
Naujausios
MUMS RAŠO
Žeimelyje prisiminta žydų bendruomenė
Spalio 8 dieną Žeimelio muziejuje „Žiemgala“ vyko renginių ciklo „Vienybės tiltai šimtmečiui“ trečiasis etapas, skirtas čia gyvenusiai žydų bendruomenei prisiminti.
Sulaukėme būrio svečių
Renginyje „Mes Jus prisimename“ dalyvavo meras Saulius Gegieckas, Seimo narys Vitalijus Gailius, Lietuvos žydų bendruomenės direktorius Renaldas Vaisbrodas, Vilniaus ir Šiaulių žydų bendruomenių nariai, Chaješo Leizerio anūkė iš Izraelio Ekaterina Goldberg su sūnumi, žeimeliečiai ir kraštiečiai.
Daug padėkos žodžių svečiai išsakė muziejaus vedėjai Daivai Skrupskelytei, pasidžiaugė atgijusia muziejaus veikla, po vienu stogu telpančia istorija, kultūra ir menu.
Muziejuje buvo parengta nuotraukų ekspozicija „Žeimelio žydai“. Aplankytos žydų kapinės, masinė žudynių vieta, surengta ekskursija po Žeimelio senamiestį.
Muziejaus vedėja D. Skrupskelytė prie buvusių žydų namų išdėliojo informaciją su nuotraukomis.
Prisimintas rabinas Kukas
Pranešimą „Rabinas, teologas ir filosofas Izaokas Kukas. Jo jaunystė ir Žeimelis“ skaitė Chaimas Bargmanas – istorikas, gidas, Kauno žydų bendruomenės narys.
Buvo prisiminta garsaus rabino biografija ir veikla. Ch. Bargmanas su nuoširdžiu dėkingumu priminė spaudos puslapiuose aprašytą istoriją. 2016 metų vasarą istorijos tyrinėtojai iš Izraelio Žeimelio žydų kapinėse surado rabino pirmosios žmonos kapą. Atsitiktinai pro šalį važiavusi Žeimelio fotografė Larisa Kazakevičienė pasisiūlė įamžinti šį reikšmingą momentą. Larisa, metusi savo darbus, sugrįžo į namus pasiėmė fotoaparatą, nufotografavo svečius, apie tai pranešė muziejaus vadovei Daivai, bei „Šiaulių krašto“ redakcijai.
Garbingoje vietoje muziejuje buvo eksponuojamas Janinos Šaparnienės straipsnis „Žeimelyje – pasaulinio garso žydų rabino pėdsakas“, jis yra išverstas į hebrajų kalbą, o nuotrauka platinama po pasaulio žydų bendruomenes.
Pranešėjas kalbėjo, kad yra planuojama ekspedicija „Rabino Kuko keliais“, pažadėjo neaplenkti ir Žeimelio.
Garsiosios Beilio bylos puslapiai
Vilnietė, istorikė Roza Bieliauskienė, remdamasi žydų išeivio Anatolijaus Chaješo straipsniais, pateikė išsamų pranešimą apie Lietuvos „Beilio bylą“.
1930 metais vasario 22 dieną žeimeliečius sukrėtė tragiškas įvykis. Eidamas iš žydams priklausančios mėsinės, dingo veterinarijos gydytojas Kazys Avižienis. Jis buvo rastas negyvas, netoli skerdyklos esančiame šulinyje, su žaizda galvoje.
Buvo išaiškinta, kad tarp žydų ir veterinarijos gydytojo kilo konfliktas. Miestelyje kilo sąmyšis, žmogžudyste buvo apkaltinti du mėsininkai ir du vežėjai žydai.
Atvykę pareigūnai nustatė, kad tai – nelaimingas atsitikimas. Žuvusiojo artimieji kreipėsi į kitus pareigūnus, atliko naujus tyrimus, žydai buvo apkaltinti ir įkalinti po 12 metų. Šis įvykis skaudžiai palietė visą žydų bendruomenę. Byla buvo perduota apeliacijai, aukščiausiajam tribunolui, vyko daugybė teismų, tačiau kaltė buvo palikta, tik sutrumpintas įkalinimo laikas.
