Vokalo dėstytojas padeda suskambėti talentams

Vo­ka­lo dės­ty­to­jas pa­de­da su­skam­bė­ti ta­len­tams

Kel­mės me­no mo­kyk­los mo­ky­to­jas me­to­di­nin­kas ir dar vi­sai ne­se­niai do­cen­tu Šiau­lių uni­ver­si­te­te dir­bęs vo­ka­lo dės­ty­to­jas Vai­do­tas Juo­zas Ly­gu­tas pa­ren­gė ne vie­ną mu­zi­kos mo­ky­to­ją ir at­li­kė­ją.

Dvie­juo­se te­le­vi­zi­jos pro­jek­tuo­se pui­kiai pa­si­ro­dė jo mo­ki­nė Ži­vi­lė Ged­vi­lai­tė. Šio­mis die­no­mis LNK „Lie­tu­vos bal­se“ spin­di Mo­ni­kos Ma­ri­jos Pau­laus­kai­tės žvaigž­dė. De­vy­nio­lik­me­tė kel­miš­kė, da­bar Vil­niaus uni­ver­si­te­to stu­den­tė, pa­te­ko į su­per­fi­na­lą ir ry­toj kau­sis dėl ge­riau­sio­jo „Lie­tu­vos bal­so“ ti­tu­lo.

Su gar­siu pe­da­go­gu, 2012 me­tais ta­pu­siu Kel­mės ra­jo­no „Me­tų mo­ky­to­ju“, mu­zi­kos va­do­vė­lių bend­raau­to­riu­mi, moks­li­nių straips­nių, dai­nų rin­ki­nių, me­to­di­nių prie­mo­nių au­to­riu­mi, kom­po­zi­to­riu­mi Vai­do­tu Juo­zu LY­GU­TU kal­ba­mės apie ta­len­tų at­ra­di­mo ga­li­my­bes, apie jų puo­se­lė­ji­mą ir pro­vin­ci­jos dir­vą, ku­rio­je išau­ga pul­kai kū­rė­jų.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

– Kaip ver­ti­na­te pui­kų Mo­ni­kos Ma­ri­jos Pau­laus­kai­tės pa­si­ro­dy­mą „Lie­tu­vos bal­se“? Ar ga­lė­tu­mė­te jai pro­gno­zuo­ti per­ga­lę pro­jek­te?

– Mo­ni­ką Ma­ri­ją vo­ka­lo mo­kiau ke­le­rius me­tus. Da­ly­va­vo­me dau­gy­bė­je kon­kur­sų. Be­veik vi­suo­se tap­da­vo lau­rea­te. Ta­len­tin­ga mer­gi­na. Di­de­lis džiaugs­mas su to­kiais mo­ki­niais dirb­ti. Juk mo­ky­to­jas tik pa­de­da ta­len­tui at­si­skleis­ti. Ži­no­ma, jei­gu mo­ki­niai tu­ri iš ko at­si­skleis­ti. Mo­ni­ka yra tas žie­das, ku­ris tu­rė­jo iš ko iš­si­skleis­ti ir vis dar sklei­džia­si. Ti­kiu, jog dar ne kar­tą nu­ste­bins žiū­ro­vus.

O pro­gno­zuo­ti kon­kur­so baig­tį – su­dė­tin­ga. Pats ne­dė­kin­giau­sias da­ly­kas pro­gno­zuo­ti. Ger­biu ir ver­ti­nu Mo­ni­kos Ma­ri­jos ta­len­tą. Bet vis­kas ati­duo­ta į žiū­ro­vų ran­kas. Kaip jie bal­suos, taip ir bus.

