Šiukšlių rinkliava – kaip visuotinis nekilnojamojo turto mokestis

Šiukš­lių rink­lia­va – kaip vi­suo­ti­nis ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tis

Pak­ruo­jo ra­jo­no gy­ven­to­jai ant­rą mė­ne­sį ri­kiuo­ja­si į ei­les prie at­lie­kų rink­lia­vos ad­mi­nist­ruo­to­jų ka­bi­ne­to Sa­vi­val­dy­bė­je aiš­kin­tis ne tik dėl klai­dų at­siųs­to­se są­skai­to­se. Žmo­nes pik­ti­na, kad rei­ka­lau­ja­ma ją mo­kė­ti už tu­ri­mus pa­sta­tus. Pak­ruo­jiš­kiai tai va­di­na po dvi­na­re rink­lia­va pa­slėp­tu ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čiu.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

janina@skrastas.lt

„Pri­šiukš­li­na“ ir tuš­ti pa­sta­tai

Į rink­lia­vą ad­mi­nist­ruo­jan­čias Pak­ruo­jo sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tes kas­dien te­be­sik­rei­pia de­šim­tys žmo­nių. Ne vie­no ran­ko­se – rink­lia­vos są­skai­tos už pa­vel­dė­tas, ne­gy­ve­na­mas kai­mo so­dy­bas, prie ku­rių nie­ka­da nė­ra bu­vę at­lie­kų kon­tei­ne­rių. Ar­ba už san­dė­lius, fer­mas, ki­tus sta­ti­nius, bū­riams lik­vi­duo­ja­mų že­mės ūkio bend­ro­vių pa­ji­nin­kų ka­dai­se iš­da­ly­tų po kam­pą. Šie pa­sta­tai ne­re­tai griū­van­tys, de­šimt­me­čius ne­nau­do­ja­mi. Ta­čiau rink­lia­vos są­skai­to­se ta­pę „smar­kiai šiukš­li­nan­čiu“ tur­tu, už ku­rį skai­čiuo­ja­ma šim­tai ir tūks­tan­čiai eu­rų.

„Se­nas ne­nau­do­ja­mas san­dė­lys pa­do­va­no­jo tri­jų tūks­tan­čių eu­rų są­skai­tą. Tai bent pri­šiukš­li­nau ten! Ka­žin, ar at­lie­kų ve­žė­jai ap­skri­tai ži­no, kur tas ma­no san­dė­lys sto­vi“?– iro­ni­za­vo ūki­nin­kė iš Klo­vai­nių, ap­žvel­gu­si ei­lę prie ad­mi­nist­ra­to­rių ka­bi­ne­to ir su­skai­čia­vu­si, kad iki dar­bo die­nos pa­bai­gos vi­dun ne­pa­teks. Ne­be pir­mą kar­tą.

Pak­ruo­jie­tis vers­li­nin­kas ti­kė­jo­si įro­dy­ti, kad ne­baig­tas sta­ty­ti jo veik­lai rei­ka­lin­gas pa­sta­tas pa­ts sa­vai­me ne­šiukš­li­na – juk vers­las ten dar ne­vyks­ta!

Ki­to ra­jo­no pa­kraš­čio gy­ven­to­jas ke­ti­no gau­ti nau­ją są­skai­tą. Jis iš­si­sky­rė su žmo­na ir iš tė­vų pa­vel­dė­tą, šei­mos va­sar­na­miu pa­vers­tą kai­mo so­dy­bą įre­gist­ra­vo sa­vo var­du, dek­la­ra­vo ten gy­ve­nan­tis. Vy­ras sa­kė ži­nan­tis jau ne vie­ną šei­mą, to­kiu bū­du at­si­kra­čiu­sią rink­lia­vos, skai­čiuo­ja­mos už ne­kil­no­ja­mą tur­tą pa­gal šio tur­to plo­tą. Nes sa­vo so­dy­bo­je gy­ve­nan­tis žmo­gus tam­pa pa­pras­tu rink­lia­vos mo­kė­to­ju ir šei­mos biu­dže­tui su­tau­po ne­ma­žai pi­ni­gų.

Lau­kian­tie­ji už ad­mi­nist­ra­to­rių du­rų po­kštau­da­mi klau­sė: ar rink­lia­va ne­su­ga­dins sky­ry­bų sta­tis­ti­kos? Ir kiek bus žmo­nių, ap­si­spren­du­sių ver­čiau ofi­cia­liai tap­ti su­gy­ven­ti­niais, ne­gu mo­kė­ti už nie­ka­da ne­teik­tą pa­slau­gą?

Pas­lėp­tas mo­kes­tis?

