Policininkui nesvetima ir aktorystė

Po­li­ci­nin­kui ne­sve­ti­ma ir ak­to­rys­tė

Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to bend­ruo­me­nės pa­rei­gū­nas Da­nie­lius Bud­rys po­li­ci­jos uni­for­mą vil­ki jau ket­ve­rius me­tus. Anks­čiau ak­to­riaus duo­nos ra­ga­vęs vy­ras sa­ko, kad dirb­da­mas po­li­ci­jo­je jau­čia­si pri­si­de­dan­tis prie vi­suo­me­nės ge­ro­vės.

Ban­dė tap­ti ak­to­riu­mi

D. Bud­rys juo­kia­si, kad vis dar at­si­ran­da žmo­nių, at­pa­žįs­tan­čių jį iš prieš ke­le­rius me­tus ro­dy­to ga­na po­pu­lia­raus lie­tu­viš­ko se­ria­lo. Vy­ras pri­si­me­na, kad ne iš­kart pa­si­rin­ko pa­rei­gū­no ke­lią: po mo­kyk­los il­gai svars­tė, kur sto­ti ir ko­kią pro­fe­si­ją rink­tis. Abu tė­vai – po­li­ci­nin­kai, tad gal­vo­jo ir apie šią spe­cia­ly­bę. Ta­čiau vie­na mo­ky­to­ja pa­stū­mė­jo sto­ti į ak­to­ri­nį, taip ir pa­da­rė – įsto­jo į Šiau­lių uni­ver­si­te­tą, į nau­jai ren­ka­mą Est­ra­dos me­no pro­gra­mą.

Bai­gęs stu­di­jas, D. Bud­rys šiek tiek dir­bo Šiau­lių dra­mos teat­re, ta­čiau ža­dė­tos nuo­la­ti­nės dar­bo vie­tos taip ir neat­si­ra­do, tad nu­spren­dė, kad lai­kas kaž­ką keis­ti. Taip jau­no vy­ro gy­ve­ni­me at­si­ra­do po­li­ci­ja.

Pa­si­rin­ko tei­sės stu­di­jas

Bū­si­ma­sis pa­rei­gū­nas Klai­pė­do­je iš­klau­sė įva­di­nius kur­sus ir grį­žęs į Šiau­lius pra­dė­jo dirb­ti ty­rė­ju. Ži­nių la­bai trū­ko.

„La­bai grei­tai su­pra­tau, kad tu­riu mo­ky­tis. Vie­nas su­dė­tin­giau­sių spren­di­mų gy­ve­ni­me bu­vo sto­ti į tei­sę. Tai­gi jau ke­le­rius me­tus esu My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to stu­den­tas. Mo­kan­tis ak­to­rys­tę bu­vo be­veik tik pra­kti­ka, tei­sė­je vis­kas ki­taip – la­bai daug teo­ri­jos. To­dėl moks­lus krims­ti ne­leng­va“, – pa­sa­ko­ja pa­rei­gū­nas.

D. Bud­rys ma­no, kad da­bar­ti­nė sis­te­ma, kai prieš tap­da­mas pa­rei­gū­nu jau­nuo­lis stu­di­juo­ja Po­li­ci­jos aka­de­mi­jo­je ar uni­ver­si­te­te yra kur kas ge­res­nė nei bu­vo įva­di­niai kur­sai. Da­bar įgau­na­ma dau­giau teo­ri­nių ži­nių ir pa­tir­ties tar­ny­bo­je.

Dėl pa­si­rin­ki­mo nie­ka­da ne­dve­jo­jo

Vi­sa­da be­si­šyp­san­tis ir no­riai su gy­ven­to­jais įvai­rių ren­gi­nių me­tu bend­rau­jan­tis pa­rei­gū­nas sa­ko, kad nie­ka­da ne­dve­jo­jo pa­si­rin­kęs po­li­ci­jos pa­rei­gū­no pro­fe­si­ją, ta­čiau abe­jo­nių kil­da­vo, ar šis dar­bas tik­rai jam tin­ka.

„Ma­no tė­tis, dau­gy­bę me­tų dir­bęs pa­rei­gū­nu iš­kart pa­ta­rė, kad grį­žęs na­mo ne­gal­vo­čiau apie dar­bą. O aš vis­ką da­riau prie­šin­gai – grįž­tu na­mo ir da­li­nuo­si die­nos įspū­džiais“, – pa­sa­ko­ja D. Bud­rys.

Bend­ruo­me­nės pa­rei­gū­nai už­sii­ma dau­giau­siai pre­ven­ci­ne veik­la – ten­ka lan­ky­tis mo­kyk­lo­se, da­ly­vau­ti bend­ruo­me­nių ren­gi­niuo­se, švies­ti sen­jo­rus ir panašiai.

Bū­tent to­kio­je veik­lo­je D. Bud­rys sa­ko ge­riau­siai ga­lin­tis pa­nau­do­ti tai, ką iš­mo­ko ruoš­da­ma­sis bū­ti ak­to­riu­mi: bend­rau­ti tiek su vai­kais, tiek su sen­jo­rais la­bai pa­tin­ka – jau­čia, kad su vi­sais ne­sun­kiai ran­da bend­rą kal­bą.

D. Bud­rio žo­džiais, tarp ko­le­gų vis dau­giau leng­vai bend­rau­jan­čių pa­rei­gū­nų, ta­čiau jam no­rė­tų­si, kad bū­tų dar lais­ves­ni, ne to­kie už­si­da­rę, leng­viau pa­kal­bin­tų praei­vius, daž­niau nu­si­šyp­so­tų.

„Mus pa­ma­tęs žmo­gus tu­rė­tų pa­si­jus­ti sau­giai. Ne­tu­rė­tų bū­ti taip, kad pa­ma­tai po­li­ci­nin­ką ir iš­si­gąs­ti, nes ko ge­ro tuoj ras už ką ta­ve nu­baus­ti. La­bai sten­gia­mės keis­ti to­kį po­žiū­rį“, – tei­gia pa­rei­gū­nas.

„Šiau­lių kraš­to“ inf.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

Bend­ruo­me­nės pa­rei­gū­nas Da­nie­lius Bud­rys no­rė­tų, kad žmo­nės dar la­biau pa­si­ti­kė­tų po­li­ci­ja, o pa­ma­tę pa­rei­gū­nus pa­si­jus­tų sau­giai.