
Naujausios
Geležinkelių pertvarkos vėzdas smogė ir „mažiausiems“
Šalies geležinkelininkai bemaž metus gyvena neramias dienas. Pernai prasidėjusios ir dar nesibaigusios reformos gerokai apkarpė darbuotojų gretas – vieni išėjo savo noru, kiti buvo perkelti į antrines įmones, treti vis dar nerimastingai tebegyvena nežinioje.
Darbuotojų nerimą bene geriausiai jaučiantys profsąjungų vadovai sako – tokios pertvarkos geležinkeliuose dar nėra buvę ir baiminasi, ar ji netaps skaudžių padarinių priežastimi.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Optimizavimo procesas perspaustas?
Nuo seno geležinkelių sostine vadinamame Radviliškio rajone, kur dažna šeima turi sąsajų su geležinkeliu, sklando nerimastingos nuotaikos.
Nors reformų pasekmes radviliškiečiai jau pajuto, aiškėja, kad pertvarkymai nėra galutiniai.
Nerimą dėl reformų mėgino sumažinti pernai vasarą su pavaldinių svita Radviliškyje apsilankęs naujasis AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška. Tąkart naujasis bendrovės vadovas geležinkelininkams sakė, kad jį Radviliškyje nustebino didelis inžinerinis potencialas, stiprūs depai ir motyvuoti darbuotojai.
M. Bartuška tąsyk užsiminė, kad numatoma geležinkelių reforma gali užtrukti dvejus-trejus metus ir jos strėlės esą pirmiausia bus nukreiptos į išpūstą administraciją. Tačiau kliuvo ir darbininkams.
Anksčiau vadovavęs Radviliškio lokomotyvų depo profsąjungoms, o dabar – Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijai Vilius Ligeika sako, jog „Lietuvos geležinkeliuose“ jau įvyko dideli pokyčiai – iš beveik 10,5 tūkstančio darbuotojų liko dirbti 7,5 tūkstančio.
„Vieni iš jų, išsigandę nežinomybės, patys išėjo iš darbo, gavę 6-8 mėnesių išeitines, dalis sutiko ir buvo pervesti į antrines įmones.
Išėjusiųjų paletė įvairi – prašymus teikė ir jauni, ir vyresnio amžiaus darbuotojai. Techniniai darbuotojai, inžinieriai technologai drąsiau priėmė sprendimą likti. Kai kas pasirinko emigraciją. Žinau, jog kai kurie išėjo į Šiaulių metalo įmonę, nes sąlygos ten buvo geresnės.
Bėda ta, kad vietoj išėjusiųjų rinka vargu ar pasiūlys geresnių darbuotojų“, – sakė V. Ligeika.
V. Ligeika sakė suprantąs situaciją: pertvarkyti geležinkelius – tai ne kioską perstatyti, tačiau optimizavimo procesas jam atrodo kiek perspaustas. Baisiausia, anot jo, kad tai neturėtų įtakos darbų saugai.
Geležinkelininkų žūtis – kas kaltas?
V. Ligeika prisiminė neseniai geležinkeliuose įvykusią baisią tragediją – kai traukinys mirtinai suvažinėjo du prie Vaidotų nuo bėgių sniegą valiusius geležinkelininkus.
Nors įvykis tebėra tiriamas, tarp geležinkelininkų sklando kalbos, jog dėl to gali būti kalta ir optimizacija.
„Visi laukiame išvadų dėl šios baisios žūties. Tikimės, kad tada paaiškės, kas dėl to kaltas – darbo saugos pažeidimai, brigadų optimizacija ar žmogaus klaida.
Sąmoningai darbų saugos instrukcijos nėra pažeidinėjamos, bet kai darbuotojų dirba mažiau, kenčia jei ne darbų sauga, tai apimtys – tikrai. Dirbama lėčiau ir mažiau, nes kai kur dirba perpus mažiau žmonių. Kai reikia rimtesnį darbą daryti, tenka jungti brigadas. Važiuojama iš Šilėnų į Zoknius ar iš Šiaulių į Radviliškį.
Pasidaro lakstymas, o ne darbas. Kai meistrijos buvo sukomplektuotos ir suformuotos vietose ir jos prižiūrėdavo visus darbus, būdavo visai kitaip“, – sakė V. Ligeika.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ profesinės sąjungos pirmininkas Zenonas Rudaitis rėžia tiesiai šviesiai: darbininkų žūtis buvo beveik numatyta.