Ga­vu­sie­ji są­skai­tas už at­lie­kas, „at­si­ra­du­sias“ ne­gy­ve­na­muo­se bu­tuo­se, so­dy­bo­se, tuš­čiuo­se ūki­niuo­se pa­sta­tuo­se  tvir­ti­no, kad ši rink­lia­va – ne kas ki­ta, o pa­slėp­tas ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tis. Nes net įro­džius, kad bu­vo ap­mo­kes­tin­ti ko­kie nors krū­mais ap­žė­lę griu­vė­siai, ne­su­da­ry­tos są­ly­gos vi­siš­kai at­si­kra­ty­ti rink­lia­vos. Mat to­kiu at­ve­ju sa­vi­nin­kams ne­bū­tų skai­čiuo­ja­ma kin­ta­mo­ji da­lis, o pa­sto­vio­ji rink­lia­vos da­lis su­ma­žė­tų pu­siau.

Žmo­nės ly­gi­no: nuo pat pa­va­sa­rio apie dvi­na­rę rink­lia­vą vie­šai skleis­to­je in­for­ma­ci­jo­je bu­vo net pre­ci­ziš­kai aiš­ki­na­ma, ko­kiems mo­kė­to­jams ko­kie kon­tei­ne­riai pri­klau­so. O apie rink­lia­vą, skai­čiuo­ja­mą pa­sta­tų sa­vi­nin­kams, te­bu­vo ga­li­ma su­ži­no­ti, tik su­si­ra­dus Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos spren­di­mus. Pla­tes­nių ko­men­ta­rų pa­si­ge­dę pa­kruo­jiš­kiai svars­tė, kad ši nau­jo­vė ga­li­mai bu­vo tie­siog nu­ty­lė­ta.

Lin­ku­vie­tė žur­na­lis­tams pa­sa­ko­jo, kad su šei­ma gy­ve­na so­dy­bo­je, nie­ka­da ne­bu­vo pra­si­sko­li­nę už at­lie­kų iš­ve­ži­mą nei ki­tus mo­kes­čius. Ta­čiau Ana­pi­lin iš­ke­lia­vus abie­jų su­tuok­ti­nių tė­vams, li­ko du pa­vel­dė­ti bu­tai. Ir štai už tuos tuš­čius bu­tus lin­ku­vie­čiams su­skai­čiuo­ta ne­men­ka rink­lia­va.

„Te­le­fo­nu kon­sul­ta­vu­si Sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­ja man sa­kė, kad pa­pras­čiau­sia išei­tis – po vie­ną šei­mos na­rį dek­la­ruo­ti at­seit gy­ve­nan­čius tuo­se bu­tuo­se. Bet ar ne ab­sur­das vers­ti žmo­nes gal­vo­ti, kaip apei­di­nė­ti vals­ty­bės nu­sta­ty­tą tvar­ką, ne­pa­lan­kią są­ži­nin­gai mo­kan­tiems mo­kes­čius! Kiek ta­da ver­tos kal­bos apie skaid­rią po­li­ti­ką, pi­lie­tiš­ku­mą“?! – pik­ti­no­si mo­te­ris.

Re­dak­ci­ją pa­sie­kė ži­nios, kad pa­kruo­jie­čiui už nuo­sa­vy­bės tei­se val­do­mą bu­tą bu­vo su­skai­čiuo­ta rink­lia­va. Nors ten gy­ve­na vy­ro gi­mi­nai­tės šei­ma, jau mo­kan­ti rink­lia­vą už būs­te dek­la­ruo­tus as­me­nis.

Pak­ruo­jo sa­vi­val­dy­bės eko­lo­gė Ka­zi­mie­ra Kla­bie­nė tvir­ti­no, kad vi­sa in­for­ma­ci­ja apie dvi­na­rę rink­lia­vą bu­vo pa­tei­kia­ma – be­si­do­min­tys tik­rai ga­lė­jo ją ras­ti. Eko­lo­gės nuo­mo­ne, vi­sų nau­jo­sios sis­te­mos ypa­tu­mų pla­čiai ir iš­sa­miai ko­men­tuo­ti neį­ma­no­ma: juos rei­kia aiš­kin­tis kiek­vie­nu konk­re­čiu at­ve­ju.

Aukš­čiau mi­nė­tu at­ve­ju eko­lo­gė pa­ta­rė pa­kruo­jie­čiui su gi­mi­nai­te abiems kreip­tis į rink­lia­vos ad­mi­nist­ra­to­res ir su­ra­šy­ti su­si­ta­ri­mą, kas rink­lia­vą mo­kės.

Žmo­nes do­mi­no – o kiek rink­lia­vos už val­do­mus pa­sta­tus mo­kės Sa­vi­val­dy­bė? K. Kla­bie­nė tei­gė su­mos ne­ži­nan­ti, ta­čiau ma­nan­ti, kad mo­kė­ti teks daug. O už pa­sta­tus, įvai­rioms or­ga­ni­za­ci­joms su­teik­tus pa­nau­dai, nau­do­to­jai tu­rės mo­kė­ti pa­tys.