Ma­nau, kad to­kiuo­se kon­kur­suo­se fi­na­lininkų ver­ti­ni­mas tu­rė­tų pri­klau­sy­ti ir nuo ko­mi­si­jos. Tu­rė­tų bū­ti su­muo­ja­ma ir žiū­ro­vų, ir ko­mi­si­jos nuo­mo­nė. Ži­no­ma, pa­ts bal­suo­siu už Mo­ni­ką Ma­ri­ją, ra­gi­nu tai da­ry­ti ki­tus kraš­tie­čius ir lin­kiu sa­vo mo­ki­nei kuo di­džiau­sios sėk­mės.

– Kaip ma­no­te, ar rei­ka­lin­gi te­le­vi­zi­jos pro­jek­tai? Yra skep­ti­kų, ku­rie tei­gia, jog da­ly­viams jie nie­ko ne­duo­da. Ta­len­tai su­spin­di pro­jek­te ir vėl pra­dings­ta.

– Nie­kuo­met la­bai gi­liai ne­mąs­čiau apie te­le­vi­zi­jos pro­jek­tus. Bet ma­nau, kad jie rei­ka­lin­gi. Juk apie tuos ta­len­tin­gus jau­nuo­lius ir mer­gi­nas nie­ko ne­ži­no­tu­me. Pa­vyz­džiui, šie­met te­le­vi­zi­jų kon­kur­suo­se pa­si­ro­do la­bai bal­sin­gi jau­ni žmo­nės.

Jie tu­ri šan­są iš­ban­dy­ti ne tik sa­vo ta­len­tą, bet ir dva­sios stip­ry­bę. Ne kiek­vie­nas nu­ga­li bai­mes ir drą­siai sto­ja prieš ko­mi­si­ją, ku­ri apie dai­ni­nin­ko stip­rią­sias pu­ses ir klai­das kal­ba vi­sai Lie­tu­vai.

– Po­ro­je te­le­vi­zi­jos pro­jek­tų da­ly­va­vo ir ki­ta jū­sų mo­ki­nė, tik jau ne me­no mo­kyk­lo­je, o uni­ver­si­te­te Ži­vi­lė Ged­vi­lai­tė. Ar ste­bė­jo­te jos pa­si­ro­dy­mus? Kaip ver­ti­no­te?

– Ži­no­ma, ste­bė­jau. Da­ly­vau­da­ma pro­jek­tuo­se Ži­vi­lė dar ir kon­sul­tuo­da­vo­si su ma­ni­mi. Ma­tyt, to­dėl, kad mus sie­jo tar­pu­sa­vio su­pra­ti­mas. Mo­ky­to­jui ir mo­ki­niui tai la­bai svar­bu – jaus­ti, ką kiek­vie­nas no­ri pa­sa­ky­ti. Ki­tam mo­ki­niui ga­li sa­ky­ti ką no­ri – nė­ra jo­kios ata­šau­kos.

Ži­vi­lė pui­kiai pa­si­ro­dy­da­vo pro­jek­tuo­se. Nors ne­ta­po nu­ga­lė­to­ja, bet nu­ke­liau­ti iki fi­na­li­nių ko­vų – la­bai di­de­lis pa­sie­ki­mas. Tar­si ženk­las, jog esi vie­nas iš ge­riau­sių­jų.

– Kiek ži­nau, ši pe­da­go­gė ir dai­nin­kė tar­si kar­to­ja jū­sų ke­lią. Dir­ba to­je pa­čio­je mo­kyk­lo­je, ku­rio­je dės­tė­te jūs. Da­bar dar dės­to ir uni­ver­si­te­te.

– Taip, tai tie­sa. To­kie su­ta­pi­mai. Bet aš jau išė­jau iš uni­ver­si­te­to. Lai­kas pail­sė­ti. Tik Kel­mės me­no mo­kyk­lo­je pa­si­li­kau pa­mo­kų, nes čia už­ten­ka at­va­žiuo­ti po­rą die­nų per sa­vai­tę.

