
Naujausios
Neįtikėtina: 102 eurai – geriau nei 380
Naujosios Akmenės gyventojui Egidijui Noreikiui geriau gauti 102 eurus socialinės išmokos, negu dirbti už minimalią algą. Gyvenimą už socialines išmokas jis prieš septynerius metus pasirinko savo valia. Dirba tik savaitę per mėnesį, bet pinigų jam lieka daugiau.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Geriau sėdėti „ant pašalpos“
E. Noreikis iš Šiaulių rajono atsikėlė į Naująją Akmenę tais laikais, kai čia butą galėjai įsigyti „už saldainių dėžutę“. Kainų būta simboliškų – vos keli litai. Geresniems būstams pakako kelių šimtų litų.
Atvažiavo, bet darbo negavo nei jis, nei žmona.
Šeimoje, neturinčioje nuolatinių pajamų, augo dvi atžalos. Susidarė tūkstantinės skolos, nes šeima neišgalėjo sumokėti mokesčių už šilumą ir kitas paslaugas. Bandė taupyti, atsijungdami nuo centralizuoto šilumos tiekimo.
Galiausiai antstoliai areštavo butą. Dabar jame vyras likęs vienas. Kiti šeimos nariai uždarbiauja užsienyje.
Egidijus nenori prarasti pastogės, todėl įsipareigojo dengti skolas.
Kai vyras gauna minimalią 380 eurų algą popieriuje, o didesnę paprastam žmogui Akmenėje retai pavyksta uždirbti, tai antstoliai išieško pusę sumos. Iš likusių nepilnų 200 eurų turi sumokėti mokesčius. Belieka kokie 50 eurų.
„Buvau pas antstolius derėtis dėl mažesnių išskaičiavimų, atsakė – ne, – pasakojo E. Noreikis. – Išskaičiuoja 50 procentų iš minimalios algos, o 70 procentų – nuo minimumą viršijančios sumos“.
Taip buvo, kai Klaipėdoje dirbo geriau apmokamus darbus.
„Normaliai dirbdamas galėjau atsidurti prie konteinerių – kišenės vis tuščios, – sakė E. Noreikis. – Atsisakiau darbo, nors darbdavys nenorėjo išleisti, siūlė įdarbinti puse etato. Bet nusprendžiau visiškai nieko nemokėti antstoliams“.
Tai įmanoma, kai niekur nedirbi. Tokiu atveju nelieki be pinigų. 102 eurų socialines išmokas per mėnesį gauna žmonės, kurie neturi pajamų ir kitokio nekilnojamojo turto nei butas.
Šelpiamieji dar gauna kompensacijas už buto šildymą, tiekiamą karštą vandenį. Tačiau reikia laikytis Savivaldybės iškeltos sąlygos – socialinės išmokos ir kompensacijų gavėjai privalo kas mėnesį po savaitę padirbėti visuomenės labui.
„Man geriau sėdėti ant pašalpos, už ją dirbant savaitę, negu visą mėnesį plušti, o galiausiai turėti mažiau pinigų“, – sakė E. Noreikis.
Taip jis „sėdi“ septyneri metai. Kaip pats sakė – „tropniai ir sąžiningai“. Antstolių kontora neišieško skolų iš socialinės išmokos – nėra tokios teisės.
„Kai antstolė sužinojo, kad nieko nemokėsiu, gražiuoju prašė: „Mokėk nors po truputį“, – pasakojo E. Noreikis. – Atsakiau: „Dabar jau principo reikalas. Nenorėjot man žmoniškai išskaičiuoti mažiau, dabar nebegausit nė cento“.
Policija padėjo gauti darbines pirštines
Egidijui visuomenei naudingos veiklos odisėja prasidėjo Naujosios Akmenės autobusų parke. Dvejus metus po 40 valandų per mėnesį. Daugiausia – pagalbiniai darbai statybose. Iki šiol mena, kaip kasė tranšėjas, remontavo stogus.
Apsisprendė išeiti, kai pasijuto žeminamas.
„Kartą netinkamai rekonstravome lango angą, todėl viršininkas išvadino durniais, avinais, debilais ir kaltino, kad mes iš dirbančių mokesčių mokėtojų melžiame pinigus mūsų gaunamoms pašalpoms“, – mena E. Noreikis.
Naujosios Akmenės seniūnija pasiuntė į miesto ligoninę. Šiltuoju metų laiku įstaigos teritorijoje pjovė žolę, grėbė lapus. Netrūko darbų ir patalpose.
Po dvejų metų ir šioje darbovietėje įsiplieskė nesutarimai. Darbininkas paprašė ūkvedžio pirštinių, nes be jų sunku kloti šaligatvio trinkeles. Liepė susirasti kur nors besimėtančias.
Darbininkas pasiskundė seniūnijai, o ten pasiūlė persikelti į "Naujosios Akmenės komunalininko" bendrovę.
