
Naujausios
Žemdirbių išgelbėjimas – tvarkingos melioracijos sistemos
Pernai, kai kitų rajonų žemdirbių darbas nuėjo perniek ir derlius liko paskandintas liūčių primerktuose laukuose, radviliškiečiai ūkininkai sulaukė rekordinio derliaus. Rajono laukuose liko nenuimta vos 700 hektarų.
Žemės ūkio specialistai supranta – kad lietūs nekištų kojos žemės ūkio darbams, būtina tvarkyti ir nuolat prižiūrėti melioracijos sistemas, tačiau tam skiriama per mažai lėšų.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Rajone derliai buvo rekordiniai
Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje pasisakęs rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius ne vieną nustebino, pareikšdamas, jog praėjusių metų ruduo rajono žemdirbiams nebuvo toks baisus kaip kitiems rajonams, tarp jų ir kaimynams panevėžiečiams.
„Mes turime didelius pasėlių plotus, žemės ūkis rajone stipriai išvystytas, todėl sulaukiame didelių derlių, o neretai tenka įveikti ir didelius iššūkius.
Rajone yra apie 2200 subjektų, kurie užsiima žemės ūkio veikla. Radviliškiečiai žemdirbiai deklaravo 94 tūkstančius hektarų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių, ir tai yra ketvirtas rodiklis šalyje pagal plotą, iš jų 74 tūkstančius hektarų sudaro javai ir sėjamosios kultūros – runkeliai, kukurūzai. O nenuimta pernai liko 700 hektarų“, – statistiką vardijo A. Juozapavičius.
Didžiąją dalį nenuimtų kultūrų sudarė žirniai ir pupos, vasariniai miežiai ir žieminiai kviečiai.
Pasak vedėjo, palyginti su respublikos rodikliais, tai tikrai labai nedideli skaičiai.
Užpraėję metai, anot A. Juozapavičiaus, rajono žemdirbiams buvo prastesni negu praėjusieji.
„Nors šalyje pernai ir buvo paskelbta ekstremali situacija, bet mūsų rajone derliai buvo rekordiniai. Reiktų labai gerai pagalvoti, kada tokį derlių turėjome, kalbant apie kiekio ir kokybės santykį“, – nustebino vedėjas.
Pasak jo, užpraeiti metai radviliškiečius žemdirbius išmokė daryti išvadas ir mokytis iš klaidų – žemdirbiai nemažai investavo į džiovyklas, papildomus javų kombainus.
„Supratome, kodėl suomis ir švedas važiuoja kulti lietui lyjant, nesvarbu, kad grūdų drėgmė gal 20 procentų. Jis supranta, kad geriau jis padžiovins geros kokybės grūdus, negu iš viso jų nepaims. Būtent tai padėjo mūsų žemdirbiams pernai“, – sakė vedėjas.
A. Juozapavičiaus turimais duomenimis, nuostolių kompensavimui Lietuvai yra numatyta apie 9 milijonus eurų, tačiau metodikos ir jų paskirstymo mechanizmo dar nėra. Rajone yra suregistruoti plotai ir nukentėję savininkai, surašyti aktai. Tikimasi, kad kompensacijos žemdirbius pasieks šių metų rudenį.
Lietūs sutrikdė rudens sėjos procesą
Anot A. Juozapavičiaus, rajono žemdirbius labiau išgąsdino kiti dalykai – tai, kad užsitęsus lietums, sutriko sėjos procesas. Todėl žieminių kviečių buvo pasėta tik 44 procentai, žieminių kvietrugių – 24 procentai, o žieminio rapso – vos 10 procentų planuoto kiekio.
„Vadinasi, šis pavasaris bus ypač sunkus – reikės daug atsėti, nes sėklos supuvo ir net neišdygo dėl drėgmės pertekliaus. Tad dabar žemdirbiai svarsto, kas geriau – ar pasėti, kad supūtų, ar pasėti pavasarį“, – dėstė ilgametis žemės ūkio skyriaus vadovas.
Pagrindinės kultūros, kurias reikės atsėti, – vasariniai miežiai ir vasariniai kviečiai. Ankštinės kultūros, anot A. Juozapavičiaus, pasitraukė į šoną, kadangi atsirado problemų su realizacija – Pakistanas ir Indija, kur šių kultūrų buvo eksportuojama daugiausia, įvedė papildomus muitus. Be to, šioms kultūroms nebegalima naudoti ir pesticidų, jei taikomos tam tikros žalinimo priemonės.
A. Juozapavičiaus teigimu, šiemet žemdirbių lauks sėklos problemos: sėklų gali ir pritrūkti, be to vasarinė sėkla yra brangi, nes jos šiemet reikės ne tik šalies ūkininkams, bet ir kaimynams latviams.
Tona sėklinių grūdų jau kainuoja apie 500 eurų. Ir tai ne riba. Kokybiška sėkla kainuos brangiai.
Padėti gali tvarkinga melioracijos sistema
„Kita vertus, lietingas ruduo gali ne kartą kartotis. Tokių orų yra buvę ir anksčiau. Vyresni radviliškiečiai dar atsimena metus, kai rajone rudenį nebuvo pasėtas nė vienas žieminių javų hektaras. Tais metais vienintelis „Draugo“ kolūkis jų pasisėjo, nes sėjo iš lėktuvo“, – prisiminė A. Juozapavičius.
Anot jo, išvengti skęstančių laukų galėtų padėti nebent melioracija, tačiau pastaroji sistema labai jau nugyventa.
Radviliškio rajono melioracijos sistemą sudaro apie 1900 kilometrų magistralinių griovių, apie 200 kilometrų – apsauginių griovių.
Egzistuoja dviguba melioracijos sistemų nuosavybė. Dalis melioracijos įrenginių, vadinamasis smulkusis tinklas (iki 12,5 centimetro diametro vamzdeliai), priklauso žemės savininkams, o didelio diametro vamzdynai, grioviai, tiltai, pralaidos, kurių vertė siekia dešimtis milijonų eurų, – valstybei.
Žemės ūkio skyriaus duomenimis, rajone yra 19 potencialiai pavojingų statinių. Jie yra prižiūrimi, ypatingą dėmesį skiriant užtvankoms.
„Puikiai prisimename, kaip įvyko Šaukoto užtvankos avarija – ji griuvo. Avarija turėjo nemažai pasekmių. Todėl daug dėmesio skiriame hidrotechninėms šachtoms, ir šie dalykai pas mus yra sutvarkyti“, – sakė vedėjas.
Bėda, anot A. Juozapavičiaus, ta, kad valstybės prižiūrimai sistemai tvarkyti skiriama labai nedaug lėšų, „tik palaikyti kvėpavimui“.
„Valstybės pozicija dabar yra tokia, kad reikia viską perduoti savininkams, todėl kyla socialinių ginčų – savininkai tikrai nepajėgūs tvarkytis su tuo, nelabai įsivaizduojama ir kaip tokia sistema turėtų veikti. Štai čia yra problema.
Jeigu šios sistemos veiktų gerai ir dabar, šiandien kritulių kiekiai žemdirbiams nebūtų baisūs“, – sakė A. Juozapavičius.
Žemės ūkio ministerijos paskaičiavimu, melioracijos sistemoms eksploatuoti bei rekonstruoti šiemet reikėtų mažiausiai 45 milijonų eurų, tačiau valstybė tam gali skirti tik per 9 milijonus eurų.
Autorės nuotr.
Po didesnių liūčių apsemiami daržai ir laukai – tai ir daug metų tarnaujančių, tačiau per mažai prižiūrimų melioracijos sistemų problema.