Pagerbiant generolo Tado Kosciuškos atminimą

Pa­ger­biant ge­ne­ro­lo Ta­do Kos­ciuš­kos at­mi­ni­mą

Al­gi­man­tas Ka­čiuš­ka

Ta­das Kos­ciuš­ka (lenk. Andr­zej Ta­deusz Bo­na­wen­tu­ra Koś­ciusz­ko) – Len­ki­jos Ka­ra­lys­tės ir Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės ka­ro in­ži­nie­rius, ge­ne­ro­las, ko­vų už Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų ne­prik­lau­so­my­bę (1775 – 1783 m.) did­vy­ris, vy­riau­sia­sis 1794 me­tų su­ki­li­mo va­das.

Šių me­tų ba­lan­džio 25 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me vi­sais bal­sais bu­vo priim­ta re­zo­liu­ci­ja, ra­gi­nan­ti vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jas, ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas, gy­ven­to­jus ir už­sie­nio lie­tu­vių bend­ruo­me­nes pa­mi­nė­ti Ta­do Kos­ciuš­kos (1746.02.04 – 1817.10.15) 200-ąsias mir­ties me­ti­nes.

Ta­do Kos­ciuš­kos me­tai yra įtrauk­ti į UNES­CO 2016-2017 me­tais mi­ni­mų su­kak­čių są­ra­šą.

Len­ki­jos ins­ti­tu­to Vil­niu­je ini­ci­juo­ti ren­gi­niai

Lie­tu­vo­je Ta­do Kos­ciuš­kos 200-ųjų mir­ties me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mo ren­gi­niai pra­si­dė­jo jau pa­va­sa­rį Len­ki­jos ins­ti­tu­to Vil­niu­je ini­ci­juo­tais ren­gi­niais.

Ge­gu­žės 11 d. Kau­ne įvy­ko Ta­do Kos­ciuš­kos at­mi­ni­mui skir­tas mi­nė­ji­mas, ku­rį or­ga­ni­za­vo šis ins­ti­tu­tas kar­tu su Len­ki­jos Res­pub­li­kos am­ba­sa­da Lie­tu­vo­je, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja ir Kau­no Alek­so­to se­niū­ni­ja.

Mi­nė­ji­me bu­vo per­skai­ty­tas pro­fe­so­riaus Val­do Ra­ku­čio pra­ne­ši­mas „Ge­ne­ro­las Ta­das Kos­ciuš­ka – lais­vę my­lin­čių Len­ki­jos, Lie­tu­vos ir Ame­ri­kos tau­tų na­cio­na­li­nis did­vy­ris“. Po pra­ne­ši­mo sve­čiams bu­vo pri­sta­ty­tas ins­ce­ni­zuo­tas XVIII a. pab. – XIX a. pr. ka­rių pa­si­ro­dy­mas, pa­so­din­tas me­de­lis (bu­kas) Ta­dui Kos­ciuš­kai at­min­ti.

Ge­gu­žės 30 d. Šal­či­nin­kų ra­jo­ne, gra­žiuo­se Ja­šiū­nų Ba­lins­kių dva­ro rū­muo­se, įvy­ko ki­tas Len­ki­jos ins­ti­tu­to Vil­niu­je or­ga­ni­zuo­tas ren­gi­nys, ku­rio me­tu Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Alf­re­das Bumb­laus­kas per­skai­tė pa­skai­tą apie Ta­dą Kos­ciuš­ką.

Kon­fe­ren­ci­ja ir pa­ro­da LR Sei­me

Ru­de­nį Ta­do Kos­ciuš­kos 200-ųjų mir­ties me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mo ren­gi­niai pra­si­dė­jo spa­lio 13 d. moks­li­ne kon­fe­ren­ci­ja LR Sei­me, ku­rią kar­tu su Sei­mo va­do­vy­be or­ga­ni­za­vo Lie­tu­vos ba­jo­rų ka­ra­liš­ko­ji są­jun­ga.

Kon­fe­ren­ci­jos me­tu pra­ne­ši­mus apie Ta­do Kos­ciuš­kos gy­ve­ni­mą, veik­lą ir nuo­pel­nus skai­tė pro­fe­so­rius Val­das Ra­ku­tis, ka­ro is­to­ri­kas Eduar­das Bru­so­kas, Kau­no ka­ro is­to­ri­jos klu­bo di­rek­to­rius Al­gi­man­tas Dau­gir­das.

