Naujausios
Žvejai mėgėjai taisykles dažnai ignoruoja
Kasmet aplinkosaugininkai vykdo šimtus patikrinimų, kurių metu vertina, ar žvejai mėgėjai gaudo tas žuvis, kurias leidžiama tuo metu, ar tinkami jų žvejojimo būdai. Rezultatai iškalbingi: bene kiekvienais metais nustatomi tokie patys pažeidimai. Pasidomėjome, kaip žuvys gaudomos Šiaulių regione ir kuo rizikuoja sukčiaujantys žvejai.
Praranda ne tik pinigus
Kaip žvejai laikosi jiems privalomų žuvavimo taisyklių geriausiai matyti per aplinkosaugininkų organizuojamus reidus. Pavyzdžiui, per 2016 metus žvejų tikrinti jie vyko 305 – vos ne kiekvieną dieną. Jų metu nustatyta 350 pažeidimų.
Nusikaltimo vietoje pričiuptiems žvejams daugeliu atvejų tenka susimokėti baudas, kurios – ne tokios ir mažos. Pavyzdžiui, mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo 120 iki 300 eurų, o limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimas – nuo 250 iki 550 eurų. Mažiausia bauda, kurią gali gauti žvejys, 60 eurų – ji skiriama, jei pažeidžiamos mėgėjų žvejybos taisyklės ir kiti mėgėjų žvejybą reglamentuojantys teisės aktai.
Tiesa, žvejai gali netekti ir žvejojimo įrankių. Pavyzdžiui, pernai prigautiems žvejams teko atsisveikinti su 273 pažeidimo padarymo įrankiais, tarp jų – tinklai, vandens transporto priemonės, mėgėjiškos žvejybos įrankiai. O štai vien per šių metų tris ketvirčius, iš pažeidėjų konfiskuoti 242 pažeidimo padarymo įrankiai.
Kaip informavo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) Administravimo ir teisės skyriaus vyr. specialistas Artūras Konderauskas, dažniausi pažeidimai Šiaulių regione – žvejojimas be žvejo mėgėjo bilieto. Šių pažeidimų nemažėja ir viena pagrindinių to priežasčių, jo nuomone, kad pirmą kartą pagauti žvejai tik įspėjami.
Ta proga žurnalistai pasidomėjo, kiek kainuoja žvejo bilietas ir ar jo kaina verta rizikos. Pasirodo, kad dviejų dienų bilietą galima nusipirkti už 1 eurą 40 centų, mėnesio – už 5 eurus, metinį – už 14 eurų. O ir įsigyti nesudėtinga – jais prekiaujama „Perlo“ terminaluose, „Tiketos“, „Maximos“ kasose, taip pat svetainėje zvejobilietas.lt, informacinėje sistemoje ALIS. Lėšos surinktos už juos naudojamos žuvų ištekliams gausinti ir saugoti.
Teisinasi įvairiai
Žurnalistai pasidomėjo, ir kodėl žvejai ryžtasi rizikuoti, ar ne paprasčiau žvejoti pagal taisykles? Štai, pavyzdžiui, gruodžio mėnesio pradžioje aplinkosaugininkai gavę gyventojų pranešimą apie galimai netinkamais įrankiais žuvaujančius žmones Morkiškio ežere, sugavo tris žvejus. Nors visi jie turėjo leidimus, laimikis buvo gausesnis nei leistina – 12 lydekų, nors vienos žvejybos metu leidžiama pagauti ne daugiau kaip 3, ne mažesnes kaip 45 centimetrai šios rūšies žuvis.
Tąkart vienas žvejų prisipažino sugavęs daugiau ir teisinosi apimtas azarto. Kadangi žvejybą vykdė 3 asmenys, aplinkosaugininkai 9 lydekas leido pasiimti. Jos buvo ir tinkamo dydžio. O trimis daugiau nei leidžiama lydekų sugavęs žvejys už šį pažeidimą turės atlyginti 435 eurų žalą gamtai.
Beje, aplinkosaugininkai laimikiu įskaito tik žuvis, laikomas tinklelyje ar tas, kurių laisvas judėjimas vandens telkinyje apribotas kitais būdais. Kiekvienas asmuo, užsiimantis mėgėjiška žvejyba, savo sugautą laimikį privalo laikyti atskirai nuo kitų žvejojančiųjų laimikio. Padaryta žuvų ištekliams žala skaičiuojama už visas laimikyje esančias žuvis, sugautas pažeidžiant mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, nepriklausomai nuo laimikio gyvybingumo.
Žurnalistų kalbinti vietos žvejai neslėpė: tokių atvejų kai „smagiai kimba“ ir užvaldo azartais pasitaiko, o atsisakyti malonumo pagauti vieną kitą žuvį papildomai, – ne taip paprasta. „Kas užkietėjęs žvejys, tas supras“, – sako vietinis gyventojas Juozas, kuris žvejoja daugiau kaip dešimtmetį.
Tačiau vyras sutiko, kad žvejybos taisyklių reikia laikytis ne tik dėl tvarkos. „Jei žvejotų visi kaip papuola ir kuo papuola, greitai nė vienos žuvies nebeliktų ežeruose. Ir kur dėti kibirais prisigaudžius, gi pardavinėti mėgėjams negalima“, – sakė jis.
Kad išteklių nepritrūktų
Žuvys yra svarbi vandens ekosistemos dalis, taip pat gyventojų maisto šaltinis. Vienas iš būdų išsaugoti pakankamą jų populiaciją yra žvejybos laimikio apribojimai.
Pavyzdžiui, Lietuvoje vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 1 šamą, ne daugiau kaip 2 vienetus salačių, ūsorių, 3 vienetus lydekų, sterkų, ungurių, margųjų upėtakių, kiršlių, ne daugiau kaip 5 vienetus vėgėlių, šapalų, meknių, ne daugiau kaip 50 vienetų vėžių, išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius. O sugautų kitų leidžiamų gaudyti žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg, Kuršių mariose – 7 kg, neskaitant stintų.
Atskiros žuvų rūšys turi ir tam tikrą jų gaudymo laiką. Pavyzdžiui, nuo spalio 1 iki gruodžio 31 d. mėgėjų žvejyba regione uždrausta Kražantės upėje nuo žiočių iki Kelmės užtvankos.
Be žvejo mėgėjo bilieto taip pat draudžiama gaudyti lašišas, šlakius, sykus, upines nėges ir kt. žuvis, nurodytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse.
Užs. Nr. 369303
