
Naujausios
KGB dokumentas sukėlė nuomonių ir emocijų bangas
Šiaulietis skulptorius Gintautas Lukošaitis, Šiaulių miesto tarybos narys, Lietuvos parlamento gynėjas, viešu laišku reagavo į savaitgalį paskelbtą žinią, jog žymus muzikas Saulius Sondeckis (1928–2016) buvęs KGB agentų sąraše. Šiaulietis kelia klausimą, kam naudinga žeminti išėjusią žymią asmenybę ir priešinti kultūros bendruomenę?
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Klausimai be atsakymų
„Vertinant šviesios atminties šiauliečio Sauliaus Sondeckio asmenybės Lietuvos kultūrai reikšmę ši pasirodžiusi informacija dėl jo buvimo KGB agentu kelia daug klausimų, – rašo G. Lukošaitis. – Pirma: kodėl ši informacija pasirodė dabar nepriklausomybės šimtmečio išvakarių proga?
Antra: kodėl ji pasirodė tada, kai žmogus nėra ir jis negali apsiginti? Trečia: kodėl ji paskelbta neišsiaiškinus konteksto ir aplinkybių ir ar realiai buvo kam nors padaryta žala? Reikia vertinti jo tėvo Jackaus Sondeckio veiklą, kuris buvo Šiaulių miesto burmistras ir aktyvus kovotojas už Lietuvos laisvę emigracijoje.
Ketvirta: koks šios informacijos aktualumas šiandien?
Mano nuomone, šios informacijos tikslas yra pažeminti bei supriešinti Lietuvos kultūros bendruomenę Valstybės šimtmečio šventės progą.
Tuo gali būti suinteresuotos tik Lietuvos Respublikai priešiškos jėgos.
Manau, jog institucija ir jos vadovai, kurie paskelbė šią bereikšmę informaciją turi prisiimti atsakomybę.“
„Negalėjau tylėti“
Šeštadienį paviešinta, jog Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras baigė skelbti valstybei neprisipažinusių KGB buvusių agentų sąrašą, kuriame yra dviejų žymių menininkų pavardės – be S. Sondeckio dar aktoriaus Donato Banionio.
G. Lukošaitis pirmasis viešoje erdvėje sureagavo į informaciją apie S. Sondeckį. Kodėl ryžosi išsakyti savo poziciją?
„Šiaulių kraštui“ jis pabrėžė, jog pirmiausia dėl to, jog ant nebegalinčio apsiginti žymaus žmogaus išpiltas „paplavų kibiras“.
„Saulius Sondeckis yra muzikos titanas, jo nuopelnai Lietuvai yra milžiniški, jis miręs ir nieko nebegali atsakyti, – sakė G. Lukošaitis. – Aš esu „čiurlioniukas“, mokėmės kartu su Vytautu Sondeckiu (S. Sondeckio sūnus) – mes draugai. Saulius Sondeckis yra Šiaulių miesto garbės pilietis, aš esu šiaulietis – todėl negalėjau tylėti, neatsakęs į tą bjaurastį.“
Jo nuomone, neatsitiktinai artėjant valstybės šimtmečiui paskleista visuomenę priešinanti informacija.
„Man atrodo, jog čia, kaip parengta akcija – šeštadienį ši žinia per visus kanalus ėjo pirma ir kalė mums į galvas, – sakė G. Lukošaitis. – Ir manau, kad ne ponios T.B. Burauskaitės, Genocido centro vadovės, iniciatyva tai daryta – tai kažkieno užsakymas – tegu nelaiko mūsų kvailiais.“
Kas paskelbta
Paskelbta, jog KGB dokumentuose esama informacijos, kad S. Sondeckis buvo užverbuotas 1962 m. ir agentūriniame tinkle buvo iki 1982-ųjų liepos.
„KGB domino S. Sondeckio tėvas Jackus Sondeckis, kuris buvo emigravęs į JAV ir priklausė VLIK valdybai ir redagavo laikraštį „Keleivis“ (KGB J. Sondeckį įvardijo objektu „Ded“).“, – skelbia kgbveikla.lt.
Anot dokumentų, 1967 metais KGB gavo informacijos, kad J. Sondeckis nori užmegzti ryšius su sūnumi ir nusprendė tuo pasinaudoti, siekta padaryti įtaką tėvui, kad jis atsisakytų nuo antisovietinės veiklos ir atvyktų į Lietuvą, kur galima jį būtų sekti ir išnaudoti aktyviau. 1968 m. abiejų susitikimas buvo suorganizuotas Kanadoje, kur S. Sondeckis keliavo koncertuoti.
Diskusijoje viešoje erdvėje abejonių kėlė, jog agentų sąrašas sudarytas 1989 metais, o menininkų pavardės ranka įrašytos.
„Sąrašas – KGB sudarytas“
Istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas, „Šiaulių kraštui“ teigė, jog paskelbtą informaciją reikėtų atsargiai vertinti:
– Nors žiniasklaidoje teigiama, kad paskelbtas KGB agentų sąrašas, reikia pabrėžti, kad paskelbtas sąrašas, kurį sudarė KGB ir kuriame ši organizacija pateikė savo verbuotus asmenis.
Bet kiek tas ar kitas žmogus buvo susijęs su ta organizacija, gali atsakyti tik papildomas tyrimas.
KGB noriai įrašydavo į savo agentus žmogų, kuris sutikdavo rodyti šiai organizacijai savo dėmesį.
Tokiuose sąrašuose gali būti žmonių, kurie nebendravo su KGB, bet raštelius galėjo pasirašyti dėl įvairiausių asmeninių aplinkybių. Vienas iš išeivijos veikėjų, pavyzdžiui, buvo verbuotas, pasitraukė iš Lietuvos, tačiau buvo kompromituojamas kaip agentas.
G. Lukošaičio laišką skaičiau. Noriu pabrėžti, kad sąrašo skelbimas vyko jau daugiau kaip penkerius metus. Kiek įmanoma buvo aiškinamasi, ar yra atitikmenų kituose dokumentuose: jų ir dalis rasta, ir nerasta – tai ilgas darbas. Todėl aliuzija, kad šis paskutinis paskelbimas pritaikytas šiam laikui – iš piršto laužtas.
Pradėtas sąrašas publikuoti 2012 metų pradžioje, kol galiausiai paskelbtos gale įrašytos pavardės. Tik jos įrašytos ranka, paskubomis, ir nežinia, kodėl tai padaryta, nes visas sąrašas yra spausdintas.
Yra klausimų, bet tai nereiškia, kad KGB dokumentų skelbimą reikia daryti selektyvų. Tik viena neskelbimo aplinkybė yra – jeigu asmuo pats prisipažino.
Be to, Genocido tyrimo centras paskelbimo preambolėje parašė, jog tai nereiškia, kad visi šiame sąraše buvę asmenys dirbo KGB. Kai kurie iš jų atsisakė bendradarbiauti.
Į tą sąrašą turime žiūrėti kaip į KGB dokumentą ir ir atsargiai vertinti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulietis menininkas Gintautas Lukošaitis, miesto Tarybos narys, klausia, kam naudinga prieš valstybės šimtmetį žeminti Lietuvai nusipelniusią žymią asmenybę ir priešinti bendruomenę?
Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Arvydas Anušauskas, istorikas, Seimo narys, pabrėžia, jog į paskelbtą agentų sąrašą reikia žiūrėti, kaip į KGB surašytą dokumentą ir atsargiai vertinti.