Sei­me bu­vo ati­da­ry­ta pa­ro­da „Ta­das Kos­ciuš­ka. Lais­vės kai­na“, ku­rią ini­cija­vo Len­ki­jos Res­pub­li­kos am­ba­sa­da ir Len­ki­jos ins­ti­tu­tas Vil­niu­je, o pa­ren­gė Len­ki­jos Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja.

Pa­ro­do­je gre­ta ki­tų eks­po­na­tų apie Ta­do Kos­ciuš­kos svar­biau­sius gy­ve­ni­mo fak­tus, su juo su­si­ju­sias vie­tas, drau­gus, daik­tus ir pan., bu­vo eks­po­nuo­ja­mas ir 1794 m. su­ki­li­mo lai­kų Ta­do Kos­ciuš­kos „At­si­šau­ki­mas į lie­tu­vius ir Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės tvar­ko­mą­ją ko­mi­si­ją“.

Gra­žus ren­gi­nys Kau­ne

Spa­lio 14 d. Kau­ne įvy­ko la­bai gra­žus ren­gi­nys, ku­rį ini­cia­vo ir or­ga­ni­za­vo VŠĮ „ Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės (LDK) At­min­ties Rū­mai“, LDK Kil­min­gų­jų su­si­vie­ni­ji­mas, LDK Kil­min­gų­jų pa­li­kuo­nių bend­ri­ja ir Šv. Adal­ber­to- LDK- Ri­te­rių or­di­nas.

Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo dau­giau kaip 16 pa­trio­ti­nių ir kil­min­gų­jų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai, į Kau­ną pa­gerb­ti Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio did­vy­rio Ta­do Kos­ciuš­kos at­mi­ni­mą at­vy­ko šim­tai žmo­nių iš Vil­niaus, Uk­mer­gės, Šiau­lių, Tau­ra­gės, Tel­šių, Plun­gės, Klai­pė­dos, Pa­ne­vė­žio, Aly­taus, Pa­lan­gos, Za­ra­sų ir ki­tų mies­tų.

Į mi­nė­ji­mą at­vy­ko bū­rys LDK kil­min­gų­jų, ba­jo­rų pa­li­kuo­nių. Tarp gau­siai su­si­rin­ku­sių da­ly­vių bu­vo daug da­bar­ti­nės Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ka­ri­nin­kų, jau­nie­ji Po­vi­lo Ple­cha­vi­čiaus li­cė­jaus ka­de­tai, šau­liai. Mi­nė­ji­me da­ly­va­vo Ta­do Kos­ciuš­kos mo­ti­nos Tek­los Ra­toms­ka gi­mi­nės at­sto­vai Ra­toms­kiai.

Ren­gi­nys pra­si­dė­jo ri­kiuo­te ir iš­kil­min­ga ei­se­na is­to­ri­nė­je Kau­no pi­lies te­ri­to­ri­jo­je. Nuai­dė­jo 3 se­no­vi­nio pa­būk­lo sal­vės, de­di­kuo­tos ge­ne­ro­lui Ta­dui Kos­ciuš­kai, Lie­tu­vai ir Kau­nui. Vė­liau šių or­ga­ni­za­ci­jų na­riai, Lie­tu­vos ir ka­ro is­to­ri­jos my­lė­to­jai, įvai­rių kon­fe­si­jų ir tau­ty­bių at­sto­vai, mies­tie­čiai ir sve­čiai, ne­ši­ni vals­ty­bi­nė­mis bei is­to­ri­nė­mis vė­lia­vo­mis, skam­bant VĮ Ma­ri­jam­po­lės miš­kų urė­di­jos me­džiok­lės ra­gų an­samb­lio at­lie­ka­miems mar­šams, žy­gia­vo nuo Kau­no pi­lies iki Šv.Jur­gio Kan­ki­nio baž­ny­čios.

Šv.Jur­gio Kan­ki­nio baž­ny­čio­je gar­bės sar­gy­bo­je prie ge­ne­ro­lo T.Kos­ciuš­kos pa­veiks­lo kar­tu su lie­tu­viais sto­vė­jo ir to­to­riai, ku­rių dau­gu­ma yra tik­ri LDK ba­jo­rų pa­li­kuo­nys.

Pil­nu­tė­lė­je baž­ny­čio­je Šv. Mi­šias už ge­ne­ro­lą Ta­dą Kos­ciuš­ką au­ko­jo Lais­vės ko­vų da­ly­vis, jau mi­nė­tų Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės is­to­ri­nės at­min­ties or­ga­ni­za­ci­jų vy­riau­sia­sis ka­pe­lio­nas, Du­se­tų Švč. Tre­jy­bės pa­ra­pi­jos kle­bo­nas, ka­nau­nin­kas Sta­nis­lo­vas Krump­liaus­kas ir Kau­no šv. Jur­gio Kan­ki­nio kon­ven­to gvar­di­jo­nas dr. kun. Sau­lius Pau­lius By­tau­tas.