Jo turimais duomenimis, „Šiaulių geležinkelių infrastruktūroje“ buvo 968 darbuotojai, liko – apie 300. Ne visi buvo atleisti. Dalis išėjo į „Gelsaugą“, kitas įmones, centrus.
„Pertvarka labiausiai palietė infrastruktūrą. Tokios pertvarkos dar nebuvo, nors aš geležinkelyje dirbu jau 50 metų. Centralizavimas įvyko „juodai“ – viskas persikėlė į Vilnių.
Kelio brigados buvo sumažintos perpus. Brigadininkų nebeliko, liko tik kelio meistrai, kuriems tapo sudėtinga dirbti. Dabar jie skiria atsakingais darbuotojus, o šie dirba taip, kaip supranta.
Darbuotojams tapo nebesaugu dirbti. Visa atsakomybė palikta meistrams – juridinė, fizinė. Darbo sauga „prikabinta“ meistrui, jis tapo atsakingas už viską. Už darbo saugą buvo atsakingi penki žmonės, liko du, bet jie priklauso Vilniui.
Brigados vykdo tik neatidėliotinus kelių priežiūros darbus. Kitus darbus atlieka partneriai – Geležinkelio tiesimo centras. Apimtys pasiskirstė, bet pagrindinė atsakomybė liko meistrui“, – pasakoja geležinkelių veteranas.
Anot jo, visi laukia, kaip baigsis reorganizacija. Jei dar kartą bus skirstymai į UAB, vėl esą galima visko laukti, nes UAB'-ai juk nuostolingai nedirbs.
„Mes labai priklausome nuo politinių sprendimų“, – su apgailestavimu išsitarė profsąjungietis.
Aiškumo tikisi po susitikimo
Radviliškio lokomotyvų depe pertvarkymų taip pat buvo, bet depo profesinės organizacijos pirmininkas Rimantas Gedvilas sako, kad pas juo tai vyko pakankamai švelniai, nes dauguma darbuotojų perėjo dirbti į naujai suformuotas struktūras. Išėjusiems buvo išmokėtos kompensacijos.
„Radviliškio depas išsiskaidė po padalinius. Iš depo liko Radviliškio krovinių vežimo centras, o remontininkai tapo Vilniau lokomotyvų remonto depo padaliniu. Kaip ir Klaipėdos bei Kauno.
Pas mus dirbusiems mechanikams, inžinieriams technologams buvo pasiūlyta pereiti į Turto valdymo departamentą. Bet ten reikės 60-ies darbuotojų, o yra apie 80. Aišku, darbuotojus kausto nežinomybė: ar juos pasirinks? Tikimės, kad likusiems bent jau nebus blogiau“, – viliasi profesinės organizacijos vadovas.
Geležinkelininkus baugina ir dar viena numatoma pertvarka, kai iš trijų direkcijų (Keleivių, Krovinių ir Infrastruktūros) bus daromos trys antrinės įmonės ir esamų UAB'-ų skaičius išaugs iki septynių.
„Vadinasi, bus nauji direktoriai, naujos valdybos ir nauja baimė dėl savo darbo vietos. Žmonės jau pavargo nuo tų naujovių. Čia tik praėjo praėjusių metų mažinimo, mėtymo šurmuliai, dabar laukia nauji. Tai tik didina blaškymąsi“, – nerimu dalijosi V. Ligeika.
Visi profsąjungiečiai tikisi, kad kas nors labiau paaiškės kovo 29 dieną, per planuojamą generalinės direkcijos ir profesinių sąjungų susitikimą.
Būta kalbų, kad dar iki tol „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė apsilankys Radviliškio geležinkelių įmonėse.
Autorės nuotr.
Praėjusių metų susitikime su AB „Lietuvos geležinkeliai“ generaline direkcija Radviliškio lokomotyvų depo profsąjungos pirmininkas Rimantas Gedvilas (stovi) baiminosi, kad dėl reformos nenukentėtų „mažiausieji“ – darbininkai.
Geležinkelių optimizacijos procesai apskriejo visas geležinkelių įmones, tarp jų – ir Radviliškio.
Socialinių tinklų nuotr.
Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos pirmininkas Vilius Ligeika: „Pertvarkyti geležinkelius – tai ne kioską perstatyti, tačiau optimizavimo procesas jau atrodo kiek perspaustas“.