Benamiai šilumos ieško valdiškuose namuose

Benamiai šilumos ieško valdiškuose namuose

Be­na­miai ši­lu­mos ieš­ko val­diš­kuo­se na­muo­se

Pas­pau­dus sau­sio šal­čiui ope­ra­ty­vios pa­gal­bos tar­ny­boms vėl ten­ka gel­bė­ti be­na­mius ar­ba al­ko­ho­lio pa­dau­gi­nu­sius as­me­nis. Tie­sa, pa­ste­bi­ma, kad tų, ku­rių svei­ka­tai ir gy­vy­bei iš­ki­lęs pa­vo­jus su­šal­ti, kas­met ma­žė­ja. Ši žie­ma – ne išim­tis. Šiau­lių mies­to lai­ki­no ap­gy­ven­di­ni­mo tar­ny­ba kas­nakt prii­ma apie 35 be­na­mius. Dau­gu­ma jų atei­na pa­tys.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Rink­da­vo lyg uo­gas

„Tik vie­ną ki­tą šie­met ve­žė­me. Rim­čiau ap­ša­lu­sių kol kas ne­pa­si­tai­kė“, – va­kar sa­kė Šiau­lių grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja Eu­ge­ni­ja Ku­kai­tie­nė.

Pa­sak me­di­kės, vie­nas žmo­gus praė­ju­sį šeš­ta­die­nį pa­ste­bė­tas gu­lin­tis ir snau­džian­tis Šiau­liuo­se, gre­ta Vil­niaus gat­vės bul­va­ro. Jis bu­vo ne­blai­vus, ran­kos pa­mė­lu­sios, to­dėl nu­spręs­ta dėl iš­sa­mes­nės ap­žiū­ros ga­ben­ti į Res­pub­li­ki­nę Šiau­lių li­go­ni­nę.

Ki­tą vy­rą, įta­rę ne­di­de­lį nu­ša­li­mą, grei­to­sios me­di­kai į li­go­ni­nę ve­žė pir­ma­die­nį, ta­čiau ne­lai­mė­lis iš čia pa­spru­ko, net ne­spė­jus jo ap­žiū­rė­ti.

Ke­le­tas na­mų ne­tu­rin­čių, daž­niau­siai ne­blai­vių as­me­nų, sie­kiant ap­sau­go­ti juos nuo gre­sian­čio su­ša­li­mo, grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­liu vež­ti tie­siai į Lai­ki­no­ ap­gy­ven­di­ni­mo tar­ny­bą Pak­ruo­jo gat­vė­je 41.

„Gal­vo­ju, gal tie be­na­miai, ku­rie po at­vi­ru dan­gu­mi leis­da­vo iš­ti­sus me­tus, tie­siog iš­mi­rė... O ki­ti vis tiek tu­ri sa­vus, ran­da, kur pri­si­glaus­ti ir per­nak­vo­ti“, – svars­to E. Ku­kai­tie­nė.

Ji ly­gi­na si­tua­ci­ją prieš ke­le­rius me­tus ir da­bar – anks­čiau šą­lan­čius be­na­mius me­di­kams tek­da­vę gel­bė­ti de­šim­ti­mis.

„Rink­da­vo­me kaip uo­gas. Vie­nus – par­kri­tu­sius ant suo­le­lių, ki­tus – nuo ša­li­gat­vių, tre­čius – iš dau­gia­bu­čių laip­ti­nių. Bū­da­vo ir mir­ti­nai su­ša­lu­sių. Ne vie­nas ras­tas ir už­snig­tas“, – sa­kė me­di­kė.

Įta­rus ap­ša­li­mą ar kū­no at­ša­li­mą, ne­lai­mė­liai bū­da­vo ma­siš­kai ga­be­na­mi į gy­dy­mo įstai­gą. Ki­ti – į Nak­vy­nės na­mus.

