Kovoje dėl žemės – valdininkės „ginklai“

Ko­vo­je dėl že­mės – val­di­nin­kės „gink­lai“

Iš Šiau­lių ra­jo­no ki­lu­si, try­li­ka me­tų už­sie­ny­je gy­ve­nan­ti Ade­lė Tin­te­rie­nė re­dak­ci­jai pa­sa­ko­jo, net ir per Vė­li­nes at­si­dū­ru­si konf­lik­to dėl nuo­sa­vos že­mės epi­cent­re. Mo­te­ris tei­gia bu­vu­si įžeis­ta ūki­ni­n­ko, kad ne­be­nuo­mos jam že­mės. O šis ūki­nin­kas – įta­kin­gos Šiau­lių ra­jo­no že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­jos Emi­li­jos Ri­mei­kie­nės sū­nus.

„San­ty­kiai dėl že­mės ag­re­sy­vė­ja“, – si­tua­ci­ją ko­men­ta­vo ra­jo­no me­ras An­ta­nas Be­za­ras. Po ko­men­ta­ro re­dak­ci­jai, me­ras ir pa­ts su­lau­kė reak­ci­jos iš val­di­nin­kės šei­mos.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

Ne­ga­lė­jo at­si­kra­ty­ti nuo­mi­nin­kų

Į re­dak­ci­ją atė­ju­si Ade­lė Tin­te­rie­nė pa­sa­ko­jo, kad apie 3,3 hek­ta­ro jai da­bar pri­klau­san­čios že­mės Šiau­lių ra­jo­ne, Žy­gai­čių kai­me, ne­to­li Mi­cai­čių, pa­gal su­tar­tį bu­vo iš­nuo­mo­ta ūki­nin­kau­jan­čiai ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Že­mės ūkio sky­riaus vedėjos Emi­li­jos Ri­mei­kie­nės šei­mai.

E. Ri­mei­kie­nė su Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga, kaip šios par­ti­jos na­rė, yra da­ly­va­vu­si sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se, ji – ir Mi­cai­čių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė.

A. Tin­te­rie­nė že­mę yra pa­vel­dė­ju­si iš sa­vo ma­mos Ele­nos Sas­naus­kie­nės, ku­ri šį pa­sau­lį pa­li­ko 2015 me­tų ko­vą.

Iš pra­džių, A. Tin­te­rie­nės tei­gi­mu, že­mę E. Ri­mei­kie­nės šei­ma nuo­mo­ju­si iš ma­mos. Pir­ma­sis konf­lik­tas esą ki­lęs dar ma­mai esant gy­vai dėl že­mės nuo­mos pi­ni­gų.

„Pas­kam­bi­nau ir pa­sa­kiau E. Ri­mei­kie­nei, kad ne­be­nuo­mo­si­me jiems že­mės. Bet jie tą že­mę jau bu­vo ap­sė­ję, tai nu­si­lei­dau ir sa­kiau, kad ki­tais me­tais mū­sų že­mės ne­be­sė­tų“, – pa­sa­ko­jo „Šiau­lių kraš­tui“ A. Tin­te­rie­nė. Su­tar­tis pa­si­ra­šy­ta pen­ke­riems me­tams, ta­čiau iš­siaiš­ki­nu­si, kad su­tar­tis ga­li bū­ti nu­trauk­ta anks­čiau lai­ko.

Grį­žu­si 2016 me­tų ru­de­nį pa­vie­šė­ti tė­viš­kė­je, A. Tin­te­rie­nė pa­sa­ko­jo vėl ra­du­si ap­sė­tą sa­vo že­mę.

„Pas­kam­bi­nau E. Ri­mei­kie­nei. Ji paaiš­ki­no, kad pa­mir­šu­si ir ap­sė­ju­si. Ką da­ry­si – ap­sė­jo, tai ap­sė­jo. Šių me­tų pa­va­sa­rį dar kar­tą pa­sa­kiau, kad jiems že­mės tik­rai ne­be­nuo­mo­siu. Su­ti­ko, bet iš kai­my­nų, bū­da­ma Ang­li­jo­je, su­ži­nau, kad jie vėl ap­sė­jo da­lį ma­no že­mės“, – pa­sa­ko­jo A. Tin­te­rie­nė.

Ūki­nin­kai trau­kė­si „ve­dė­jai iš ke­lio“

Že­mės sa­vi­nin­kė pa­sa­ko­jo, jog bu­vo su­ta­ru­si su dviem ki­tais nuo­mi­nin­kais dėl že­mės nuo­mos, bet jie „pa­si­trau­kė ve­dė­jai iš ke­lio“.

