Dai­lės mo­ky­to­ja su­ren­gė se­gių pa­ro­dą

Dai­lės mo­ky­to­ja su­ren­gė se­gių pa­ro­dą

Ša­ky­nos bib­lio­te­ko­je vei­kia mies­te­lio mo­kyk­los dai­lės mo­ky­to­jos Jur­gi­tos Ja­nuš­ke­vi­čie­nės lė­ly­čių – sa­gių pa­ro­da.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

J. Ja­nuš­ke­vi­čie­nės su­kur­tos de­vy­nios de­šim­tys lė­ly­čių tel­pa ne­di­de­lia­me sten­de.

Sa­gės – ma­žu­tės, nė­ra nė deg­tu­kų dė­žu­tės dy­džio, vi­sos skir­tin­gos. To­dėl, pa­sak jos kū­rė­jos, šis po­mė­gis pir­miau­sia rei­ka­lau­ja di­džiu­lio kruopš­tu­mo.

„Su drau­ge prieš tre­jus me­tus lan­kė­me kur­sus, kaip pa­si­ga­min­ti pa­na­šias seges. Prin­ci­pą iš­lai­kiau tą pa­tį, bet daug ką ir pa­ti su­gal­vo­jau“, – pa­sa­ko­jo J. Ja­nuš­ke­vi­čie­nė.

Pir­miau­sia iš vie­lu­čių su­su­ka­mas lė­ly­tės-segės kū­ne­lis, iš­ker­pa­mi ap­va­lūs po­pie­riaus ga­ba­liu­kai su­kne­lėms. Tuo­met pra­si­de­da lė­ly­tės mo­de­lia­vi­mas. Dar vė­liau lė­ly­tė nu­da­žo­ma li­pa­lu, kai nu­džiū­va – spal­vi­na­ma su gua­šu, nu­la­kuo­ja­ma bal­dams la­kuo­ti skir­tu la­ku, kad nuo lie­taus ne­nu­sip­lau­tų. Lė­ly­čių vei­du­kus dai­lės mo­ky­to­ja nu­lip­do iš mo­de­li­no. Kai ku­rių lė­ly­čių su­kne­lės – iš me­džia­gos.

„Per "Šiau­lių die­nų" šven­tę duk­rai lė­ly­tę įse­giau į ša­li­ką. Iš kar­to at­si­ra­do su­si­do­mė­ju­sių­jų neįp­ras­to­mis segė­mis. Ki­tais me­tais lė­ly­čių nu­ve­žiau jau į Vil­nių, į Ka­ziu­ko mu­gę. Pa­ti ne­drį­sau par­da­vi­nė­ti, pa­pra­šiau duk­rų. Iš to­lo žiū­rė­jau ir klau­siau­si, iš­gir­dau daug pa­gy­ri­mų“, – sa­kė Jur­gi­ta Ja­nuš­ke­vi­čie­nė.

Iš 200 segių į kū­rė­jos na­mus par­ke­lia­vo tik 20, li­ku­sias se­ges iš­pir­ko. Į sos­ti­nę mo­te­ris bu­vo nu­ve­žu­si ir iš vil­nos pa­ga­min­tų avy­čių, jo­mis la­bai do­mė­jo­si už­sie­nie­čiai. Tu­ris­tė iš Pie­tų Ko­rė­jos nu­pir­ko de­šimt vil­no­nių se­gių lauk­tu­vėms.

Jur­gi­ta Ja­nuš­ke­vi­čie­nė pa­sa­ko­jo, jog va­ka­ro­da­ma na­muo­se bū­ti­nai už­sii­ma ko­kiais nors rank­dar­biais: mez­ga, siu­va, o pa­sta­rai­siais me­tais „su­si­rgo“ lė­ly­čių – se­gių kū­ri­mo li­ga.