Įdo­mu, kad šių Šv. Mi­šių me­tu mon­sin­jo­ro Sta­nis­lo­vo Krump­liaus­ko pa­sa­ky­ta­me pa­moks­le ne kar­tą ge­ru žo­džiu bu­vo pa­mi­nė­ta laik­raš­čio „Šiau­lių kraš­tas“ prie­do „Ato­lan­kos“ š.m. rugp­jū­čio 25 d. pub­li­ka­ci­ja apie ge­ne­ro­lą Ta­dą Kos­ciuš­ką.

Po mi­šių au­kos ka­ro is­to­ri­kas Eduar­das Bru­so­kas per­skai­tė pra­ne­ši­mą „Ge­ne­ro­las Ta­das Kos­ciuš­ka – tau­tų lais­vės ko­vo­to­jas“. Šv. Jur­gio Kan­ki­nio baž­ny­čio­je sa­vo lie­tu­viš­kos ka­ri­nės eki­puo­tės (XVIII-XX a.) pa­ro­dą pri­sta­tė ko­lek­ci­nin­kas, is­to­ri­jos my­lė­to­jas Ja­ce­kas Ja­vors­kis (Ja­cek Ja­wors­ki) iš Len­ki­jos.

Ren­gi­nio pa­bai­go­je gru­pė LDK Kil­min­gų­jų su­si­vie­ni­ji­mo, LDK Kil­min­gų­jų pa­li­kuo­nių bend­ri­jos ir Šv. Adal­ber­to-LDK-Ri­te­rių or­di­no na­rių (tarp jų – ir šių ei­lu­čių au­to­rius) už in­dė­lį į LDK is­to­ri­jos ir kul­tū­ros pa­vel­do puo­se­lė­ji­mą bu­vo ap­do­va­no­ti LDK At­min­ties Rū­mų (di­rek­to­rius Da­nie­lius Ver­več­ka) įsteig­tais gra­žiais Ta­do Kos­ciuš­kos var­do gar­bės me­da­liais, vy­ko ki­tos gra­žios ir pra­smin­gos ce­re­mo­ni­jos.

Mi­nė­ji­mas Vil­niu­je

Spa­lio 15 d. ge­ne­ro­lo Ta­do Kos­ciuš­kos 200 – ųjų mir­ties me­ti­nių mi­nė­ji­mas Vil­niu­je, ku­rį ini­cija­vo Lie­tu­vos ba­jo­rų ka­ra­liš­ko­ji są­jun­ga, pra­si­dė­jo Šv. Mi­šio­mis Šven­tų­jų apaš­ta­lų Pet­ro ir Po­vi­lo baž­ny­čio­je. Vė­liau vyko šių ir ki­tų or­ga­ni­za­ci­jų na­rių ei­se­na iki Nep­rik­lau­so­my­bės aikš­tės. Šio­je aikš­tė­je bu­vo pa­kel­tos vė­lia­vos, pa­si­ro­dė Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Gar­bės sar­gy­bos kuo­pos ka­riai.

Su­si­rin­ku­siems Nep­rik­lau­so­my­bės aikš­tė­je kal­bė­jo ke­lių or­ga­ni­za­ci­jų ir ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai.

„Mes, len­kai ir lie­tu­viai, mi­nin­tys Ta­do Kos­ciuš­kos mir­ties me­ti­nes, ger­bian­tys lais­vę ir de­mok­ra­ti­ją, esa­me T. Kos­ciuš­kos tau­ta. No­rė­čiau kreip­tis į jau­ni­mą: jei ka­da nors tu­rė­si­te sū­nų, ne­dve­jo­ki­te, pa­va­din­ki­te jį gar­bin­gu Ta­do ar­ba Ta­deu­šo var­du, kad ir jie jaus­tų­si esan­tys T. Kos­ciuš­kos vai­kais“, – sakė Len­ki­jos am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­je Ur­šu­la Do­ro­ševs­ka (Urs­zu­la Do­ros­zews­ka).

Švei­ca­ri­jo­je ir JAV

Daug įvai­rių ren­gi­nių, skir­tų pa­mi­nė­ti Ta­do Kos­ciuš­kos 200 –ąsias mir­ties me­ti­nes, įvy­ko įvai­rio­se ša­ly­se, bet tai – at­ski­ra te­ma.

