
Naujausios
Kuršėnai +
Kuršėnai – vienintelis Šiaulių rajono miestas ir antras pagal dydį Šiaulių apskrities miestas. „Šiaulių kraštas“ tęsia diskusijų rubriką „Kuršėnai plius“, kurioje kalbiname kuršėniškius, neabejingus miesto dabarčiai ir ateičiai žmones. Kaip jaučiasi kuršėniškiai, kokiame mieste jie gyvena ir kokį jį norėtų matyti?
Ne išvaryti, o padėti
Vaiva JASTROMSKYTĖ, Kuršėnų grožio namų „Saja“ įkūrėja
– Apgailestaujama, kad Kuršėnuose trūksta jaunų žmonių. Ar jauniems žmonėms, jų verslui lengva kurtis Kuršėnuose, ar iš tiesų jaunimas čia laukiamas? Ar tai tik tuščia deklaracija, kad miestui reikia jaunimo?
– Iš savo patirties žinau – nelabai jaunimas čia laukiamas. Toks įspūdis, kad, ypač valdiškuose kabinetuose, veikiama net atvirkščiai – kad jaunimas kuo greičiau iš Kuršėnų išnyktų! Nemanau, kad iš tiesų kam nors reikia, kad čia jauni žmonės liktų gyventi, kurtų savo namus ir verslą, gimdytų ir augintų vaikus. Aš tai matau ir iš savo gyvenimo, ir iš kitų jaunų žmonių patirties. Optimizmo jaunimui čia mažai.
Nors labai gražus miestas! Ir Lietuva mūsų labai graži! Tiesiog sukurta tokia sistema, kad jauni žmonės stumiami lauk.
– Įkūrėte su vyru savo verslą Kuršėnuose. Nuo ko pradėjote?
– Nuo nulio. Į banką gali neiti, nes jis jaunam žmogui nieko neduos. Bankams esi įdomus tik tada, jeigu kažką turi. O ką gali turėti jaunas žmogus? Norėdamas pradėti čia verslą, pinigų turi užsidirbti užsienyje.
Privalai būti labai darbštus. Per trylika metų su vyru neturėjome atostogų. Aš ir vyras dirbome po penkiolika valandų per parą septynias dienas per savaitę. Štai nuo ko prasidėjo mūsų noras kurtis Kuršėnuose. Ir dar reikia didžiulio noro likti gyventi ir dirbti būtent Kuršėnuose.
Kiek jaunų žmonių gali ryžtis taip gyventi? Vienetai! Turi būti labai stiprus, nebijoti rizikuoti, pasitikėti savo antrąja puse, nes vienas tokiame mieste būsi neįgalus kažką sukurti.
– Užsiminėte apie valdiškus kabinetus. Ką juose teko patirti, kol įkūrėte savo verslą Kuršėnuose?
– Beldėmės į daugybę durų. Atsakymai – po mėnesio, po savaitės, nežinome, negalime. Lieki vienas su problema ir turi rasti išeitį pats. Požiūris toks: turi problemą? Tai tavo reikalas! Visuomenė samdo tuos valdininkus, kad jie teiktų paslaugas gyventojams, o jie ne padeda gyventojams, o – trukdo! Siuntinėja iš kabineto į kabinetą ratu.
Problemą išspręsti padėjo ne valdininkai, o rajono meras, bet pas jį nueiti taip pat reikėjo turėti daug drąsos! Taip privesti žmogų iki galutinės ribos...
Kiek jaunų žmonių, kurie tikrai norėtų ir galėtų dirbti Kuršėnuose, Lietuvoje, net už mažesnę sumą, bet daugelis tiesiog nenori pramušinėti galva valdininkų sienos. Jeigu, pavyzdžiui, atsiranda laisvos nors šiek tiek padoriau apmokamos valdiškos pareigos, įdarbins savą, bet ne tą, kuris yra geresnis specialistas – tokios Lietuvoje taisyklės. Jauni žmonės tokios tvarkos tiesiog nepakelia!
– Kodėl jūsų šeima rinkotės verslui būtent Kuršėnus?
– Turėjau savo klientų, mano įdirbis jau dvylika metų, nors man tik trisdešimt. Labai norėjome kurtis čia.
– Miesto centre nemažai parduotuvių, bet neretoje prekiaujama trupučiu kavos, trupučiu šokolado ir dar šiek tiek kiniškų šlepečių gretimoje lentynoje, o pirkėjų – nėra. Ko reikia grožio verslui, juk kirpyklų kirpyklėlių butuose ir namų verandose nemažai?
– Būtina kažkuo išsiskirti iš kitų. Privalai būti komunikabilus, paslaugas teikti už labai prieinamą kainą. Ir paslaugos turi būti išskirtinės.
Neatsitiktinai turbūt Kuršėnuose nėra specializuotos molio dirbinių parduotuvės, ar kokios kitos specializuotos parduotuvės.
Ši problema gilėja jau labai daug metų, bet niekas nieko nedaro. Idėjų lyg ir yra, bet jos lieka tik idėjomis.
Pradėdamas verslą negali galvoti apie save – privalai galvoti apie kolektyvą, darbuotojus. Kai pagalvosi apie darbuotojus, tada gali galvoti ir apie save, savo gerovę. Jeigu norėsi tik pasiimti pinigus – nelabai ką sukursi.