Nuo vai­kys­tės la­bai mė­gu­sią pieš­ti Jur­gi­tą ma­ma nu­ve­dė į tuo­me­ti­nę 13-ąją mo­kyk­lą Šiau­liuo­se (da­bar­ti­nė Ge­gu­žių mo­kyk­la), ku­rio­je bu­vo su­stip­rin­tai mo­ko­ma pie­ši­mo.

„Pie­šiau ir pie­šiau. To­dėl ne­bu­vo dve­jo­nių, ko­kią pro­fe­si­ją rink­tis mo­kyk­lą bai­gus. Įs­to­jau į Šiau­lių pe­da­go­gi­nį ins­ti­tu­tą, įgi­jau pie­ši­mo, brai­žy­bos ir dar­bų mo­ky­to­jos spe­cia­ly­bę“, – pa­sa­ko­jo.

Bai­gu­si stu­di­jas jau­na spe­cia­lis­tė ga­vo pa­siū­ly­mą dirb­ti dai­lės mo­ky­to­ja Ša­ky­nos mo­kyk­lo­je. Šie­met suė­jo du de­šimt­me­čiai, kai J. Ja­nuš­ke­vi­čie­nė dai­lės pa­slap­čių mo­ko Ša­ky­nos ir ap­lin­ki­nių vie­to­vių vai­kus.

Ša­ky­na – pir­mo­ji ir vie­nin­te­lė jos dar­bo­vie­tė.

Vai­kams dai­lės mo­ky­to­ja nuo­lat kar­to­jan­ti, jog dai­lė – ne ma­te­ma­ti­ka, pieš­da­mas ne­suk­ly­si, jei ir neįp­ras­tai, sa­vi­tai ką nors su­kur­si. „Ne­bū­ti­na nu­pieš­ti taip, kad vi­si su­pras­tų. Svar­biau­sia – pa­jaus­ti kū­ry­bos džiaugs­mą“, – įsi­ti­ki­nu­si mo­ky­to­ja. To­dėl, reng­da­ma sa­vo mo­ki­nių dar­bų pa­ro­das, Jur­gi­ta Ja­nuš­ke­vi­čie­nė eks­po­nuo­ja vi­sų dar­be­lius.

„Ma­no mo­čiu­tė Ag­nė Ats­to­pie­nė bu­vo sa­vo kraš­te ži­no­ma au­dė­ja, au­du­si raš­tuo­tas lo­va­tie­ses, rankš­luos­čius, kai ku­riuos – ir su už­ra­šais. Bet nei ma­no ma­mos, nei ma­nęs aus­ti neiš­mo­kė. Vai­kys­tė­je, pa­me­nu, sė­dė­da­vau su ka­ti­nu ša­lia stak­lių ir žiū­rė­da­vau, kaip mo­čiu­tė au­džia“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

J. Ja­nuš­ke­vi­čie­nė sa­kė ma­nan­ti, jog mi­ni­nin­kės gys­le­lę la­biau iš tė­vo gi­mi­nės pa­vel­dė­ju­si. Kū­ry­bin­gu­mo ne­trū­ko nei tė­vo se­se­riai, nei pusb­ro­liui, nei Jur­gi­tos tė­vui. Ša­ky­no­je gy­ve­nan­tis jos tė­vas Ste­po­nas Bu­di­nas – me­džio meist­ras.

Au­to­rės nuo­tr.

Ša­ky­no­je du de­šimt­me­čius dai­lės mo­ky­to­ja dir­ban­ti Jur­gi­ta Ja­nuš­ke­vi­čie­nė mies­te­lio bib­lio­te­ko­je su­ren­gė sa­vo su­kur­tų ma­žy­čių lė­ly­čių-se­gių pa­ro­dą.

Lė­ly­tės-segės – vos ke­lių cen­ti­met­rų.

Pa­ro­do­je – 92 lė­ly­tės-sa­gės, ir vi­sos skir­tin­gos.

Eks­po­nuo­ja­ma ir ke­le­tas sa­gių-šu­niu­kų, avi­nė­lių.