
Naujausios
Praviršulio draustinio turtai: vieni jų gviešiasi, kiti – saugo
Nors Praviršulio tyrelio botaninis–zoologinis draustinis gali pasigirti saugomais, į raudonąją knygą įrašytais žinduoliais, paukščiais bei augalais, tačiau žiniasklaidoje jo vardą dažniau tenka minėti ne dėl šių gyvosios gamtos turtų, o dėl netinkamo žmonių elgesio. Paskutinis toks atvejis – 6 džipų „pasivažinėjimas“ draustinio teritorijoje.
Baudų nebijo
„Pati nustebau, kad po tokių šlapių metų kažkas sugalvojo ten važiuoti. Ten tikrai daug vandens“, – taip įvykį komentavo draustinį prižiūrinčio Tytuvėnų regioninio parko ekologė, vyriausioji specialistė Deima Pranckūnienė.
Tiesa, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pažeidėjus jau nustatė – jiems teks atlyginti žalą gamtai bei sumokėti baudas.
Jų automobiliai pažeidė paklotę. „Čia yra pelkė – jei pažeidi paklotę, atsiveria durpės. Taip ne tik galbūt sunaikinamos retų augalų augimvietės, bet ir atveriamas durpynas, kuris labai prisideda prie CO2 emisijos didinimo. Juk vos durpynai gauna deguonies, jie pradeda labai greitai irti“, – pasakoja D. Pranckūnienė.
Deja, su panašiais reiškiniais tenka susidurti ne tik Praviršulio draustinyje, bet ir Tytuvėnų regioniniame parke, kuriame vis pasirodo žmonės su keturračiais. Nebodami baudų bei nepaisydami gamtai daromos žalos jie vis nori išbandyti savo transporto priemones, nors parko darbuotojai net kala takus užtveriančius kuolus, kad būtų akivaizdu – motoriniam transportui čia ne vieta.
Ežero pakrantes tvarko kasmet
Tytuvėnų regioninio parko ekologė pasakoja, kad Praviršulio tyrelio botaninis–zoologinis draustinis yra arti kelio, dėl to saugoma teritorija lengvai pasiekiama. Dėl šios priežasties čia nestinga nei uogautojų, nei žvejų. Pastarieji palieka tikrai nemažai šiukšlių. Kasmet pavasarį ežeras apeinamas, jo pakrantės sutvarkomos, o priekaba vos talpina surinktas šiukšles.
„Nors visas draustinis priklauso Aleksandro Stulginskio universiteto mokomiesiems medžioklės plotams, šis faktas brakonierių nestabdo. Jie čia pagaunami ne kartą. Ir nekeista – čia daug žvėrių. Netoliese yra vilkų irštva, gyvena briedžiai, elniai, lūšys. Brakonieriavimas statistiškai yra dažniausias pažeidimas draustinyje“, – teigia D. Pranckūnienė.
Žmonės ne tik kenkia, bet ir padeda
Ekologė pasakoja ir apie mažiau tipiškus pažeidimus. Pavyzdžiui, pietinėje pelkės dalyje, draustiniui priklausančioje teritorijoje, vienas žmogus iškasė griovį. Taip jis norėjo nusausinti savo teritoriją, kurioje augintas miškas. Tačiau sausėja ir visa pietinė pelkės dalis. Negana to, šiame griovyje jau rastas prigėręs briedis bei stirna.
Deja, institucijos taip ir nenusprendžia kas turėtų bausti kaltininką, tad griovys tebelieka neužkastas, o juo nutekantis vanduo ir toliau sausina pelkę.
Tiesa, žmonės ne tik kenkia draustiniui, bet ir jį saugo. Tą ypač aktyviai daro šalia įsikūrusi Sargelių bendruomenė. Jos nariai įgyvendino projektą, kuris stabdė pelkės sausėjimą, tvenkė vandenį ir taip kėlė jo lygį visoje pelkėje.
Vienas seniausių Lietuvos draustinių
Praviršulio tyrelio botaninis–zoologinis draustinis – vienas seniausių Lietuvoje. Jis įkurtas nutraukus čia vykdytą durpių kasybą. Tyrelio teritorijoje galima susipažinti su visų tipų pelkėmis kokios yra Lietuvoje. Dabar ši teritorija svarbi ne tik Lietuvos, bet ir Europos kontekste – tą paliudija ir jos priklausymas „Natura 2000“ tinklui. Draustinio teritorija svarbi tiek buveinių, tiek paukščių apsaugai.
D. Pranckūnienė pasakoja, kad Praviršulyje auga labai retas, Lietuvoje vos keliose vietose aptinkamas augalas – musinis ofris. O paukščių apsaugai svarbia teritorija draustinis paskelbtas dėl dirvinio sėjiko. Šie paukščiai paprastai Lietuvą praskrenda ir tik labai maža jų dalelytė lieka čia perėti.
Dar vienas draustinio turtas – tetervinai. Pašnekovės teigimu, draustinyje yra 1 didelė tetervinų tuokvietė – čia vestuves kelia 10 tetervinų patinų. Aplinkinėse teritorijose, jau už draustinio ribų, yra dar 6 tuokvietės. Tetervinai tuokiasi laukuose, o gyvena pelkėje. Tiesa, laukai baigia apaugti miškais, tad tetervinų tuokvietėms vietos lieka mažiau.
Apie Praviršulio tyrelio botaninį zoologinį draustinį
* Teritorija draustiniu paskelbta 1969 m.
* Plotas: 3316 ha. Tai 4 pagal dydį draustinis Lietuvoje.
* Draustinis – tai pelkių kompleksas, sudarytas iš aukštapelkių, žemapelkių, tarpinių pelkių plotų. Jam taip pat priklauso Praviršulio bei Kragų ežerai, Bargailių ir keli mažesni miškai, pievos.
* Draustinis paskelbtas paukščių apsaugai svarbia teritorija – čia sutinkama daugiau nei 100 paukščių rūšių.
* Draustinyje gyvena daug tetervinų – jų populiacijos dydis išskirtinis visos Lietuvos mastu.
* Praviršulio draustinis – buveinių apsaugai svarbi teritorija. Tyrelyje randama maždaug 500 augalų rūšių. Daugiau nei 20 jų įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą: musinis ofris, ežerinė slepišerė, karališkoji glindė, raiboji gegūnė, liekninis beržas, pelkinė uolaskėlė ir kiti.
* Draustinio teritorijoje aptinkama beveik 30 žinduolių rūšių. 4 iš jų įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą: baltieji kiškiai, šermuonėliai, ūdros, lūšys.
Užs. Nr. 371514
ŠRAAD nuotr.