Ten konfliktas įsiplieskė pačiomis pirmomis dienomis. Paaiškinta, kad darbo pirštinės priklauso nuolat dirbantiems komunalininkams, o ne valandininkams.
„Sukandęs dantis tą dieną plikomis rankomis kilnojau šiukšles, o kai kitą dieną pabudau geliančiais delnais – perpykau, – mena E. Noreikis. – Paskambinau telefonu į bendrosios pagalbos liniją ir pasakiau, kad susprogdinsiu miesto aikštę. Paklausė: kodėl? Atsakiau: kad neduoda pirštinių. Paklausė, kur esu. Atsakiau, kad bombą vežu į aikštę“.
Iš tikrųjų vyras tūnojo pasislėpęs. Atsiliepė į netrukus pasigirdusį telefono skambutį. Policijos pareigūnas paragino: „Eik į darbą, tau pirštinės surastos“.
Baimindamasis arešto, pasirodė tik kitą dieną. Gavo naujutėles pirštines ir šaukimą į apylinkės teismą.
Už melą sumokėjo nemenką baudą. Dabar jis juokauja: tiek daug darbinės pirštinės niekam nėra kainavusios.
„Po to apie dvejus metus viskas ėjo kaip per sviestą, kol pasikeitė įmonėje kai kurie darbuotojai – ir vėl nesiskaitymas su mumis, atliekančiais visuomenei naudingą darbą“, – sakė E. Noreikis.
Vyras seniūnijai raštu pranešė apie patiriamas patyčias. E. Noreikis, raštingas žmogus, todėl perskaito sutartį, kurioje parašyta, kad seniūnija, siųsdama į darbus tokius kaip jis, turi aprūpinti darbo įrankiais ir darbo pirštinėmis.
Reiklumas valdžiai
E. Noreikis reikalauja ir iš aukštesnės valdžios. Kai Savivaldybės Socialinės paramos skyrius per klaidą nesumokėjo mėnesio kompensacijų, pašalpininkui turėjo aiškintis meras.
Kartą negavęs pagal sąrašą nurodytų visų maisto produktų socialiai remtiniems žmonėms, pasiskundė Savivaldybei. Paaiškinta, kad nebeliko, siūlė kitą kartą anksčiau į eilę atsistoti.
Vyras atsisakė, pasak jo, dalyvauti bado žaidynėse. Tačiau ėmė gauti, kas priklauso.
Kai mažametis sūnus susižalojo netvarkingose sūpuoklėse prie daugiabučio namo, tėvas pareikalavo, kad Savivaldybė atlygintų gydymo žalą, kadangi jos įmonė iš gyventojų ima kiemo priežiūros mokesčius.
Gavo atsakymą, kad kiemo įrenginiais turi rūpintis namo gyventojai. Esą Savivaldybė rūpintųsi kiemo žaidimų inventoriumi tuomet, jei gyventojai atskirai už tą paslaugą sumokėtų.
Sušauktame susirinkime E. Noreikis siūlė gyventojams atsitokėti: „Jei mes prisiimtume atsakomybę už sūpynes, o atvažiavę kokie landzbergių anūkai susižalotų, tai kiek jie tuomet prisiteistų žalos iš mūsų?“
„Savivaldybei reikia durnų žmonių“
E. Noreikis mano esąs iš tų retų pašalpinių, kurie kelia reikalavimus dėl darbo sąlygų.
„Daugelis geria, tuomet jiems niekas nebeskauda, pasijunta lengviau, nes atrodo, nebėra problemų, – sakė E. Noreikis. – Darbdavys nenori rizikuoti, pritempusį po valandos kitos išleidžia namo, o tam žmogui svarbiausia, jog oficialiai buvo darbe, ir pašalpą gaus“.
Jis pats nelinkęs ramintis alkoholiu. Suprasdamas, kad taip neišspręs problemų.
„Aišku, nesu kaip Karbauskis – visiškas abstinentas, per šventes išgeriu“, – atvirauja vyriškis.
„Bet valdžiai reikia durnų, panašaus kaip mano likimo, žmonių – kai eini per Akmenę šlapiu klynu, namuose pradegintos skylės ir viskas dzin, – sakė E. Noreikis. – Kai dirbi tropniai ir dar truputį mąstai, Savivaldybėje nelengva“.
Pasakoja nutikimą, kaip bankomate pasiėmė visą socialinę išmoką, atkreipė dėmesį, kad tokią pat sumą bankomatas atskaičiavo nepažįstamai moteriai. Paskui ją pamatė nedidelėje parduotuvėje. Čia moteriškė sumokėjo skolą, o už likusius pinigus į rankinę prisidėjo "bambalinio" alaus.
Autoriaus nuotr.
Vyras gyvenimą už socialines išmokas pasirinko sąmoningai.
Aplinkos tvarkymo darbams socialinių išmokų gavėjai priimami į komunalinio ūkio, švietimo, medicinos ir kitas rajono įstaigas.