– Šiuo me­tu žmo­nes už­val­džiu­si vi­suo­ti­nė ur­ba­ni­za­ci­ja. Nors pro­vin­ci­jo­je gy­ven­ti dau­giau kom­for­to, pi­giau, jau­ni­mas ma­siš­kai bė­ga į di­de­lius mies­tus, sa­ko, jog ten dau­giau ga­li­my­bių rea­li­zuo­ti sa­vo ge­bė­ji­mus, at­si­skleis­ti ta­len­tui. Bet jū­sų mo­ki­nių pa­vyz­džiai ro­do, jog ir pro­vin­ci­jo­je ga­li su­bręs­ti di­de­li ta­len­tai.

– Kaip tik gal­vo­čiau, kad ta­len­tui su­bręs­ti pro­vin­ci­ja, o ypač kai­mas – žy­miai pa­lan­kes­nė dir­va. Juk kai­mas – tai sa­vo­tiš­kas ro­jaus so­das, ku­ria­me ga­li lais­vai kvė­puo­ti, jaus­ti tik tau pri­klau­san­čią erd­vę. Bū­tent iš kai­mo yra ki­lę la­bai daug ta­len­tin­gų me­ni­nin­kų, po­li­ti­kų. Ten ge­res­nės są­ly­gos aug­ti žmo­gaus dva­siai. Na­tū­ra­les­nė ap­lin­ka.

Aš ir pa­ts ki­lęs iš kai­mo. Jei­gu bū­čiau au­gęs mies­te, gal šian­dien ir ne­bū­čiau tas, kas esu. Ko ge­ro, bū­čiau vi­sai ki­ta as­me­ny­bė.

O kai­me man šven­te­ny­bė at­ro­dė baž­ny­čios var­go­nai. Ma­ma gie­do­jo baž­ny­čios cho­re. Ir ma­ne kar­tais nu­si­ves­da­vo. Sug­rį­žęs ant pa­lan­gės nu­si­pai­šiau kla­vi­šus ir taip pa­ts „gro­jau“ var­go­nais.

Pa­ma­čiu­si ma­no gro­ji­mą, ge­ra ir pa­siau­ko­jan­ti ma­ma par­da­vė kar­vę ir nu­pir­ko man akor­deo­ną. Tai pa­ska­ti­no gy­ve­ni­mą su­sie­ti su mu­zi­ka.

Ži­no­ma, ne­pa­neig­si, kad mies­tuo­se dau­giau ga­li­my­bių rea­li­zuo­ti sa­vo ta­len­tą. Bet su­bręs­ti jis ga­li vi­sur. Svar­bu jį tu­rė­ti.

– Dirb­da­mas Šiau­lių dvy­lik­to­jo­je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je pa­ruoš­da­vo­te la­bai daug dai­no­rė­lių „Dai­nų dai­ne­lės“ kon­kur­sui. Di­de­lė da­lis jų tap­da­vo lau­rea­tais. Tai, ko ge­ro, taip pat ro­do, jog pro­vin­ci­ja ne pa­ti blo­giau­sia vie­ta ta­len­tams at­si­skleis­ti?

– Mo­kyk­lo­je pa­vyk­da­vo ras­ti la­bai daug ta­len­tin­gų vai­kų. Jie yra daug ga­bes­ni ne­gu mums at­ro­do. Mo­ky­to­jas tu­ri gal tik 15 – 20 pro­cen­tų įta­kos. Vi­sa ki­ta pa­ties mo­ki­nio ta­len­tas ir dar­bas.

Daug bu­vu­sių mo­ki­nių pa­si­rin­ko mu­zi­kos mo­ky­to­jo ke­lią. Kai ku­rie ta­po at­li­kė­jais. Iš Kel­mės so­lis­čių kar­je­rą pra­dė­jo ne tik jū­sų pa­mi­nė­tos Mo­ni­ka Ma­ri­ja Pau­laus­kai­tė ir Ži­vi­lė Ged­vi­lai­tė, bet ir Ive­ta Sta­ne­vi­čiū­tė, at­lie­kan­ti so­lo par­ti­jas Vil­niu­je „Ga­bi­jos“ cho­re.

