Mezgimas viliojo nuo vaikystės

Mez­gi­mas vi­lio­jo nuo vai­kys­tės

Kriu­kuo­se (Jo­niš­kio ra­jo­nas) gy­ve­nan­ti Dai­na Mu­se­ju­kie­nė kiek­vie­ną lais­ves­nę aki­mir­ką pra­lei­džia su vir­ba­lais. Net va­sa­rą, kai yra dar­bų dar­že, ra­du­si lai­ko prie te­le­vi­zo­riaus ži­nių pa­klau­sy­ti, pa­sii­ma ir mez­gi­nį. Sa­ko, dau­giau­sia mez­gan­ti sa­vo šei­mai, anū­kams, any­tai. O iš­mo­ko akis narp­lio­ti dar bū­da­ma ma­ža, nes jau ta­da trau­kė siū­lų pa­sau­lis, pro ku­rį da­bar par­duo­tu­vė­se ne­ga­li praei­ti pro ša­lį.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Rū­be­liai anū­kams

Kai kal­bė­jo­mės, Kriu­kų mies­te­lio gy­ven­to­ja Dai­na Mu­se­ju­kie­nė gy­ve­no džiu­gio­mis nuo­tai­ko­mis, nes Da­ni­jo­je gy­ve­nan­ti duk­ra Lau­ry­na su­si­lau­kė sū­naus Eva­no, tad mo­čiu­tė sku­bė­jo megz­ti rū­be­lius. Nau­ja­gi­mio „vo­ke­lis“ jau bu­vo pa­sie­kęs anū­ką.

„Duk­ra džiau­gė­si ir pa­sa­ko­jo, kad Da­ni­jo­je pa­žįs­ta­moms la­bai pa­ti­ko ma­no mez­gi­nys, nes ten par­duo­tu­vė­se to­kie dar­be­liai ga­na pra­stos ko­ky­bės“, – sa­kė kriu­kie­tė.

Pirš­ti­nės, ko­ji­nės, ke­pu­rės, šle­pe­tės ke­liau­ja ir pas sū­naus Mo­des­to vai­kus Be­ną ir Sau­lę.

„Be­nu­kas dar vi­sai ma­žiu­kas bu­vo, vos dvie­jų me­tų, kai už­si­pra­šė, kad rei­kia ke­pu­rės „su bum­ba­le“. Tai pri­dė­jau di­de­lį kai­li­nį bum­bu­lą“, – juo­kia­si kriu­kie­tė.

Pro siū­lus ne­ga­li praei­ti

Rū­bų nu­mez­ga krikš­to duk­rai, ki­tiems ar­ti­mie­siems, pa­do­va­no­ja, tad jų na­muo­se daug su­kau­pu­si ne­tu­ri, vi­si – pas šei­mi­nin­kus. Išs­kir­ti­ne klien­te Dai­na va­di­na any­tą Dan­guo­lę Mu­se­ju­kie­nę. Kul­tū­ros sri­ty­je daug me­tų dir­bu­si mo­te­ris vi­sa­da mė­go pa­si­puoš­ti, ypač jai pa­tin­ka skrais­tės.

D. Mu­se­ju­kie­nė iš spin­tos at­ne­ša megz­tą ažū­ri­nį plo­nų siū­lų kos­tiu­mė­lį, ku­rio raš­tas dai­liai gu­la ant per­si­švie­čian­čio ryš­kaus ža­lio pa­si­jo­nio. Iš rank­dar­bių krep­šio iš­trau­kia su­lanks­ty­tą dar neuž­baig­tą juo­dą su­kne­lę, ku­rios vir­šus puoš­tas py­nė­mis, o apa­ti­nė da­lis – ly­gi ir pla­tė­jan­ti. Be­mez­gant pri­trū­ko siū­lų, tad lau­kia, kol pa­gal už­sa­ky­mą jų at­veš į par­duo­tu­vę Jo­niš­ky­je. To­kią su­kne­lę gra­žia­dar­bė nu­mez­ga maž­daug per 3 sa­vai­tes, bet vi­sa­da ne­sė­di na­muo­se, tai ir ne­ski­ria tam vi­sos die­nos.

