
Naujausios
Pabėgėlius apgyvendintų, bet neranda kur
Į Akmenės rajono savivaldybę atvykę Vidaus reikalų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovai ieškojo būstų, kuriuose iškart galėtų apgyvendinti pabėgėlius, dar laukiančius oficialaus tokio statuso suteikimo.
Vienintelis pasiūlymas Kruopių miestelyje kol kas nesužavėjo, nes patalpos netinkamos iškart įsikurti, reikia remontuoti, o pinigų – nėra.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
„Centras sausakimšas nuo pabėgėlių“
Dėl galimybių apgyvendinti užsieniečius Akmenės rajone čia atvažiavusiai delegacijai iš Vilniaus vadovavo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) viceministras Giedrius Surplys. Iki šiol dėl to tartasi tik su Visagino savivaldybe.
Svečiai sakė, kad atvykę į Lietuvą prieglobsčio prašytojai įkurdinami vien Užsieniečių registracijos centre Pabradėje.
Centras kartais tampa sausakimšas. Per metus gaunama apie 500 prašymų suteikti prieglobstį.
VRM ieško galimybių žmones įkurdinti ne tik Pabradėje. Būtų atrenkamos tik pažeidžiamiausios žmonių grupės – šeimos.
Pabėgėlių šeimos gyventų iki pusės metų: per tą laiką privaloma atlikti procedūras dėl pabėgėlio statuso suteikimo.
Tuomet jį gavusieji pagal ikišiolinę praktiką turėtų išsikelti į Rukloje veikiantį Pabėgėlių priėmimo centrą.
„Savivaldybėse įkurdintus prieglobsčio prašytojus globotų nevyriausybinės organizacijos, pirmiausia Raudonasis Kryžius ir "Caritas“, – sakė Viešojo saugumo politikos departamento vyresnysis patarėjas Gintaras Valiulis.
Jo tvirtinimu, taip įmanoma gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą pabėgėlių reikalams – renovuoti būstus, padengti apgyvendinimo kaštus.
„Iš Sirijos – ne“
Akmenės rajono savivaldybėje surengtame pokalbyje domėtasi, ar Savivaldybė galės pasirinkti, kokias šeimas įkurdinti. Atsakyta, kad pirmiausia spręs Migracijos departamentas.
„Bet orientuosis, kad nebūtų našta priimančiai savivaldybei ir užsieniečius prižiūrėsiančioms nevyriausybinėms organizacijoms – pavyzdžiui, mokančių vien arabų kalbą“, – sakė G. Valiulis.
Vidaus reikalų viceministras G. Surplys dar aiškiau pasakė: „Iš Sirijos – ne“.
„Įkurdinti ruošiamės tik iš buvusios Sovietų Sąjungos, – tuos, kurie patys atvyksta, kad ir pėsti ateina iki Lietuvos pasienio kontrolės punkto, – sakė G. Surplys. – Tad ne pagal Europos Sąjungos kvotą“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotoja garantavo: jei Savivaldybėje apgyvendinti užsieniečiai susirastų būstą, tai galėtų nebevažiuoti į Ruklą, kai gautų pabėgėlių statusą.
G. Valiulis pabrėžė, kad apsigyvenę užsieniečiai neturės teisės dirbti, gyvens iš socialinių išmokų.
„Jos būtų tokios, kad pakaktų asmenims, tačiau ir neišskirtinai didesnės, negu vietinių gyventojų pajamos“, – sakė G. Valiulis.
Užsieniečiai gyventų ne už tvorų.
Savivaldybės pastatas netinka
Kruopiuose apžiūrėtas trijų aukštų daugiabučio name veikusio vaikų darželio patalpos.
„Gal ateityje tiktų, o dabar – ne, nes norėtume iškart įkelti žmones“, – įvertino G.Valiulis.
– Kodėl, mažindami apkrovimą Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, renkatės savivaldybių pasiūlymus? Kodėl šalies gyventojai negali nuomoti laisvų būstų?
– Migracijos departamentas būtent tam pakvietė ir administruoja sąrašą patalpų, į kurias galima įkelti prieglobsčio prašytojus. Tačiau visuomenė nėra aktyvi, nedaug siūlo, todėl esame priversti tiesiogiai bendrauti su savivaldybėmis.
– Gal trūksta pasitikėjimo?
– Visos Lietuvos problema, kad nemažai nuomojamų būstų yra šešėlyje. Nuomojama nemokant mokesčių valstybei. Tuo tarpu užsieniečiams reikėtų nuomoti oficialiai. Tuomet kainos būtų didesnės, o valstybė neišgalėtų mokėti.
Autoriaus nuotr.
Pastatas Kruopiuose ateityje gali būti ruošiamas įkurdinti užsieniečius, pabėgusius iš savo namų.
Akmenės rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Rasa Stonienė (kairėje) svečiams iš Vilniaus, ieškantiems vietos apgyvendinti Lietuvos prieglobsčio prašytojus, siūlė Kruopiuose buvusio vaikų darželio patalpas.