
Naujausios
Sąvartynuose karaliauja plastikas
Į sąvartynus vis dar patenka daug atliekų, kurios turėtų būti rūšiuojamos. Tą parodė VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro“ (ŠRATC) atlikta mišrių komunalinių atliekų sudėties analizė.
Radviliškiečiai, kaip ir kitų apskrities rajonų gyventojai, daugiausia išmeta plastiko atliekų. Į konteinerius iškeliauja ir nemažai maisto atliekų.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Tikrino atliekų sudėtį
Spalio pabaigoje atlikusi išsamią atliekų, patekusių į regioninį nepavojingųjų atliekų sąvartyną, analizę stebėjimo komisija, į kurios sudėtį įėjo ir rajono Savivaldybės atstovas, nustatė, kokių rūšių atliekos patenka į sąvartyną.
Iš viso buvo ištirta 0,4 tonos mišrių komunalinių atliekų, kurias į konteinerius išmetė daugiabučių bei individualių namų gyventojai.
Pasak Savivaldybės Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto Vytauto Varanavičiaus, atskirai buvo išrūšiuotos visos atliekos, net iki saldainių popierėlių.
Stebėjimo komisijos pirmininkės, ŠRATC ekologės Ingos Grigaliūnienės teigimu, gyventojai į konteinerius vis dar daugiausia išmeta plastiko, tarp jų – ir pakuočių, atliekų. Šios atliekos visame kiekyje sudarė beveik 38 procentus.
Nemažai (17 procentų) rasta inertinių atliekų: keramikos, betono, akmenų. Tekstilės atliekos sudarė 16 procentų. Biologiškai skaidžios maisto ir virtuvės atliekos sudarė apie 11 procentų, kitos komunalinės atliekos (higienos atliekos, avalynė, guma) – apie 9 procentus. Stiklo atliekos sudarė 4 procentus, metalų – per 3 procentus ir taip toliau.
Tokie atliekų sudėties patikrinimai rengiami jau kelerius metus, sezoniškai – pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą, todėl ŠRATC atstovai jau mato ir tam tikrų tendencijų.
Maisto likučiai keliauja į sąvartynus
Pasak I. Grigaliūnienės, Radviliškio rajone stipriai sumažėjo žaliųjų atliekų kiekis bendroje mišrių komunalinių atliekų masėje – jei anksčiau būdavo 10-15 procentų, tai dabar jis siekia apie 3 procentus, o tam tikru laikotarpiu visai nebuvo.
„Pastarojo tikrinimo metu žaliųjų atliekų visai nebuvo, tačiau stipriai daugėja maisto ir virtuvės atliekų. Pavyzdžiui, gegužės mėnesį šios atliekos sudarė net 30 procentų visų tikrintų atliekų kiekio, o tai jau yra labai daug. Spalį šios atliekos sudarė per 10 procentų, vasarą – apie 20 procentų“, – dėliojo skaičius ekologė.
Pasak jos, šie skaičiai rodo aiškiai didesnį vartojimą, kai nemaža dalis maisto produktų yra nebesuvartojama ir tiesiog išmetama.
Anot I. Grigaliūnienės, atsiradus užstato sistemai, plastikinės ir kitos taros jau nebesimėto, tačiau bendrame kiekyje išaugo virtuvės atliekų kiekis, kuris nėra kaupiamas ir surenkamas atskirai.
Nemažėja sąvartyne plastiko ir pakuočių atliekų, nors jos turėtų būti metamos į atskirus tam skirtus konteinerius.
„Gal rezultatas būtų palankesns, jei neimtume individualių namų, kadangi šių namų gyventojai daugiau rūšiuoja. Rudenį paprastai būna daugiau išmestų tekstilės atliekų“, – vardijo ekologė.
Pasak I. Grigaliūnienės, vartojimas dabar yra besaikis – pakuotė dedama į kitą pakuotę, maišelis – į maišelį, nors būtų galima eiti apsipirkti su vienu maišeliu, o ne kaskart juos pirkti vis kitus.
Anot I. Grigaliūnienės, tikimasi, kad situacija pagerės, kai 2019 metų pabaigoje bus pradėtas įgyvendinti projektas, kurio metu konteinerių aikštelės bus įrengiamos arčiau gyvenamųjų namų. Esą tuomet gyventojams atliekas nunešti bus patogiau.
Autorės nuotr.
Į sąvartynus išvežamų žaliųjų atliekų mažėja, tačiau stipriai daugėja maisto ir virtuvės atliekų. Spalį jos sudarė dešimtadalį tikrinto atliekų kiekio. Pavasarį – net trečdalį.