Že­mės sa­vi­nin­kė ti­ki­no, kad tik iš tre­čio kar­to pa­vy­ko ras­ti nau­ją nuo­mi­nin­ką. At­va­žia­vęs dirb­ti že­mės nuo­mi­nin­kas, pa­sak A. Tin­te­rie­nės, ra­do, kad „vis tiek pra­dė­jo dyg­ti kaž­kas pa­sė­ta“.

Pa­sa­ko­jo vėl skam­bi­nu­si iš Ang­li­jos E. Ri­mei­kie­nei, kad leis­tų nau­jam nuo­mi­nin­kui dirb­ti jos že­mę. Ga­liau­siai pa­vy­kę iš­si­skir­ti.

„Ta­čiau lapk­ri­čio 1-ąją su­si­tin­ku su E. Ri­mei­kie­nės sū­nu­mi ir vie­šo­je vie­to­je esu įžei­di­nė­ja­ma, va­di­na­ma me­la­ge. Aš juk dve­jus me­tus aiš­kiai sa­kiau, kad ne­be­nuo­mo­siu, bet vis tiek brau­na­ma­si į ma­no že­mę“, – aiš­ki­no A. Tin­te­rie­nė.

Ji ren­gia­si par­duo­ti sa­vo že­mę. „Par­va­žiuo­ju į tė­viš­kę ne pail­sė­ti, ra­miai pa­bū­ti, o ner­vin­tis dėl že­mės ir įžei­di­nė­ji­mų. Kam man to rei­kia?...“

„Pa­ka­bin­ta“ val­di­nin­kė

Iš kar­to po A. Tin­te­rie­nės vi­zi­to į re­dak­ci­ją te­le­fo­nu su­si­sie­kė­me su E. Ri­mei­kie­ne. Ji bu­vo ne dar­be – ato­sto­ga­vo.

Pa­sa­ko­jo, kad že­mės nuo­mos su­tar­tis nu­trauk­ta, o jos sū­nus Pau­lius su A. Tin­te­rie­ne bu­vo su­si­ti­kęs at­si­skai­ty­ti už že­mės nuo­mą, nes su sū­nu­mi bu­vo pa­si­ra­šy­ta že­mės nuo­mos su­tar­tis.

„Man že­ma šne­kė­ti“, – sa­kė že­mės ūkio val­di­nin­kė, nes ji ma­nan­ti, kad ją „da­bar ka­bi­na“, mi­nė­jo me­rą.

Pa­sa­ko­jo pra­šiu­si že­mės sa­vi­nin­kės pa­sa­ky­ti, kas že­mę pirks, kad ga­lė­tų su tuo žmo­gu­mi pa­kal­bė­ti, nes „dirb­da­mi že­mę pla­nuo­ja­mės trę­ši­mą, sė­jo­mai­ną“. O „ta že­mė iš at­ski­rų ga­ba­liu­kų“, to­dėl nau­din­ga ją dirb­ti tik pri­jun­gus prie ki­tos jų nuo­mo­ja­mos že­mės, ku­ri yra vals­ty­bi­nė. Ma­žuo­se skly­pe­liuo­se, ko­kie yra A. Tin­ter­ie­nės skly­pai, esą ne­tel­pa purkš­tu­vai ir trak­to­riai. Gre­ti­mus skly­pus, E. Ri­mei­kie­nės žo­džiais, kaip tik nuo­mo­ja­si jos ūki­nin­kau­jan­ti šei­ma.

„Sa­kiau Ade­lei, ar mū­sų pi­ni­gai ki­to­kie?“ – paaiš­ki­no val­di­nin­kė.

Pak­laus­ta, ar yra lais­vos že­mės apie Mi­cai­čius, kur jų šei­ma ūki­nin­kau­ja, val­di­nin­kė at­sa­kė, jog ap­leis­tos že­mės nė­ra.