Čia tik trum­pai no­ri­si pa­mi­nė­ti du ren­gi­nius, ku­riuo­se da­ly­va­vo Lie­tu­vos dip­lo­ma­tai.

2017 me­tų spa­lio 15-16 die­no­mis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos už­sie­nio rei­ka­lų vi­ce­mi­nist­ras Ne­ris Ger­ma­nas lan­kė­si Švei­ca­ri­jo­je, kur da­ly­va­vo iš­kil­min­ga­me Ta­do Kos­ciuš­kos 200-ųjų mir­ties me­ti­nių pa­mi­nė­ji­me. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos am­ba­sa­dos Švei­ca­ri­jo­je ini­cia­ty­va Zo­lo­tur­no mies­to T. Kos­ciuš­kos mu­zie­jui bu­vo įteik­tas is­to­ri­nis pa­veiks­las, ku­ria­me pa­vaiz­duo­tas dva­re­lis, kur gi­mė T. Kos­ciuš­ka.

Spa­lio 15 die­ną Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rius JAV Ro­lan­das Kriš­čiū­nas kar­tu su mū­sų ša­lies ir Len­ki­jos dip­lo­ma­tais, JAV ka­riuo­me­nės, vals­ty­bi­nių ir ne­vy­riau­sy­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vais Va­šing­to­ne pa­ger­bė ge­ne­ro­lo Ta­do Kos­ciuš­kos at­mi­ni­mą.

Am­ba­sa­do­rius R. Kriš­čiū­nas sa­vo kal­bo­je prie Ta­do Kos­ciuš­kos mo­nu­men­to Va­šing­to­ne pa­brė­žė 1794-ųjų su­ki­li­mo va­do nuo­pel­nus ir reikš­mę šių die­nų vi­suo­me­nei. Am­ba­sa­do­rius pa­žy­mė­jo, kad ver­ty­bės, ku­rio­mis vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą va­do­va­vo­si Ta­das Kos­ciuš­ka, yra ak­tua­lios ir šian­dien.

Is­to­ri­nis ro­ma­nas

Šios ap­žval­gos pa­bai­go­je tie­siog bū­ti­na nors ke­liais žo­džiais pa­mi­nė­ti 2016 m. pa­bai­go­je iš­leis­tą Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rės Švei­ca­ri­jo­je Va­len­ti­nos Zeit­ler is­to­ri­nį ro­ma­ną „Lais­vės sū­nus Ta­das Kos­ciuš­ka“ (ši kny­ga, ma­tyt, iš­leis­ta ne­di­de­liu ti­ra­žu, Šiau­liuo­se bu­vo grei­tai iš­pirk­ta).

Va­len­ti­nos Zeit­ler is­to­ri­nis ro­ma­nas leng­vai skai­to­mas, au­to­rė ja­me įtai­giai at­sklei­džia Ta­do Kos­ciuš­kos cha­rak­te­rį, svar­biau­sius gy­ve­ni­mo eta­pus, jį su­pu­sią ap­lin­ką, bui­tį.

Šio ro­ma­no skai­ty­to­jai, be­si­do­min­tys Ta­do Kos­ciuš­kos as­me­ny­be, tu­rė­tų ži­no­ti, kad, kaip ro­ma­no au­to­rė pa­sa­ko­jo su­si­ti­ki­me su skai­ty­to­jais Pa­ne­vė­žy­je, ro­ma­ne ga­na gau­siai ci­tuo­ja­mi „Ta­do Kos­ciuš­kos laiš­kai“ nė­ra au­ten­tiš­ki, o ro­ma­no au­to­rės vaiz­duo­tės, su­kaup­tų ži­nių vai­sius.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuotr.

Ge­no­vai­tė ir Al­gi­man­tas Ka­čiuš­kos prie Ta­do Kos­ciuš­kos po­rtre­to.

Iš de­ši­nės: Šv. Adal­ber­to – LDK – Ri­te­rių or­di­no va­do­vas Ri­čar­das Al­gi­man­tas Kliu­čins­kas (tri­bū­no­je), or­di­no va­do­vo pa­va­duo­to­jas Rai­mun­das Char­ževs­kis, or­di­no Ka­pi­tu­los na­rys, gra­fas An­ton von Grav­rock, LDK Kil­min­gų­jų bend­ri­jos va­do­vas, LDK At­min­ties Rū­mų di­rek­to­rius, pir­ma­sis or­di­no va­do­vo pa­va­duo­to­jas Da­nie­lius Ver­več­ka. Iš LDK At­min­ties Rū­mų sve­tai­nės.