va­lan­das, ne vė­liau kaip per 3 pa­ras nuo iš­vi­ri­mo. Ge­rai iš­vir­tus kiau­ši­nius rei­kia lai­ky­ti šal­dy­tu­ve.

Per­kant rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į ga­lio­ji­mo da­tą (kiau­ši­nių ga­lio­ji­mo ter­mi­nas – 28 die­nos). Re­ko­men­duo­ja­ma kiau­ši­nius lai­ky­ti už­da­ro­je tal­po­je, 5– 18 laips­nių tem­pe­ra­tū­ro­je. Ža­li kiau­ši­niai ne­tu­ri lies­tis su ki­tu mais­tu.

Ve­ly­koms ruo­šia­mi kiau­ši­niai tu­rė­tų bū­ti da­žo­mi tik mais­ti­niais da­žais.

Ga­li­my­bė už­šal­dy­ti

Kiau­ši­nius ga­li­ma lai­ky­ti už­šal­dy­tus iki vie­ne­rių me­tų, nors re­ko­men­duo­ja­ma su­nau­do­ti per 4 mė­ne­sius.

Už­šal­dy­ti rei­kia švie­žius, kol ne­pa­si­bai­gęs jų tin­ka­mu­mo var­to­ti ter­mi­nas. Prieš už­šal­dant kiau­ši­niai tu­ri bū­ti su­dau­žo­mi, ki­taip be­si­plės­da­mi bal­ty­mas ir try­nys su­plė­šys lukš­tą.

Kiau­ši­nių ma­sę rei­kia su­dė­ti į šal­dy­mo in­de­lius, pa­lie­kant apie 1,5 cm lais­vo plo­to iki in­de­lio vir­šaus. In­de­lius pa­ženk­lin­ti da­ta, ka­da už­šal­dy­ti, ga­li­ma nu­ro­dy­ti kiau­ši­nių kie­kį ir ki­tas su­de­da­mą­sias da­lis. Ga­li­ma už­šal­dy­ti vi­są kiau­ši­nio ma­sę ar­ba at­ski­rai bal­ty­mus ir try­nius.

Šal­dant vien try­nius, jų kon­sis­ten­ci­ja tirš­tė­ja, to­dėl ne­pri­dė­jus pa­pil­do­mų ing­re­dien­tų, at­šil­dy­ta ma­sė bus že­lė kon­sis­ten­ci­jos ir ne­tin­ka­ma nau­do­ti. No­rint to iš­veng­ti, rei­kia pri­dė­ti drus­kos ar­ba cuk­raus (0,5 šaukš­te­lio drus­kos ar­ba 1 – 1,5 šaukš­to cuk­raus /240 ml ža­lių kiau­ši­nių).

Už­šal­dy­ti kiau­ši­niai prieš nau­do­ji­mą tu­ri bū­ti vi­siš­kai at­šil­dy­ti, ne­ga­li­ma nau­do­ti tie­siai iš šal­dy­mo ka­me­ros. Už­šal­dy­tą ma­sę rei­kia pa­lai­ky­ti per nak­tį šal­dy­tu­ve. Bū­ti­na su­nau­do­ti kiau­ši­nius, vos tik jiems at­ši­lus. At­šil­dy­tus kiau­ši­nius ga­li­ma nau­do­ti tik ter­miš­kai ap­do­ro­tuo­se pa­tie­ka­luo­se.

Pa­gal VMVT inf.

Re­dak­ci­jos nuo­tr.

Ve­ly­koms ruo­šia­mi kiau­ši­niai tu­rė­tų bū­ti da­žo­mi tik mais­ti­niais da­žais.