Kraštietis, Žeimelio monografijų redaktorius Aloyzas Bėčius, vaikystėje girdėjo daug pasakojimų apie žydus ir tragišką K. Avižienio žūtį. Jo žiniomis veterinarijos gydytojas skerdykloje išgėrė dezinfekuojančio spiritinio tirpalo ir einant tamsoje įkrito į neaukštą šulinį, kurį gerai prisimena pasakotojas.
Renginio dieną A. Bėčius bandė ieškoti šulinio vietos.
Žydai žeimeliečių prisiminimuose
Ilgus šimtmečius žydų tauta gyveno kartu su mūsų protėviais, laikė Lietuvą savo tėvyne, formavo istorinį ir kultūrinį savitumą. Jų rankose klestėjo amatai, kūrėsi verslo įmonės. Po tragiškų įvykių liko tik pastatai, kapinės, masinių žudynių vieta. Ir prisiminimai, su metais kartu su gyventojais išeinantys į amžinybę.
Žeimelio gimnazijos kraštotyrininkai kelerius metus tyrinėja čia gyvenusią žydų bendruomenę, yra parengę du kraštotyros darbus, kuriuos buvome išsiuntę į respublikinį ir nacionalinį konkursą.
2014 metais dalyvavome nacionaliniame projekte „Kiekvienas žmogus turi vardą“, mūsų parengtas darbas „Žeimelio žydų bendruomenė“ buvo išverstas į jidiš kalbą ir išsiųstas į Izraelį.
Renginio metu Žeimelio gimnazistės Žavinta Butaitė, Gabrielė Dovidonytė ir Olivija Usonytės, skaitė žeimeliečių Emilijos Kubilienės, Genovaitės Niauronienės ir Stefanijos Nesavienės prisiminimus.
Atminčiai – menų jungtis
Parodų galerijoje buvo atidaryta Evos Pohle iš Lenkijos paroda NE– ATMINTIS, kurioje buvo pristatyti atrinkti darbai iš ciklų „Laiškai nuo Nemuno“, Pažadėtoji žemė“, ir „Lietuviškas talis“. Paveikslai sukurti įvairiomis technikomis, panaudojant gamtines ir buitines medžiagas, juose juntami žydų istorijos pėdsakai. Pati autorė į renginį negalėjo atvykti, parodą pristatė šiaulietis dailininkas Voldemaras Barakauskas.
Renginio atidaryme ir parodos pristatyme skambėjo Šiaulių dramos teatro aktorės Nomedos Bėčiūtės skaitomi Georgijaus Kanovičiaus tekstai.
Šventinį kolektyvo Klemzer Klanger iš Vilniaus koncertą renginio dalyviams dovanojo Žeimelio žemės ūkio bendrovė.
Pagrindinė organizatorė Daiva Skrupskelytė subūrė stiprią rėmėjų ir pagalbininkų komandą. Prisidėjo Pakruojo rajono savivaldybė, Žeimelio seniūnija, Žeimelio daugiafunkcis centras, Žeimelio žemės ūkio mokykla, Žeimelio gimnazija, Šiaulių spaustuvė, verslininkė Lina Legienė, Žeimelio žvejų klubas „Beržtalis“, buvusi mokytoja E. Bumblienė, Daiva Gasėnienė, aktorė Nomeda Bėčiūtė, kraštietis Oskaras Večenas.
Žydų bendruomenių atstovai buvo sujaudinti šio renginio, džiaugėsi, kad jų tautos atminimas yra saugomas.
„Nuo draugystės iki neapykantos – vienas žingsnis“, – sakė Šiaulių bendruomenės atstovas Aleksandras Kerbelis, tačiau jis tiki, kad tragiška istorija nepasikartos.
Regina NOREIKIENĖ
Žeimelio gimnazijos neformaliojo švietimo, kraštotyros mokytoja
Larisos KAZAKEVIČIENĖS nuotr.
Žeimelyje lankėsi viešnia iš Izraelio Ekaterina Goldberg su sūnumi.
Su renginio dalyviais susitiko Lietuvos žydų bendruomenės vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas (dešinėje).
Referatus apie miestelio žydų gyvenimą pristatė Žeimelio gimnazistės Olivija Usonytė, Gabrielė Dovidonytė ir Žavinta Butaitė, talkinamos kraštotyros mokytojos Reginos Noreikienės (antra iš dešinės).