Socialinė įtampa atima gyvenimo džiaugsmą

So­cia­li­nė įtam­pa ati­ma gy­ve­ni­mo džiaugs­mą

Jo­niš­kio ra­jo­ne mir­tin­gu­mas dėl sa­vi­žu­dy­bių ir il­ga­lai­kio ne­dar­bo ly­gis dau­giau nei dvi­gu­bai di­des­nis už Lie­tu­vos vi­dur­kį, gy­ven­to­jų skai­čiaus po­ky­tis, mir­tin­gu­mas dėl al­ko­ho­lio – pu­sant­ro kar­to di­des­nis.

Psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ro di­rek­to­rė Vai­da Čin­čie­nė sa­ko, kad pa­gal san­ty­ki­nius sa­vi­žu­dy­bių skai­čius esa­me tre­ti po Za­ra­sų ir Pak­ruo­jo ra­jo­nų. Įta­kos tu­ri il­ga­lai­kis ne­dar­bas ir al­ko­ho­lis.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Skau­di sta­tis­ti­ka

Jo­niš­kio ra­jo­no ta­ry­bos pa­tvir­tin­to­je sa­vi­val­dy­bės vi­suo­me­nės svei­ka­tos ste­bė­se­nos ata­skai­to­je už 2016 me­tus pa­teik­ti duo­me­nys ro­do, kad mir­tin­gu­mas dėl sa­vi­žu­dy­bių ra­jo­ne 2,29 kar­to di­des­nis nei vi­du­ti­niš­kai Lie­tu­vo­je ir su­da­ro 65,8 as­me­nis 100 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų. 2016 me­tais ra­jo­ne nu­si­žu­dė 15 as­me­nų (iš jų vy­rai su­da­rė 93,3 pro­c.). Šis ro­dik­lis, ly­gi­nant su 2015 me­tais, išau­go 1,9 kar­to.

Mir­tin­gu­mas dėl išo­ri­nių prie­žas­čių 1,64 kar­to, o mir­tin­gu­mas dėl prie­žas­čių, su­si­ju­sių su al­ko­ho­lio var­to­ji­mu – 1,69 kar­to bu­vo di­des­nis už vi­du­ti­nį ša­ly­je.

Dar­bin­go am­žiaus as­me­nų, pir­mą kar­tą pri­pa­žin­tų neį­ga­liais, skai­čius 2016 me­tais bu­vo 1,49 kar­to di­des­nis nei Lie­tu­vo­je, o iš­ven­gia­mų hos­pi­ta­li­za­ci­jų bu­vo 1,32 kar­to dau­giau nei vi­du­ti­niš­kai ša­ly­je.

Ti­kė­ti­na, kad emo­ci­nę gy­ven­to­jų būk­lę, svei­ka­tą vei­kia il­ga­lai­kis ne­dar­bas (2,14 kar­to di­des­nis už Lie­tu­vos vi­dur­kį) ir gy­ven­to­jų skai­čiaus po­ky­tis (1,54 kar­to di­des­nis už vi­dur­kį). Žmo­nės jau­čia­si vie­ni­ši, trū­ki­nė­ja bend­ruo­me­ni­niai ir ar­ti­mų­jų ry­šiai.

Ta­čiau pas gy­dy­to­jus Jo­niš­kio ra­jo­no gy­ven­to­jai lan­ko­si re­čiau nei sta­tis­tiš­kai vi­du­ti­nis Lie­tu­vos gy­ven­to­jas ir ven­gia da­ly­vau­ti pre­ven­ci­nė­se svei­ka­tos pro­gra­mo­se.

At­ran­ki­nės ma­mog­ra­fi­nės pa­tik­ros dėl krū­ties vė­žio fi­nan­sa­vi­mo pro­gra­mo­je 2016 me­tais ra­jo­no gy­ven­to­jai da­ly­va­vo 0,54 kar­to, gim­dos kak­le­lio pik­ty­bi­nių na­vi­kų pre­ven­ci­nių prie­mo­nių fi­nan­sa­vi­mo pro­gra­mo­je – 0,73 kar­to, sto­ro­sios žar­nos vė­žio anks­ty­vo­sios diag­nos­ti­kos fi­nan­sa­vi­mo pro­gra­mo­je – 0,67 kar­to ma­žiau nei vi­du­ti­niš­kai Lie­tu­vo­je.

