Vietoj darbo – advento vainikai

Vie­toj dar­bo – ad­ven­to vai­ni­kai

Šau­kė­nų se­niū­ni­jos Ber­žė­nų kai­me gy­ve­nan­ti Jo­vi­ta Vir­maus­kie­nė įgy­ven­di­no sa­vo sva­jo­nę – kur­ti gra­žius da­ly­kus iš gam­tos me­džia­gų. Mo­te­ris iš pu­šų kon­ko­rė­žių pa­da­rė apie de­šimt Ad­ven­to vai­ni­kų, ku­rie da­ly­vaus Šau­kė­nuo­se vyks­tan­čio­je pa­ro­do­je-mu­gė­je.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Kū­ry­ba – ma­lo­nus už­siė­mi­mas

Dar per­nai Jo­vi­ta Vir­maus­kie­nė dir­bo pre­ky­bos cent­re Kel­mė­je. Pu­sė sep­ty­nių ry­to jau­nai mo­te­riai jau rei­kė­da­vo bū­ti dar­be. Iki Kel­mės dar ge­ras pus­va­lan­dis ke­lio. To­dėl kel­tis tu­rė­da­vo apie penk­tą va­lan­dą ry­to.

Šią žie­mą Jo­vi­ta nu­spren­dė pail­sė­ti. Išė­jo iš dar­bo, ta­čiau ne­sė­di ran­kų su­dė­ju­si. Va­žiuo­ja į pu­šy­ną, ren­ka kon­ko­rė­žius ir iš jų da­ro Ad­ven­to vai­ni­kus, ku­rie ga­lės prieš Ka­lė­das pa­puoš­ti ne tik pa­čios Jo­vi­tos, bet ir ki­tų se­niū­ni­jos gy­ven­to­jų na­mus.

Mo­te­ris dė­lio­ja gro­žy­bes ant sta­lo. Da­lį jau iš­do­va­no­jo. Bet pri­si­rin­ko nau­jų kon­ko­rė­žių, iki šeš­ta­die­nio su­lip­dys dar ke­le­tą vai­ni­kų. Gal pa­vyks par­duo­ti. At­si­pirks bent me­džia­gos, ku­rias su­nau­do­ja juos da­ry­da­ma.

Vie­nam vai­ni­kui rei­kia apie šim­to pu­šų kon­ko­rė­žių. Jie tu­ri bū­ti skin­ti. Ant že­mės nu­kri­tę ne­tin­ka.

Kon­ko­rė­žius po­nia Jo­vi­ta pir­miau­sia iš­džio­vi­na or­kai­tė­je. Ten juos pa­lai­ky­ti ne­la­bai di­de­lia­me karš­ty­je rei­kia apie va­lan­dą. Kon­ko­rė­žiai gra­žiai iš­si­sklei­džia.

Kol jie džiūs­ta, mo­te­ris pa­si­ruo­šia pa­grin­dą, prie ku­rio kli­juos. Pai­ma aliu­mi­ni­nę vie­lą, su­len­kia iš jos ra­tą. Vie­lą ap­vy­nio­ja po­pie­riu­mi ar­ba putp­las­čiu, ap­su­ka po­li­eti­le­no plė­ve­le. Tam daž­niau­sia nau­do­ja šiukš­lėms skir­tus mai­še­lius.

Kai kon­ko­rė­žiai iš­džiūs­ta, iš­kra­to iš jų sėk­las ir pri­kli­juo­ja karš­tais kli­jais dviem ei­lė­mis prie pa­ruoš­to pa­grin­do. Vie­ną vir­šu­je, ki­tą – apa­čio­je.

Kai vai­ni­kas ge­rai iš­džiūs­ta, kli­jai su­kie­tė­ja, kon­ko­rė­žius api­purš­kia bron­zi­niais da­žais. Vai­ni­ką pa­puo­šia iš juos­te­lių pa­da­ry­tais kas­pi­nė­liais, iš apel­si­nų žie­ve­lių da­ry­to­mis ro­žy­tė­mis.

Mo­te­ris pa­dė­jo pa­puoš­ti ir duk­ros kla­sę gi­man­zi­jo­je. Iš kon­ko­rė­žių pri­ga­mi­no pa­puo­ša­lų Ka­lė­dų eg­lu­tei ir sa­vo na­mams.

Įver­ti­na pen­kiais eu­rais

Gra­žiuo­sius sa­vo vai­ni­kus J. Vir­maus­kie­nė ban­dys par­duo­ti Šau­kė­nuo­se vyk­sian­čio­je pa­ro­do­je – mu­gė­je.

„Pra­šy­siu po ko­kius pen­kis eu­rus, – ne­drą­siai sa­ko mo­te­ris. – Dar­bo, ži­no­ma, daug. Prie vie­no vai­ni­kė­lio su­gaiš­tu apie ke­tu­rias va­lan­das. O dar rei­kia ir kon­ko­rė­žių pri­si­skin­ti. Bet, jei­gu bran­giau pra­šy­čiau, ne­bū­tų jo­kių šan­sų par­duo­ti. Kai­mo žmo­nės ne­tu­ri tiek pi­ni­gų, kad leis­tų sau bran­giau pirk­ti na­mų puoš­me­nas.“

Jo­vi­ta kar­tais pa­sva­jo­ja, kad ga­lė­tų pra­gy­ven­ti iš sa­vo rank­dar­bių. Nes, kai va­ži­nė­ja į dar­bą, mo­ka už de­ga­lus, iš at­ly­gi­ni­mo ne­daug ir be­lie­ka.

Jo­vi­tos vy­ras va­ži­nė­ja dirb­ti į Už­ven­tį. Šei­ma au­gi­na du vai­kus. Duk­rai jau 18 me­tų. Grei­tai teks iš­leis­ti į stu­di­jas mies­te. Nors kai­me nė­ra dar­bo, J. Vir­maus­kie­nė sa­ko, kad kai­mas jai la­bai pa­tin­ka. Pa­ti ki­lu­si iš šių apy­lin­kių. Įp­ra­tu­si gy­ven­ti kai­me.

Kai­mo žmo­gus su­ge­ba ap­ri­bo­ti sa­vo po­rei­kius. Daug ką ga­li paim­ti iš gam­tos, so­do ir dar­žo.

Prieš po­rą me­tų Vir­maus­kai Ber­žė­nuo­se nu­si­pir­ko se­ną me­di­nį na­me­lį, jį su­si­tvar­kė, pri­kė­lė nau­jam gy­ve­ni­mui.

„Tu­rim pa­sto­gę, pa­val­gy­ti ir ap­si­reng­ti už­ten­ka, ko dau­giau be­rei­kia“, – fi­lo­so­fiš­kai nu­si­tei­ku­si me­niš­kos pri­gim­ties ber­žė­niš­kė.

Jo­vi­ta sva­jo­ja da­ry­ti pa­puo­ša­lus ne tik re­li­gi­nėms šven­tėms, bet ir ki­toms įvai­rioms pro­goms, puoš­ti in­ter­je­rą ir ti­ki, kad jai pa­vyks sa­vo sva­jo­nę įgy­ven­din­ti.

Au­to­rės nuo­tr.

Jo­vi­ta Vir­maus­kie­nė sa­ko, jog kur­ti gro­žy­bes ir gal­būt ne­di­de­lį sa­vą vers­lą jai pa­de­da net gim­ti­nės pu­šys.

Jo­vi­tos Vir­maus­kie­nės su­kur­ti Ad­ven­to vai­ni­kai pa­puoš se­niū­ni­jos gy­ven­to­jų na­mus.