Žemdirbių išgelbėjimas – tvarkingos melioracijos sistemos

Žem­dir­bių iš­gel­bė­ji­mas – tvar­kin­gos me­lio­ra­ci­jos sis­te­mos

Per­nai, kai ki­tų ra­jo­nų žem­dir­bių dar­bas nuė­jo per­niek ir der­lius li­ko pa­skan­din­tas liū­čių pri­merk­tuo­se lau­kuo­se, rad­vi­liš­kie­čiai ūki­nin­kai su­lau­kė re­kor­di­nio der­liaus. Ra­jo­no lau­kuo­se li­ko ne­nuim­ta vos 700 hek­ta­rų.

Že­mės ūkio spe­cia­lis­tai su­pran­ta – kad lie­tūs ne­kiš­tų ko­jos že­mės ūkio dar­bams, bū­ti­na tvar­ky­ti ir nuo­lat pri­žiū­rė­ti me­lio­ra­ci­jos sis­te­mas, ta­čiau tam ski­ria­ma per ma­žai lė­šų.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Ra­jo­ne der­liai bu­vo re­kor­di­niai

Ekst­re­ma­lių­jų si­tua­ci­jų ko­mi­si­jos po­sė­dy­je pa­si­sa­kęs ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bės Že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­jas Alf­re­das Juo­za­pa­vi­čius ne vie­ną nu­ste­bi­no, pa­reikš­da­mas, jog praė­ju­sių me­tų ru­duo ra­jo­no žem­dir­biams ne­bu­vo toks bai­sus kaip ki­tiems ra­jo­nams, tarp jų ir kai­my­nams pa­ne­vė­žie­čiams.

„Mes tu­ri­me di­de­lius pa­sė­lių plo­tus, že­mės ūkis ra­jo­ne stip­riai iš­vys­ty­tas, to­dėl su­lau­kia­me di­de­lių der­lių, o ne­re­tai ten­ka įveik­ti ir di­de­lius iš­šū­kius.

Ra­jo­ne yra apie 2200 su­bjek­tų, ku­rie už­sii­ma že­mės ūkio veik­la. Rad­vi­liš­kie­čiai žem­dir­biai dek­la­ra­vo 94 tūks­tan­čius hek­ta­rų že­mės ūkio naud­me­nų ir pa­sė­lių, ir tai yra ket­vir­tas ro­dik­lis ša­ly­je pa­gal plo­tą, iš jų 74 tūks­tan­čius hek­ta­rų su­da­ro ja­vai ir sė­ja­mo­sios kul­tū­ros – run­ke­liai, ku­ku­rū­zai. O ne­nuim­ta per­nai li­ko 700 hek­ta­rų“, – sta­tis­ti­ką var­di­jo A. Juo­za­pa­vi­čius.

Di­džią­ją da­lį ne­nuim­tų kul­tū­rų su­da­rė žir­niai ir pu­pos, va­sa­ri­niai mie­žiai ir žie­mi­niai kvie­čiai.

Pa­sak ve­dė­jo, pa­ly­gin­ti su res­pub­li­kos ro­dik­liais, tai tik­rai la­bai ne­di­de­li skai­čiai.

Užp­raė­ję me­tai, anot A. Juo­za­pa­vi­čiaus, ra­jo­no žem­dir­biams bu­vo pra­stes­ni ne­gu praė­ju­sie­ji.

„Nors ša­ly­je per­nai ir bu­vo pa­skelb­ta ekst­re­ma­li si­tua­ci­ja, bet mū­sų ra­jo­ne der­liai bu­vo re­kor­di­niai. Reik­tų la­bai ge­rai pa­gal­vo­ti, ka­da to­kį der­lių tu­rė­jo­me, kal­bant apie kie­kio ir ko­ky­bės san­ty­kį“, – nu­ste­bi­no ve­dė­jas.

Pa­sak jo, už­praei­ti me­tai rad­vi­liš­kie­čius žem­dir­bius iš­mo­kė da­ry­ti iš­va­das ir mo­ky­tis iš klai­dų – žem­dir­biai ne­ma­žai in­ves­ta­vo į džio­vyk­las,  pa­pil­do­mus ja­vų kom­bai­nus.

