
Naujausios
Kelmėje – globos namų decentralizacijos pavyzdys
Penktadienį Kelmėje, S. Nėries gatvėje įsikūrusiuose grupinio gyvenimo namuose, lankėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Vilkaviškio rajono Savivaldybės atstovai. Pastarieji atvažiavo pasisemti patirties, kaip decentralizuoti socialinės globos namus. Kelmiškiai šioje srityje lyderiauja.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Keturi grupinio gyvenimo namai
Decentralizuojant Šiaulių rajono Aukštelkės žmonių su proto negalia socialinės globos namų Pagryžuvio padalinį, Kelmėje nupirkta pora gyvenamųjų namų. Juose įrengti grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyvena po dešimt proto negalią turinčių žmonių. Dalis jų atkelta iš Aukštelkės, dalis iš Pagryžuvio.
Dar 19 žmonių šiuo metu likę Pagryžuvyje. Jie bus perkelti į trečiuosius grupinio gyvenimo namus, kurie bus įkurti Kelmės rajone.
Prieš keletą metų iš Europos Sąjungos paramos netoli Kelmės esančiame Paprūdžių kaime buvo pastatyti grupinio gyvenimo namai žmonėms su proto negalia.
Šiuo metu Kelmės rajone yra treji grupinio gyvenimo namai. Planuojama įrengti dar vienus namus, kuriuose galės gyventi dar dešimt neįgaliųjų.
Pažiūrėti, kaip kelmiškiams pavyko per trumpą laiką įkurti dvejus namus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pakvietė Vilkaviškio rajono atstovus.
Sukurtos namus primenančios sąlygos
Grupinio gyvenimo namuose apgyvendinta dešimt moterų. Dviejų aukštų name įrengti penki miegamieji. Moterys gyvena po dvi kambaryje. Kiekviename aukšte yra bendri poilsio kambariai, kur globotinės gali pažiūrėti televizorių, piešti, užsiimti rankdarbiais.
Šalia namo yra nemaža teritorija, kieme – pavėsinė. Socialinės darbuotojos pasakoja, jog grupinio gyvenimo namų tikslas, kad globotiniai patys pagal išgales darbuotųsi, mokytųsi apsitarnauti ir pasirūpinti likimo draugais. Juolab kad tik reta globotinė turi artimųjų, kurie bent retsykiais aplanko arba pasiima į savo šeimas per šventes. Daugelis užmirštos.
„Valgį gaminame drauge, pasitardamos. Moterys nuskuta bulves. Kai kurios atlieka ir sudėtingesnius darbelius. Kartais tiesiog varžosi kuriai plauti indus. Pavasarį kieme pastatysime šiltnamių, pasodinsime daržą, užsiauginsime daržovių, virsime uogienių. Globotinėms nereikės nuobodžiauti“, – pasakoja grupinio gyvenimo namams vadovaujanti socialinė darbuotoja Toma Grudzinskaitė.
Trumpalaikės investicijos
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis redakcijai sakė, jog globos namų decentralizacija padės neįgaliems žmonėms integruotis į visuomenę. Kol kas sutinkamas didelis pasipriešinimas, bet pasak viceministro, kai pradedi eiti kokia nors kryptimi, atsiranda ir kelias. Tai įrodė ir Kelmės pavyzdys. Iš pradžių priešintasi, jog neįgalieji bus iškeliami iš Pagryžuvio. Dabar įkurti grupinio gyvenimo namai ir darbuotojai, ir gyventojai, ir bendruomenė – patenkinti.
Priminus, jog naujų grupinio gyvenimo namų įkūrimas labai daug kainavo, E. Bingelis tvirtino, jog tai vienkartinė investicija. Ji greitai atsipirks, nes nereikės išlaikyti didžiulio Pagryžuvio dvaro, jo šildyti ir remontuoti.
„Šis grupinio gyvenimo namų formatas taupo pinigus, – tikino viceministras. – Ir Kelmė yra tas gerasis pavyzdys kaip decentralizuoti globos įstaigas.“
Iki 2017 metų pabaigos įsteigta 11 grupinio gyvenimo namų Kelmės, Telšių, Kėdainių, Švenčionių, Akmenės rajonuose ir Kauno mieste.
2018 metų pirmoje pusėje veiklą pradės dar 13 grupinio gyvenimo namų 96 suaugusiems asmenims su negalia ir 18 vaikų su negalia. Jie bus įkurti Kelmės, Kėdainių, Pasvalio, Šilutės, Marijampolės, Akmenės, Tauragės, Vilkaviškio rajonuose, Kaune ir Šiauliuose. Jų steigėjai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Decentralizuojant globos įstaigas labiausiai baimintasi dėl darbo vietų. Tačiau perkeliant globotinius į grupinio gyvenimo namus, perkeliami ir darbuotojai. Sukuriama ir naujų darbo vietų.
Kelmės grupinio gyvenimo namuose S. Nėries gatvėje dirba penkios socialinių darbuotojų padėjėjos.
Autorės nuotr.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis bendravo su globotinėmis.
Poilsio kambaryje globotinės piešia.
Globotinės gyvena po dvi kambaryje. Buitis priartinta namų sąlygoms.
Globotinėmis rūpinasi socialinės darbuotojos padėjėjos (iš kairės) Jūratė Giedraitienė, Irena Zonienė ir Rasma Krincienė. Antroji iš kairės – socialinė darbuotoja ir grupinio gyvenimo namų vadovė Toma Grudzinskaitė.