– Mo­ky­da­mas vo­ka­lo jūs va­do­vau­ja­tės ypa­tin­ga gi­lu­mi­nio kvė­pa­vi­mo me­to­di­ka. Kaip ji pa­de­da mo­ki­niui ir at­li­kė­jui?

– Gi­lu­mi­nis kvė­pa­vi­mas pa­de­da leng­viau išei­ti vo­ka­li­niam gar­sui. Šios me­to­di­kos Vil­niaus pe­da­go­gi­nia­me ins­ti­tu­te ma­ne mo­kė dės­ty­to­ja Ona Ka­va­liaus­kie­nė. Ją mo­kė Ita­li­jos vo­ka­lo meist­rai.

Pla­čiau apie tai su­ži­no­jau 2009 me­tais, da­ly­vau­da­mas Pa­sau­lio vo­ka­lo pe­da­go­gų kon­fe­ren­ci­jo­je Pa­ry­žiu­je.

Šio me­to­do pra­di­nin­kė ki­nų kil­mės ame­ri­kie­tė Nan­cy Zi, pa­ra­šiu­si kny­gą „Kvė­pa­vi­mo me­nas“, ku­ri iš­vers­ta į lie­tu­vių kal­bą.

– Kiek te­ko gir­dė­ti, jūs ne tik nau­do­ja­te, bet ir pro­pa­guo­ja­te šį me­to­dą?

– Te­ko da­ly­tis šia pa­tir­ti­mi su ko­le­go­mis iš ki­tų Lie­tu­vos mies­tų bei už­sie­nio: skai­ty­ti pa­skai­tas Por­tu­ga­li­jo­je, Veng­ri­jo­je, Aust­ri­jo­je, Šve­di­jo­je, Suo­mi­jo­je, reng­ti au­to­ri­nius se­mi­na­rus. Pa­ren­giau me­to­di­nę prie­mo­nę „Kū­no su­de­ri­ni­mas dai­na­vi­mui“.

– Kaip mu­zi­kos pe­da­go­gas pel­nė­te Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos ap­do­va­no­ji­mą. Kel­mė­je jus iš­rin­ko „Me­tų mo­ky­to­ju“. Per iš­kil­mes dai­ną jums sky­rė mo­ki­nė Mo­ni­ka Ma­ri­ja Pau­laus­kai­tė. Kas pe­da­go­gui svar­biau – ar ofi­cia­lus pri­pa­ži­ni­mas, ar mo­ki­nių mei­lė ir pa­gar­ba?

– Svar­biau mo­ki­niai. Jų ty­ra dva­sia ir troš­ki­mas iš­mok­ti. Mei­lė mu­zi­kai. At­ro­do, jog te­rei­kia tų vai­kų dva­sią įtemp­ti kaip sty­gą, kad su­skam­bė­tų. O kai sty­ga su­skam­ba, ta­da ir mo­ky­to­jui džiaugs­mas.

Au­to­rės nuo­tr.

Vai­do­tas Juo­zas Ly­gu­tas di­džiuo­ja­si sa­vo mo­ki­niais.

Kel­mės me­no mo­kyk­lo­je dai­na­vi­mo Vai­do­tas Juo­zas Ly­gu­tas mo­ko Ra­min­tą Le­čiaus­kai­tę.

Dar dirb­da­mas Šiau­lių uni­ver­si­te­te Vai­do­tas Juo­zas Ly­gu­tas at­ra­do Kel­mę, o jo­je – ta­len­tin­gų mo­ki­nių.

As­me­ni­nė nuo­tr.

Bu­vu­sią Vai­do­to Juo­zo Ly­gu­to mo­ki­nę Mo­ni­ką Ma­ri­ją Pau­laus­kai­tę „Lie­tu­vos bal­se“ ly­di sėk­mė. Ry­toj ji dai­nuos su­per­fi­na­le.