„Sup­ra­to­me, ko­dėl suo­mis ir šve­das va­žiuo­ja kul­ti lie­tui ly­jant, ne­svar­bu, kad grū­dų drėg­mė gal 20 pro­cen­tų. Jis su­pran­ta, kad ge­riau jis pa­džio­vins ge­ros ko­ky­bės grū­dus, ne­gu iš vi­so jų ne­paims. Bū­tent tai pa­dė­jo mū­sų žem­dir­biams per­nai“, – sa­kė ve­dė­jas.

A. Juo­za­pa­vi­čiaus tu­ri­mais duo­me­ni­mis, nuo­sto­lių kom­pen­sa­vi­mui Lie­tu­vai yra nu­ma­ty­ta apie 9 mi­li­jo­nus eu­rų, ta­čiau me­to­di­kos ir jų pa­skirs­ty­mo me­cha­niz­mo dar nė­ra. Ra­jo­ne yra su­re­gist­ruo­ti plo­tai ir nu­ken­tė­ję sa­vi­nin­kai, su­ra­šy­ti ak­tai. Ti­ki­ma­si, kad kom­pen­sa­ci­jos žem­dir­bius pa­sieks šių me­tų ru­de­nį.

Lie­tūs su­trik­dė ru­dens sė­jos pro­ce­są

Anot A. Juo­za­pa­vi­čiaus, ra­jo­no žem­dir­bius la­biau iš­gąs­di­no ki­ti da­ly­kai – tai, kad už­si­tę­sus lie­tums, su­tri­ko sė­jos pro­ce­sas. To­dėl žie­mi­nių kvie­čių bu­vo pa­sė­ta tik 44 pro­cen­tai, žie­mi­nių kviet­ru­gių – 24 pro­cen­tai, o žie­mi­nio rap­so – vos 10 pro­cen­tų pla­nuo­to kie­kio.

„Va­di­na­si, šis pa­va­sa­ris bus ypač sun­kus – rei­kės daug at­sė­ti, nes sėk­los su­pu­vo ir net neiš­dy­go dėl drėg­mės per­tek­liaus. Tad da­bar žem­dir­biai svars­to, kas ge­riau – ar pa­sė­ti, kad su­pū­tų, ar pa­sė­ti pa­va­sa­rį“, – dės­tė il­ga­me­tis že­mės ūkio sky­riaus va­do­vas.

Pag­rin­di­nės kul­tū­ros, ku­rias rei­kės at­sė­ti, – va­sa­ri­niai mie­žiai ir va­sa­ri­niai kvie­čiai. Ankš­ti­nės kul­tū­ros, anot A. Juo­za­pa­vi­čiaus, pa­si­trau­kė į šo­ną, ka­dan­gi at­si­ra­do pro­ble­mų su rea­li­za­ci­ja – Pa­kis­ta­nas ir In­di­ja, kur šių kul­tū­rų bu­vo eks­por­tuo­ja­ma dau­giau­sia, įve­dė pa­pil­do­mus mui­tus. Be to, šioms kul­tū­roms ne­be­ga­li­ma nau­do­ti ir pes­ti­ci­dų, jei tai­ko­mos tam tik­ros ža­li­ni­mo prie­mo­nės.

A. Juo­za­pa­vi­čiaus tei­gi­mu, šie­met žem­dir­bių lauks sėk­los pro­ble­mos: sėk­lų ga­li ir pri­trūk­ti, be to va­sa­ri­nė sėk­la yra bran­gi, nes jos šie­met rei­kės ne tik ša­lies ūki­nin­kams, bet ir kai­my­nams lat­viams.

To­na sėk­li­nių grū­dų jau kai­nuo­ja apie 500 eu­rų. Ir tai ne ri­ba. Ko­ky­biš­ka sėk­la kai­nuos bran­giai.