Daž­niau­sia ra­jo­no gy­ven­to­jų mir­ties prie­žas­tis (61,1 pro­c.) yra krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gos. Šis ro­dik­lis di­džiau­sias Šiau­lių ap­skri­ty­je. 2016 me­tais ra­jo­ne vy­rų mir­tys nuo krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gų su­da­rė 48,3, mo­te­rų – 75,3 pro­cen­to.

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, Jo­niš­kio ra­jo­ne 2016 me­tais bu­vo 22 798 gy­ven­to­jai ar­ba – 679 ma­žiau nei 2015 me­tais. Vy­rai su­da­rė 46,75, mo­te­rys – 53,25 pro­cen­to. Vai­kų iki 14 me­tų bu­vo 13,44 pro­cen­to, dar­bin­go am­žiaus 15–64 me­tų as­me­nų – 13 pro­cen­tų, pen­si­nio am­žiaus as­me­nys su­da­rė 32,9 pro­cen­to.

Pag­rin­di­nės gy­ven­to­jų ma­žė­ji­mo prie­žas­tys – emig­ra­ci­ja ir di­des­nis mir­tin­gu­mas nei gims­ta­mu­mas. 2016 me­tais Jo­niš­kio ra­jo­ne mi­rė 401 as­muo, gi­mė – 205 kū­di­kiai.

Tre­ti ša­ly­je

Sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos ir svei­ka­tos sky­riaus ve­dė­ja Lai­ma Kle­mie­nė sa­ko, kad sie­kiant su­ma­žin­ti sa­vi­žu­dy­bių skai­čių, Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė pri­si­jun­gė prie aš­tuo­nių ša­lies ra­jo­nų bend­ros pro­gra­mos, pa­gal ku­rią bus ap­mo­ky­ta spe­cia­lis­tų ko­man­da, ku­ri pa­tars so­cia­li­niams dar­buo­to­jams, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams, kaip at­pa­žin­ti į sa­vi­žu­dy­bę lin­ku­sių as­me­nų siun­čia­mus sig­na­lus ir kaip į tai rea­guo­ti, pa­dė­ti.

Psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ro di­rek­to­rė Vai­da Čin­čie­nė sa­kė, kad vi­sų de­šim­ties ša­lies ra­jo­nų, ku­riuo­se sa­vi­žu­dy­bių sta­tis­ti­ka di­džiau­sia, pa­dė­tis pa­na­ši. Vie­nais me­tais tru­pu­tį pra­sčiau at­ro­dė Kel­mės ra­jo­nas, 2016-ai­siais – Jo­niš­kio ra­jo­nas, ku­ria­me iš gy­ve­ni­mo pa­si­trau­kė 15 žmo­nių, užė­mė tre­čią vie­tą po Za­ra­sų ir Pak­ruo­jo ra­jo­nų.

„Iš tie­sų skai­čiu­mi nu­si­žu­džiu­sių­jų bu­vo vie­no­dai Pak­ruo­jy­je ir Jo­niš­ky­je, ta­čiau kai­my­nai tu­ri ma­žiau gy­ven­to­jų, o sta­tis­ti­ka skai­čiuo­ja­ma pa­gal at­ve­jus šim­tui tūks­tan­čių gy­ven­to­jų, – sa­kė V. Čin­čie­nė. – Tie­sa, sun­ku paaiš­kin­ti, ko­dėl pa­gal sa­vi­žu­dy­bių skai­čių ge­riau at­ro­do gre­ti­mas Ak­me­nės ra­jo­nas. Esa­me kal­bė­ję ir su me­ru, ir su spe­cia­lis­tais, bet tik­rą­sias prie­žas­tis ras­ti ne­leng­va. Gal ten žmo­nės leng­viau įsi­dar­bi­na, juk pas juos te­be­vei­kia ce­men­to ga­myk­la? O gal dau­gu­ma to am­žiaus as­me­nų, ku­rie daž­niau prieš sa­ve pa­ke­lia ran­ką, iš­va­žia­vę į už­sie­nį? Ša­ly­je bend­ras nu­si­žu­džiu­sio­jo po­rtre­tas pie­šia­mas toks: pa­pras­tai jis yra vi­du­ti­nio am­žiaus vy­ras, ra­jo­no ar­ba kai­mo gy­ven­to­jas.“

