Naujausios
Trys advento turgūs – vienu metu
Radviliškyje rengiami senoviniai Advento turgūs šiemet buvo kitokie nei ankstesni. Šiemet radviliškiečiai vienu metu galėjo aplankyti ir šeškaturgį, ir skaistaturgį, ir saldaturgį.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Sudėtingesni darbai – brangesni
Iki tol rengti tris advento savaitgalius, tradiciniai advento turgūs šiemet susibūrė į krūvą – Radviliškio kultūros centre renginio organizatoriai pakvietė dalyvauti ir mezgėjus, ir papuošalų gamintojus, ir saldumynų kepėjus.
Iš daugiau nei pusės šimto užsiregistravusių dalyvių daugiausia suvažiavo papuošalų ir kalėdinių dovanų, suvenyrų gamintojų. Gražiadarbiai nebesutilpo pirmojo aukšto fojė, todėl dalis jų įsikūrė ir antrajame.
Šiemet adventiniame turguje matėsi ir senbuvių, ir naujokų. Kai kurie iš jų – su originaliais, akiai neįprastais dirbiniais, kurių kainos prasidėjo nuo kelių eurų ir baigėsi perkopusios 100 eurų.
Tarp brangesnių dirbinių – radviliškiečio Romo Šivicko dirbiniai iš medžio. Ne vienas adventinio turgaus lankytojas stabteldavo prie jo šviečiančių medinių namelių ir kitų drožinių.
Radviliškietis pasakojo kūrybos rimčiau ėmęsis po to, kai neteko darbo. Nemaža jo dirbinių kaina, sakė radviliškietis, pirkėjų neturėtų gąsdinti, kadangi jo darbai – tai kruopštaus ir ilgo darbo rezultatas.
Radviliškietė Svetlana Verdingovienė taip pat sakė, kad jos dirbiniai – originalūs, pagaminti su meile, užtat kai kurie iš jų – ir brangesni.
„Bet dėl kainos mažai kas derasi. Jei daiktas patinka, tai ir perka. Įdomiausia, kad kaina nebaugina net pensininkų – į namus ateina prašyti, kad parduočiau. Man nepigiai kainuoja pačios medžiagos, todėl negaliu savo dirbinių pardavinėti pusvelčiui“, – sakė S. Verdingovienė, rodydama pačios darytus papuošalus, dėžutes, ikonas.
Dovanėlės – ir po kelis eurus
Adventiniame turguje buvo ir pigesnių, tačiau labai dailių dirbinių.
Ne vienas stabtelėdavo prie Jurgitos Blotnienės iš Vadaktų stalo, klote nukloto itin dailiai numegztomis, dailiais raštais išmargintomis kumštinėmis pirštinėmis bei kojinėmis.
Ne vienas moters teiravosi: jos megztos rankomis ar mezgimo mašina? „Visos – tik rankomis“, – nepatikliuosius patikindavo mezgėja, ilgus žiemos vakarus trumpinanti mezgimu.
Pasak vadaktiškės, mezgimas – mėgiamas jos laisvalaikio praleidimo būdas. Mezgusi nuo vaikystės ir visada laukdavusi mėgiamos darbų pamokos, J. Blotnienė sakė šį pomėgį iš naujo prisiminusi tada, kai iš miesto atsikėlė gyventi į kaimą, kur žiemą tekdavo prasimanyti kokių nors užsiėmimų.
Autobusu į turgų atvažiavusi 72 metų Janina Birutė Urbonienė irgi siūlė pačios megztų pirštinių bei pačios rinktų ir sudžiovintų baravykų.
„Tik trys eurai, o užteks šventinei vakarienei“, – maišelį džiovintų baravykų siūlė moteris.
Ne pirmą kartą mugėse, kojinių mezgimo čempionatuose dalyvaujanti mezgėja sakė šįkart švelniavilnių siūlų mezginiams parsivežusi net iš Islandijos, kur gyvena du jos sūnūs.
Po kelis eurus kainavo ir radviliškietės Katerinos Avdejevos siūtos margos prijuostės, pirkinių maišeliai.
Buvusi siuvėja siūdama prijuostes sakė taip leidžianti laisvalaikį, o užsidirbti, pasak jos, iš to niekaip neišeitų – vien audinys kiek kainuoja.
Tarp pigesnių, tačiau kalėdinėms dovanėlėms tinkamų dirbinių – kvapūs levandų maišeliai, rankų darbo žaisliukai eglutei, sagės ar vėriniai, paveikslėliai bei nemažai kitokių dirbinių, sušildytų gamintojų rankomis.
Kultūros centro projektų vadovės Vaidos Norkevičienės vertinimu, treji Advento turgūs, surengti vienu metu, pasiteisino, kadangi gaminių pasiūla buvo didesnė, o nutarus turgų surengti ne atokesnėje vietoje, miesto parke esančiame Latvių kultūros centre, sulaukta ir daugiau lankytojų.
Autorės nuotr.
Jurgita Blotnienė iš Vadaktų lankytojus stebino savo darbų dailumu.
Katerinos Avdejevos laisvalaikis skirtas siūti prijuostėms ir rankinėms, siuva ji ir neįgaliųjų būrelyje.
Radviliškietis Romas Šivickas siūlė daug kruopštumo ir laiko pareikalaujančių medžio darbų.
Šventinius suvenyrus, ikonas kuriančiai Svetlanai Verdingovienei šis darbas – relaksacija.