Pa­dė­ti ga­li tvar­kin­ga me­lio­ra­ci­jos sis­te­ma

„Ki­ta ver­tus, lie­tin­gas ru­duo ga­li ne kar­tą kar­to­tis. To­kių orų yra bu­vę ir anks­čiau. Vy­res­ni rad­vi­liš­kie­čiai dar at­si­me­na me­tus, kai ra­jo­ne ru­de­nį ne­bu­vo pa­sė­tas nė vie­nas žie­mi­nių ja­vų hek­ta­ras. Tais me­tais vie­nin­te­lis „Drau­go“ ko­lū­kis jų pa­si­sė­jo, nes sė­jo iš lėk­tu­vo“, – pri­si­mi­nė A. Juo­za­pa­vi­čius.

Anot jo, iš­veng­ti skęs­tan­čių lau­kų ga­lė­tų pa­dė­ti ne­bent me­lio­ra­ci­ja, ta­čiau pa­sta­ro­ji sis­te­ma la­bai jau nu­gy­ven­ta.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no me­lio­ra­ci­jos sis­te­mą su­da­ro apie 1900 ki­lo­met­rų ma­gist­ra­li­nių grio­vių, apie 200 ki­lo­met­rų – ap­sau­gi­nių grio­vių.

Eg­zis­tuo­ja dvi­gu­ba me­lio­ra­ci­jos sis­te­mų nuo­sa­vy­bė. Da­lis me­lio­ra­ci­jos įren­gi­nių, va­di­na­ma­sis smul­ku­sis tink­las (iki 12,5 cen­ti­met­ro dia­met­ro vamz­de­liai), pri­klau­so že­mės sa­vi­nin­kams, o di­de­lio dia­met­ro vamz­dy­nai, grio­viai, til­tai, pra­lai­dos, ku­rių ver­tė sie­kia de­šim­tis mi­li­jo­nų eu­rų, – vals­ty­bei.

Že­mės ūkio sky­riaus duo­me­ni­mis, ra­jo­ne yra 19 po­ten­cia­liai pa­vo­jin­gų sta­ti­nių. Jie yra pri­žiū­ri­mi, ypa­tin­gą dė­me­sį ski­riant už­tvan­koms.

„Pui­kiai pri­si­me­na­me, kaip įvy­ko Šau­ko­to už­tvan­kos ava­ri­ja – ji griu­vo. Ava­ri­ja tu­rė­jo ne­ma­žai pa­sek­mių. To­dėl daug dė­me­sio ski­ria­me hid­ro­tech­ni­nėms šach­toms, ir šie da­ly­kai pas mus yra su­tvar­ky­ti“, – sa­kė ve­dė­jas.

Bė­da, anot A. Juo­za­pa­vi­čiaus, ta, kad vals­ty­bės pri­žiū­ri­mai sis­te­mai tvar­ky­ti ski­ria­ma la­bai ne­daug lė­šų, „tik pa­lai­ky­ti kvė­pa­vi­mui“.

„Vals­ty­bės po­zi­ci­ja da­bar yra to­kia, kad rei­kia vis­ką per­duo­ti sa­vi­nin­kams, to­dėl ky­la so­cia­li­nių gin­čų – sa­vi­nin­kai tik­rai ne­pa­jė­gūs tvar­ky­tis su tuo, ne­la­bai įsi­vaiz­duo­ja­ma ir kaip to­kia sis­te­ma tu­rė­tų veik­ti. Štai čia yra pro­ble­ma.

Jei­gu šios sis­te­mos veik­tų ge­rai ir da­bar, šian­dien kri­tu­lių kie­kiai žem­dir­biams ne­bū­tų bai­sūs“, – sa­kė A. Juo­za­pa­vi­čius.

Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos pa­skai­čia­vi­mu, me­lio­ra­ci­jos sis­te­moms eksp­loa­tuo­ti bei re­konst­ruo­ti šie­met rei­kė­tų ma­žiau­siai 45 mi­li­jo­nų eu­rų, ta­čiau vals­ty­bė tam ga­li skir­ti tik per 9 mi­li­jo­nus eu­rų.

Au­to­rės nuo­tr.

Po di­des­nių liū­čių ap­se­mia­mi dar­žai ir lau­kai – tai ir daug me­tų tar­nau­jan­čių, ta­čiau per ma­žai pri­žiū­ri­mų me­lio­ra­ci­jos sis­te­mų pro­ble­ma.