Ei­lės ne­si­bai­gia

Gy­vos ei­lės prie rink­lia­vos ad­mi­nist­ra­to­rių ka­bi­ne­to ne­si­bai­gia nuo pat pra­ne­ši­mų iš­siun­ti­nė­ji­mo. Kai ku­rie, lau­kian­tys priė­mi­mo, pik­ti­na­si ban­dan­tys lai­mę jau ke­lin­tą kar­tą, nes fi­ziš­kai ne­ga­li tam skir­ti ma­žiau­siai ke­lių va­lan­dų. Va­lan­dų sa­vo už­dar­bio są­skai­ta – juk iš­lei­dę tvar­ky­ti šiukš­lių pro­ble­mų, darb­da­viai už tą lai­ką al­gos ne­mo­ka.

Ne­re­tai kais­ta aist­ros, ky­la gin­čai.

Gar­baus am­žiaus vy­ras tik ste­bė­jo­si: rink­lia­vos ad­mi­nist­ruo­to­jams pa­si­ro­dė ne­rei­ka­lin­gos iš Eu­ro­pos vals­ty­bės at­siųs­tos ofi­cia­lios pa­žy­mos, kad gy­ve­na­mą vie­tą tė­vų na­muo­se dek­la­ruo­jan­tis sū­nus iš tie­sų dir­ba ir mo­ka mo­kes­čius ten. Nors šie do­ku­men­tai anks­čiau bu­vo pa­teik­ti ir mo­kes­čių ins­pek­ci­jai, ir ki­toms ins­ti­tu­ci­joms. Vi­soms ti­ko, „šiukš­li­nin­kams“ – ne. Tad už­sie­ny­je dir­ban­čiam jau­nam vy­rui pri­sieis ap­si­spręs­ti: ar už ga­li­my­bę sau­go­ti ry­šį su Tė­vy­ne mo­kė­ti jam su­skai­čiuo­tą rink­lia­vą, ar nu­mo­ti ran­ka ir iš­si­dek­la­ruo­ti iš Pak­ruo­jo ra­jo­no.

Pak­ruo­jie­tė sen­jo­ra ap­stul­bo, pa­ma­čiu­si, kad iš nuo­sa­vo, prieš ket­vir­tį am­žiaus nu­si­pirk­to bu­to rink­lia­vos pra­ne­ši­me bu­vo „per­kraus­ty­ta“ į Sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­tį so­cia­li­nį būs­tą. Ad­mi­nist­ruo­to­jų tei­gi­nius, at­seit taip ro­do ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­ras, pa­kruo­jie­tė at­me­tė – bu­tas jau se­niai re­gist­ruo­tas sa­vi­nin­kės var­du. Mo­te­ris ne­tru­ko gau­ti ir tai pa­tvir­ti­nan­čią pa­žy­mą. Ta­čiau tai­sy­ti rink­lia­vos są­skai­tos te­ko vėl ei­ti į ei­lę – mo­te­ris už­siė­mė jo­je vie­tą nuo sep­tin­tos va­lan­dos ry­to...

Skai­ty­to­jai „Pak­ruo­jo kraš­tui“ pa­sa­ko­jo ir at­virkš­čią is­to­ri­ją: prieš ke­lio­li­ka me­tų pa­vel­dė­ję bu­tą ir že­mę aso­cia­liai gy­ve­nan­tys žmo­nės tur­to sa­vo var­du iki šiol ne­re­gist­ra­vę. Už­tat mo­kes­čių ne­mo­ka, že­mę iš­nuo­mo­ja ne­le­ga­liai ir gau­na so­cia­li­nes pa­šal­pas, kaip be­tur­čiai. Rink­lia­vos są­skai­ta tai­p pat at­ke­lia­vo ne šiai šei­my­nai: jie bu­vo „pri­ra­šy­ti“ ta­me pa­čia­me na­me gy­ve­nan­tiems kai­my­nams...

Eko­lo­gė K. Kla­bie­nė tei­gė, kad ren­ka­ma in­for­ma­ci­ja apie klai­das rink­lia­vos są­skai­to­se. Ne­tiks­lu­mus ke­ti­na­ma tai­sy­ti ra­jo­no Ta­ry­bos po­sė­džiuo­se ki­tais me­tais.

Gedriaus BARANAUSKO nuo­tr.

Se­niai ne­nau­do­ja­mi lau­že­liai, griu­ve­nos pa­gal nau­ją šiukš­lių rink­lia­vos tvar­ką tam­pa vei­kian­čiais ūki­niais ob­jek­tais.