E. Ri­mei­kie­nė paaiš­ki­no, kad jos sū­nus Pau­lius A. Tin­te­rie­nę va­di­no me­la­ge, nes prie­žas­tis – že­mės nuo­ma, ke­ti­ni­mai ją par­duo­ti „tai vie­nam, tai ki­tam": „Me­la­gė! O kaip ne me­la­gė?!“

Dis­ku­si­ją „pra­tur­ti­no“ keiks­ma­žo­džiai

Net­ru­kus E. Ri­mei­kie­nė per­skam­bi­no į re­dak­ci­ją – ra­du­si su­tar­tį su A. Tin­te­rie­ne, var­di­jo, kas pa­ra­šy­ta, kad že­mės nuo­mos mo­kes­tis su­mo­kė­tas, su­tar­tis vyk­dy­ta. Ji prie­kaiš­ta­vo, kad že­mės sa­vi­nin­kė kuo­liu­kų ne­su­si­ka­lu­si ir že­mės ri­bų ne­ži­nan­ti.

„Ne­ge­ra­no­riš­ku­mo ma­no aš ne­ma­tau! Aš jos (A. Tin­te­rie­nė) no­rus iš­pil­džiau! Aš blo­gie­tė sky­riaus ve­dė­ja ir bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė? Man tas ne­tel­pa gal­vo­je!“ – karš­čia­vo­si E. Ri­mei­kie­nė.

Stai­ga kal­bant su E. Ri­mei­kie­ne pa­si­girs­ta vy­riš­ku bal­su į te­le­fo­no ra­ge­lį ko­šia­mi ru­siš­ki keiks­mai.

Pa­na­šiu to­nu kal­bė­ta ir su že­mės sa­vi­nin­ke?

„Kaip jam čia iš­sprū­do?.. Aš, kaip mo­ti­na! ... Tik­rai ne­tu­ri ši­taip elg­tis! Jei­gu jis bū­tų ma­žes­nis, aš jam ža­bą, dir­žą paim­čiau!“ – tei­si­no­si E. Ri­mei­kie­nė už emo­cin­gą sū­naus keiksm­žo­džių ti­ra­dą.

Šei­ma at­vy­ko pa­siaiš­kin­ti

Po po­kal­bio su Že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­ja E. Ri­mei­kie­ne, skam­bi­na­me Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­rui An­ta­nui Be­za­rui. Jis pri­pa­ži­no ži­nąs si­tua­ci­ją, nes kal­bė­jo­si ir su A. Tin­te­rie­ne, ir su E. Ri­mei­kie­ne.

„Jei­gu ūki­nin­kas ne­ran­da kal­bos su že­mės sa­vi­nin­ku... vi­sa­da yra že­mės sa­vi­nin­ko va­lia. Tu­ri kal­bė­tis, tu­ri de­rė­tis. O Že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­jai rei­ka­la­vi­mai yra dar aukš­tes­ni“, – si­tua­ci­ją komentavo me­ras.

A. Be­za­ras pa­sa­ko­jo, kad Mi­cai­čiuo­se yra ne­ma­žai ūki­nin­kų, nau­jų ir jau­nų, ten že­mę dir­ba ir Kur­šė­nų že­mės ūkio bend­ro­vė, „Ag­ro­kon­cer­nas“.

„Ag­re­sy­vė­ja san­ty­kiai dėl že­mės, kai ku­rie tik­rai ag­re­sy­vo­kai el­gia­si“, – sa­kė me­ras A. Be­za­ras.

Po po­kal­bio jis ne­tru­kus į re­dak­ci­ją per­skam­bi­na pa­ts. Me­ro ka­bi­ne­te gir­di­si triukš­mas, ke­li vy­riš­ki bal­sai. Me­ras paaiš­ki­na, kad įjun­gė gar­sia­kal­bį, nes į jo ka­bi­ne­tą at­vy­kę E. Ri­mei­kie­nės šei­mos na­riai (mi­nė­jo sū­naus Pau­liaus ir dar vie­ną vy­riš­ką var­dą) prie­kaiš­tau­ja, kad ne­va me­ras pra­ne­šęs žur­na­lis­tams apie šią že­mės nuo­mos is­to­ri­ją. Me­rui te­ko pa­siaiš­kin­ti, kad jis nie­kuo dė­tas.

Iš tie­sų „ag­re­sy­vė­ja san­ty­kiai dėl že­mės“, me­re?

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Šiau­lių ra­jo­no že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­jos Emi­li­jos Ri­mei­kie­nės val­do­se – ir sa­vas ūkis, ir ra­jo­no že­mės ūkio rei­ka­lai.

Šiau­lių ra­jo­no me­ras An­ta­nas Be­za­ras, pa­ko­men­ta­vęs žur­na­lis­tams, kad san­ty­kiai dėl že­mės ag­re­sy­vė­ja, pa­ts su­lau­kė rei­ka­la­vi­mų pa­siaiš­kin­ti.