
Naujausios
Lietuvos 100-mečio metais – po 100 eurų Naujosios Akmenės skurdžiams
Šiais Lietuvos 100-mečio minėjimo metais skurdžiausiems Naujosios Akmenės gyventojams padėti iš rajono biudžeto ketinama vidutiniškai skirti maždaug po 100 eurų. Tai numatyta Akmenės rajono savivaldybės tarybos sprendimo projekte, dėl kurio bus balsuojama po kelių dienų posėdyje.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Naujosios Akmenės miesto seniūnijos socialinės pagalbos teikimo socialinės rizikos asmenims 2018-ųjų programoje numatyta 4,4 tūkstančio eurų suma.
Dokumente teigiama, kad Naujojoje Akmenėje iki 40 žmonių gyvena ypač skurdžiai.
Dažnas jų neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gauna mažas arba negauna jokių pajamų, netekę socialinių įgūdžių dėl ligos ar ydingo gyvenimo būdo. Kitas išskirtinis bruožas – šie asmenys yra praradę darbinius įgūdžius ir motyvaciją keisti savo gyvenimo būdą.
Programoje pabrėžiama: „Išryškėja socialinės rizikos asmenų asmenybės degradavimas ir tai sudaro ypač dideles kliūtis jų grąžinimui į visuotinai priimtinas gyvenimo sąlygas. Todėl jiems yra sunku susirasti net padienius darbus“.
Pasak Naujosios Akmenės seniūno Rimvydo Juozapavičiaus, tokiems žmonėms skirti pinigai daugiausia sriubai, kurios dienos porcija kainuoja maždaug 1 eurą. Talonai gaunami iš seniūnijos darbuotojos, o užvalgyti einama į Socialinės gerovės ir paramos centrą, kuris yra netoli miesto Kultūros rūmų – kitoje gatvės pusėje.
Pagalbos sulaukiama ne pirmi metai. Pernai skirta 6,5 tūkstančio eurų. Didesnė suma todėl, kad tuomet suskaičiuota skurdžių daugiau – 50.
„Skurstančių, gaunančių paramą maisto produktais žmonių skaičius mieste mažėja, bet negalime daryti išvados, kad jie gyvena geriau“, – rašoma seniūnijos parengtoje paramos programoje.
Nors tarp skurdžių nedaug pensinio amžiaus, o labiau – darbingo amžiaus, tačiau dalis numirė. Kai kurie vis dėlto sugebėjo pagerinti savo gyvenimą. Tad palyginti su praėjusiais metais nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių žmonių sumažėjo bemaž keturiskart.
„Šiemet irgi galėtume gausiau pririnkti žmonių, kurių pajamos mažos, – sakė R. Juozapavičius. – Bet skaičiuojame tik tuos, kurie negauna absoliučiai jokių pajamų. Pavyzdžiui, kai žmogus atsiduria akligatvyje, nes pažeidžia Darbo biržos taisykles, todėl išbraukiamas iš bedarbių sąrašų ir negauna jokios socialinės pašalpos“.
Seniūno teigimu, sriubos porcija skiriama tam, kad skurstantys žmonės netaikytųsi ką pavogti ar neieškotų atliekų konteineriuose maisto likučių.
„Nemanau, kad valstybės šimtmečio proga reikėtų padidinti paramą skurdžiams, po ta vėliava nereikėtų iškelti visų gyvenimo iššūkių, – sakė R. Juozapavičius. – Nes nenorime skatinti žmones naudotis parama maistui, nes tuomet imama piktnaudžiauti – atliekamus pinigus panaudoti savo silpnybėms“.
Parama skurdžiams bandoma apsaugoti kitus miesto gyventojus nuo pavojų sveikatai.
Juk dėl skurdaus maisto raciono, kartais ir dėl badavimo, socialinės rizikos asmenys suserga tuberkulioze, tampa šios ligos židiniais. Nenoras laikytis asmens higienos, vengimas sveikatos pasitikrinimo sudaro sąlygas ir kitoms ligoms plisti.
Seniūno teigimu, vidutinė paramos pinigais suma atsitiktinai sutapo su iškilia valstybės data – po 100.
„Jeigu labiau kelsime kartelę tenkinti poreikius skurdžiausiems, tai praras motyvaciją kiti irgi vargstantys žmonės, kurie kabinasi į gyvenimą – o panorės irgi gauti paramos“, – sakė R. Juozapavičius.
Jis įsitikinęs, kad yra savivaldybių, kurios skiria daugiau biudžetinių lėšų skurdžiams, pavyzdžiui, kur veikia nakvynės namai. Tokių steigti Naujojoje Akmenėje – nenumatyta.
Autoriaus nuotr.
Naujosios Akmenės seniūnas Rimvydas Juozapavičius: „Programa nenutaikyta sumažinti skurdą mieste, o yra paskutinis šiaudas žmogui įsitverti – pavalgyti, gauti labdarinį rūbą, sulaukti socialinės ar psichologinės pagalbos. Kad nepasijustų visiškai užmirštas, nekiltų pačių beviltiškiausių minčių“.