Vy­riau­sio­sios gy­dy­to­jos žo­džiais, grei­to­sios me­di­kai tuo­met tar­si teik­da­vo sa­vo­tiš­ką be­na­mių as­me­nų pa­vėžė­ji­mo pa­slau­gą.

„Bū­da­vo, pri­si­ge­ria ir skam­bi­na mums, kad jiems šal­ta, kad ga­li su­šal­ti, kad rei­kia į Pak­ruo­jo gat­vę... Ry­te ten iš­si­mie­ga ir išei­na. Va­ka­re vėl „už­si­sa­ko“ grei­to­sios au­to­mo­bi­lį“, – anks­tes­nių me­tų pra­kti­ka da­li­ja­si tar­ny­bos va­do­vė.

Jos ma­ny­mu, pikt­nau­džiau­jan­čių­jų ga­lė­jo su­ma­žė­ti ir dėl smar­kiai at­ši­lu­sių žie­mų – esant tik ke­liems laips­niams že­miau nu­lio, be­na­miai ap­gy­ven­di­ni­mo įstai­gą gal­būt pa­sie­kia ir pės­tu­te.

Nak­vy­nė laip­ti­nė­je – be­veik ne­beį­ma­no­ma

Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­ja per pa­rą su­lau­kia vi­du­ti­niš­kai tik vie­no skam­bu­čio apie vie­šo­se vie­to­se ar­ba na­mų laip­ti­nė­se žie­mo­jan­čius as­me­nis.

„Jei be­na­mis žmo­gus ne­blai­vus, iš­si­blai­vy­ti jis „ap­nak­vin­di­na­mas“ šil­to­se po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to lai­ki­no su­lai­ky­mo pa­tal­po­se, jei spė­ja­ma, kad ga­li bū­ti ap­ša­lęs – kvie­čia­mi me­di­kai, tre­čiu at­ve­ju – į Nak­vy­nės na­mus“, – in­for­ma­vo Šiau­lių po­li­ci­jos at­sto­vė Gai­lu­tė Smag­riū­nie­nė.

Pa­rei­gū­nai sa­ko taip pat pa­ste­bin­tys, kad be­na­mių, ku­riems rei­kia ope­ra­ty­vio­sios pa­gal­bos,  kiek­vie­nais me­tais ma­žė­ja.

Anks­tes­nė­mis žie­mo­mis, prieš 8 ar 10 me­tų, pa­sak G. Smag­riū­nie­nės, po­li­ci­ją tie­siog ata­kuo­da­vo dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jai, ku­rių laip­ti­nė­se be­na­miai įsi­gud­rin­da­vo įsi­reng­ti guo­lius, ne­re­tai – ir tua­le­tą.

„Da­bar pa­tek­ti į dau­gia­bu­čių laip­ti­nes su­dė­tin­ga dėl ko­duo­tų du­rų. Na­mų ne­tu­rin­tiems as­me­nims ten­ka ieš­ko­ti al­ter­na­ty­vų“, – sa­ko po­li­ci­jos at­sto­vė.

Priim­ti pri­va­lu

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ro Lai­ki­no ap­gy­ven­di­ni­mo tar­ny­bos so­cia­li­nio dar­bo or­ga­ni­za­to­rės Da­nu­tės Bo­gu­šie­nės tei­gi­mu, kas­dien vi­du­ti­niš­kai 35 žmo­nės, ne­tu­rin­tys na­mų, pra­ve­ria įstai­gos du­ris ir pa­pra­šo juos ap­nak­vin­din­ti. Jiems įreng­tos spe­cia­lios pa­tal­pos su 40-čia lo­vų.

„Tu­riu kons­ta­tuo­ti, kad pikt­nau­džia­vi­mo grei­tą­ja ar po­li­ci­ja me­tai jau praė­ję. Daugu­ma be­na­mių da­bar ap­gy­ven­di­ni­mo tar­ny­bą pa­sie­kia pa­tys“, – sa­kė D. Bo­gu­šie­nė.