Gy­dy­to­jos psi­chiat­rės tei­gi­mu, mū­sų vi­suo­me­nė­je, ypač ra­jo­nuo­se, dar vy­rau­ja nuo­mo­nė, kad vy­rui kreip­tis pas gy­dy­to­ją, o ypač dėl psi­cho­lo­gi­nių pro­ble­mų – gė­da. Žmo­gus ven­gia me­di­kų, skan­di­na sa­vo pro­ble­mas al­ko­ho­ly­je.

„Ar al­ko­ho­lio var­to­ji­mas tie­sio­giai su­si­jęs su sa­vi­žu­dy­bė­mis? Tur­būt šie da­ly­kai tar­pu­sa­vy­je ko­re­liuo­ja, nes ka­da ar­ti­mie­ji kvie­čia grei­tą­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą dėl kė­si­ni­mo­si ar gra­si­ni­mų žu­dy­tis, daž­nai me­di­kai žmo­gų ran­da ne­blai­vų“, – sa­ko me­di­kė.

Bi­jo ne­gau­ti vai­ruo­to­jo tei­sių

2016 me­tais ra­jo­ne fik­suo­ta 650 uni­ka­lių mo­te­rų dep­re­si­jos at­ve­jų, o vy­rų – 120.

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­mis, prieš mir­tį į gy­dy­to­jus krei­pia­si 40–60 pro­cen­tų as­me­nų, pas mus – vos dau­giau kaip 20 pro­cen­tų, nors priei­na­mu­mas yra: be siun­ti­mo ga­li­ma re­gist­ruo­tis tie­siai pas gy­dy­to­ją psi­chiat­rą.

Žmo­nės, ku­rie svars­to apie sa­vi­žu­dy­bę, anot gy­dy­to­jos V. Čin­čie­nės, daž­niau­siai jau­čia­si vi­siš­kai vie­ni­ši, ne­rei­ka­lin­gi ir ne­ti­ki, kad jiems kas nors ga­li pa­dė­ti.

Ji nu­ro­dė ir dar vie­ną prie­žas­tį, ko­dėl vy­rai ne­si­krei­pia į psi­cho­lo­gus ar psi­chiat­rus, ne­si­gy­do nuo al­ko­ho­liz­mo. Po gy­dy­mo­si nuo pri­klau­so­my­bės as­muo tre­jus me­tus iš vi­so tu­ri bū­ti ne­var­to­jęs al­ko­ho­lio, lan­kę­sis Psi­chi­kos svei­ka­tos cent­re, kur me­di­kai tu­ri nu­spręs­ti, ar jis ga­li tu­rė­ti vai­ruo­to­jo tei­ses, ar ne.

„Vy­rai dir­ba to­li­mų­jų rei­sų vai­ruo­to­jais, jiems svar­bu už­dirb­ti pi­ni­gų šei­mai. To­kie žmo­nės ne­re­tai ven­gia me­di­kų pa­gal­bos, kad nie­kur ne­lik­tų jo­kių me­di­ci­ni­nių įra­šų“, – sa­kė Jo­niš­kio psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ro va­do­vė V. Čin­čie­nė.

Au­to­rės nuo­tr.

Pa­sak gy­dy­to­jos psi­chiat­rės Vai­dos Čin­čie­nės, ša­ly­je bend­ras nu­si­žu­džiu­sio­jo po­rtre­tas pie­šia­mas toks: pa­pras­tai jis yra vi­du­ti­nio am­žiaus vy­ras, ra­jo­no ar­ba kai­mo gy­ven­to­jas.