„Pro siū­lus ra­miai ne­ga­liu praei­ti. Kai bū­na ak­ci­jos pre­ky­bos cent­ruo­se, bū­ti­nai tu­riu pa­čiu­pi­nė­ti, ap­žiū­rė­ti, gal ką nors įsi­gy­siu, – sa­ko mez­gė­ja. – Kar­tais pa­nau­do­ju ir se­nus siū­lus, iš ar­do­mų se­nų megz­ti­nių, ku­rių ga­li­ma ras­ti dė­vė­tų rū­bų par­duo­tu­vė­se“.

D. Mu­se­ju­kie­nė mez­gi­niams raš­tų ieš­ko in­ter­ne­te, spe­cia­liuo­se žur­na­luo­se, ta­čiau kiek­vie­ną kar­tą sten­gia­si kaž­ką pa­keis­ti, su­de­rin­ti raš­tus iš skir­tin­gų pa­vyz­džių. Ly­giai taip pat megz­ti, kaip pa­ro­dy­ta brė­ži­ny­je, neį­do­mu, be to, rei­kia at­si­žvelg­ti į tu­ri­mus siū­lus, jų fak­tū­rą, sto­rį.

Ne­paim­ti mez­gi­nio – „nuo­dė­mė“

Mo­te­ris nu­ste­bi­na, pa­ste­bė­da­ma, kad ko­ji­nėms jai kar­tais sun­kiau ras­ti tin­ka­mų siū­lų nei megz­ti­niui. Mat vai­kai ne­pa­ken­čia vil­no­nių, kie­tų ko­ji­nių, rei­kia, kad bū­tų minkš­tos, plo­nos, bet šil­tos.

„Jei ku­rią die­ną ne­pai­mu mez­gi­nio, tai jau „nuo­dė­mė“, – juo­kau­ja Kriu­kų mies­te­lio gy­ven­to­ja. – Sė­du žiū­rė­ti te­le­vi­zo­riaus ir iš­kart vir­ba­lai su siū­lais ša­lia. Net jei va­sa­rą tik de­šim­čiai mi­nu­čių ži­nių pa­klau­sy­ti įbė­gu į kam­ba­rį, į ran­kas pa­sii­mu ką nors narp­lio­ti“.

D. Mu­se­ju­kie­nė sa­ko no­rė­ju­si iš­mok­ti megz­ti nuo ma­žu­mės, bet ma­ma bu­vo la­bai už­siė­mu­si: ko­lū­kio lai­kais va­ži­nė­jo pie­n­ve­žiu, anks­ti išei­da­vo, grįž­da­vo iš dar­bo pa­var­gu­si. Tad ma­žo­ji ėmė pra­šy­ti mo­čiu­tės, kad pa­ro­dy­tų, kaip už­dė­ti akis ant vir­ba­lų.

Vė­liau mez­gi­mo pra­dme­nis įgi­jo per dar­bų pa­mo­kas, o ga­liau­siai – iš vie­nos drau­gės, ku­ri jau pui­kiai bu­vo įval­džiu­si dar­bą su vir­ba­lais.

Au­to­rės nuo­tr.

Tai – vie­nas iš ne­dau­ge­lio rū­bų, skir­tų sau, nes dau­giau­sia Dai­na Mu­se­ju­kie­nė mez­ga šei­mos na­riams.

Leng­vas ažū­ri­nis si­jo­nas su ža­liu pa­si­jo­niu.

Ke­pu­ry­tė vie­nam iš anū­kų – su žais­min­gu vei­du­ku.

Šią su­kne­lę, ku­rią jau spė­jo už­baig­ti, Dai­na mez­gė any­tai.

As­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

­

Nau­ja­gi­miui megz­tas kos­tiu­mė­lis.

­

Štai to­kią ke­pu­rę anū­kas Be­nas pa­va­di­no ke­pu­re „su bum­ba­le“.

­

Nau­ja­gi­mio „vo­ke­lis“ bu­vo skir­tas duk­ros Lau­ry­nos ma­žy­liui Eva­nui.