Pa­sak jos, į tar­ny­bą sau­sio mė­ne­sį grei­to­ji pa­gal­ba vy­ko iš vi­so 13 kar­tų, dau­giau­siai dėl gy­ven­to­jų svei­ka­tos su­tri­ki­mų, ir tik ke­le­tą kar­tų į čia bu­vo at­vež­ti žmo­nės.

Pa­vie­niais at­ve­jais į Pak­ruo­jo gat­vę vy­ko ir po­li­ci­ja.

D. Bo­gu­šie­nės tei­gi­mu, pa­sta­rai­siais me­tais be­na­mių as­me­nų gre­tos smar­kiai su­ma­žė­ju­sios – ir da­bar lai­ki­nos nak­vy­nės pra­šo­si daž­niau­siai vis tie pa­tys as­me­nys, o nau­jų – tik vie­nas ki­tas.

Va­do­vės žo­džiais, žmo­nės da­bar mie­liau ren­ka­si nak­vy­nę Lai­ki­no ap­gy­ven­di­ni­mo tar­ny­bo­je. „Čia jiems pa­ski­ria­ma ne tik lo­va, bet jie tu­ri ga­li­my­bę nu­si­praus­ti, iš­si­plau­ti dra­bu­žius. La­biau­siai nu­ply­šu­siems dar ir ko­ji­nių ar pirš­ti­nių su­šel­pia­me“, – sa­kė D. Bo­gu­šie­nė.

Be 40 lai­ki­no­jo ap­nak­vin­di­ni­mo lo­vų, tar­ny­bo­je yra 90 vie­tų lai­ki­nai ap­gy­ven­din­tiems be­na­miams. Skir­tu­mas tas, kad ap­nak­vin­di­ni­mas pri­ly­gi­na­mas bū­ti­na­jai pa­slau­gai, to­dėl ne­mo­ka­mas. Tuo tar­pu ap­gy­ven­di­ni­mas, kartu reiš­kian­tis, kad žmo­gus tu­ri na­mus – mo­ka­ma pa­slau­ga.

Pas­te­bė­ta, kad tik nak­vy­nę, bet ne gy­ve­ni­mą Lai­ki­no ap­gy­ven­di­ni­mo tar­ny­bo­je ren­ka­si tie, ku­rie ne­no­ri lai­ky­tis vi­daus tai­syk­lių: ne­ger­ti, ne­triukš­mau­ti, tvar­ky­tis.

„Jų toks gy­ve­ni­mo bū­das: per­mie­ga ir išei­na. Vie­ni išei­na prie kon­tei­ne­rių, ki­ti – gir­tau­ti, ir tik da­lis – dirb­ti“, – sa­kė Lai­ki­no ap­gy­ven­di­ni­mo tar­ny­bos va­do­vė.

Pa­sak jos, su­teik­ti ne­mo­ka­mą lai­ki­no ap­nak­vin­di­ni­mo pa­slau­gą, įver­ti­nus gy­vy­bei gre­sian­tį pa­vo­jų, nu­ma­to įsta­ty­mas.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Na­mai – po at­vi­ru dan­gu­mi. Kai ku­rie be­na­miai sa­ko, kad šil­tė­jan­čios žie­mos jų ne­ve­ja iš pa­la­pi­nių.

Lai­ki­no ap­gy­ven­di­ni­mo tar­ny­bos so­cia­li­nio dar­bo or­ga­ni­za­to­rė Da­nu­tė Bo­gu­šie­nė sa­ko, kad be­na­miai, ku­rie ne­no­ri lai­ky­tis įstai­gos vi­daus tvar­kos tai­syk­lių, čia už­su­ka tik per­nak­vo­ti.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės Lai­ki­no ap­gy­ven­di­ni­mo tar­ny­ba be­na­miams as­me­ni­mis tei­kia ne tik lai­ki­no ap­gy­ven­di­ni­mo, bet ir ne­mo­ka­mą lai­ki­no ap­nak­vin­di­ni­mo pa­slau­gą.