Jaunų žmonių mąstymas maždaug toks: sukursiu verslą, viską greitai ir prabangiai padarysiu, dirbsiu mažai, o pinigai pareis greitai. Nieko iš to nebus. Turi aukotis, kad turėtumei geresnę ateitį, o ne trumpalaikę dabartį.
– Kokių paslaugų jūsų jaunai šeimai trūksta Kuršėnuose?
– Tiek matau verslo nišų, bet jėgų neužteks visko įgyvendinti! Pirmiausia, Kuršėnuose jaunai šeimai nėra kur leisti laisvalaikį.
Yra kelios maitinimo įstaigos, bet jose nėra jokios išskirtinės virtuvės. Rodos, nieko netrūksta – ir vieta gera, praeinama, pravažiuojama, bet net nesinori stabtelėti dėl jokio patiekalo. Niekas neužkabina, jokios traukos nesukurta!
Jeigu kas sako, kad kavos nėra kur Kuršėnuose išgerti – netiesa. Yra! Degalinės! Komiškai atrodo vieninteliame rajono mieste, bet tokia realybė!
Jeigu atsiranda nauja vieta, po mėnesio darbo negali nuleisti kartelės ir vietoje kavos virti vandeniuko. Privalai eiti ne žemyn, o kaip tik kelti kartelę. Jeigu savo darbą dirbsi gerai – jokios konkurencijos nebus, nes turėsi žmones, kurie žinos – pas tave yra labai gerai. Atvirkščiai daryti negalima.
Dar viena problema – nėra vaikams kur dėtis. Baisiau negu baisu, kai turime tik vieną žaidimų aikštelę netoli bažnyčios ir ta pati priklauso vienam daugiabučiui. Pavyzdžiui, Kužių miestelyje – didžiulė vaikų žaidimų aikštelė, o Kuršėnų mieste – nėra!
Tikrai jaučiu, kad kuriami projektai be gyventojų nuomonės. Labai norėjau dalyvauti aikštės projekto svarstyme, bet jis buvo surengtas darbo laiku – berods, 12 valandą dienos, kai jauni žmonės dirba.
Ir iš esmės su aikšte atsitiko taip, kad senas trinkeles pakeitė naujos trinkelės. Medžiai po rekonstrukcijos stovi lyg vargšiukai nuskurę...
Labai neramu, kaip bus pasielgta su kitais projektais. Negi ir vėl nebus atsiklausta gyventojų nuomonės?
– Kokius kultūrinius renginius lankote? Jų pakanka jaunų žmonių skoniui?
– Dėl gero atlikėjo koncerto galima nuvažiuoti į didesnį miestą, kur yra didelės arenos, tačiau labai įdėmiai stebiu mieste vykstančias šventes. Kalbame apie jauną žmogų, kaip jį išlaikyti Kuršėnų mieste, o per šventes ištisai groja vien liaudies kapelos. Reikia ir tokios muzikos, bet tikrai ne ištisai ir ne per visas šventes! Juk nuolat kapelų klausytis gali tik labai garbaus amžiaus žmonės.
Miesto šventės yra rengiamos ne pritraukti jaunimą, o jį atbaidyti. Norime, kad mieste liktų gyventi jaunimas, bet ką darome dėl to konkrečiai? Dūsaujame – oi, kaip miestas sensta... Duokim jaunimui užsiėmimų, duokim pramogų, dar iš Šiaulių atvažiuos čia pasilinksminti! Prie Ventos upės penkis žibintus šiltuoju metų laiku uždekite – kainuos kelis tūkstančius eurų visai vasarai, bet pamatysite, kad ten bus pilna žmonių! Išsimaudys upėje, pailsės gražioje gamtoje ir tada užsinorės ko nors nusipirkti užvalgyti, o tai reiškia, paliks pinigų mieste!
– Artėja Kalėdų laikas. Kokios šventės norėtumėte mieste?
– Visiškai akivaizdu, kad mieste reikia įžiebti kuo daugiau lempučių! Tamsiuoju metų laiku reikia uždegti kuo daugiau šviesos. Labai tikiuosi, kad apšviesime miestą, centrinę aikštę, medžius. Argi pravažiuojantys Kuršėnus į Klaipėdą, Telšius ar Palangą nestabtelėtų, pamatę apšviestus šventinėmis lemputėmis medžius pagal Ventą?! Ir dar kaip sustotų! Ir specialiai atvažiuotų pasivaikščioti! Bet tam reikia nors truputį pasistengti, šiek tiek investuoti, parodyti, kad rūpi miesto žmonės, kad norisi nors per šventes matyti žmones miesto gatvėmis vaikštančius.
Labai norėčiau, kad Kuršėnų aikštėje būtų įrengtas Kalėdų miestelis.
Kalbėjosi Rita ŽADEIKYTĖ
Asmeninio archyvo nuotr.
Vaiva Jastromskytė, Kuršėnų grožio namų „Saja“ įkūrėja, įsitikinusi, kad tik dūsaujama – trūksta jaunimo mieste, bet nieko nedaroma, kad jis čia liktų.