
Naujausios
Pieva Kražantės upėje. Kas ją šienaus?
Jau keleri metai Kražantės upė Kelmėje, už užtvankos šalia Draugystės parko, panašesnė į pievą negu į upę. Prižėlusi aukštos žolės. Kelmiškiai svarsto, ar dėl to nebus kaltas prieš keletą metų už Europos sąjungos lėšas įrengtas žuvitakis. Aplinkosaugininkai labiau linkę kaltinti šalia užtvankos įrengtą hidroelektrinę. Mat, panašios problemos kyla ir Pagryžuvyje, kur Gryžuvos upelio vanduo taip pat gamina elektrą.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Ne bristi, o pereiti pieva
Vasaromis Kražantės upės užtvanka beveik išdžiūsta. Tik po lietaus pradeda sruventi vanduo. Už užtvankos, kitoje pėsčiųjų tilto pusėje, upė apžėlusi aukšta žole. Atrodo, jog tai ne upė, o pieva. Kelmiškiai juokauja, jog tuos keliasdešimt metrų per upę gali ne bristi, o pereiti pievute.
Žemiau užtvankos Kražantė ypač sparčiai pradėjo želti po to, kai už Europos sąjungos lėšas buvo įrengtas žuvitakis, pro kurį nukreiptas didelis vandens srautas.
Be to, šalia užtvankos stovi ir vandens malūnas, jo savininkas turi įsirengęs hidroelektrinę.
Kadangi daugeliui kelmiškių tai įsiskaudėjusi problema, rajono Tarybos narys Kontrolės komiteto pirmininkas Egidijus Ūksas kreipėsi į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą, kad specialistai nustatytų, dėl ko kyla problema ir padėtų ją išspręsti.
Augmenija trukdo žuvims
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas patikrino faktines aplinkybes.
Tikrintojai nustatė, jog tvenkinyje vandens lygis buvo 3 centimetrais žemesnis negu normalus, nors hidrolelektrinė tuo metu nedirbo. Dalis Kražantės vandens teka per hidroelelktrinės turbiną ir derivacinį kanalą, dalis – per žuvitakį – upės vaga, kuri dėl mažo debito ir mažo vandens greičio priaugusi vandens augmenijos.
Augmenija trukdo žuvims priplaukti prie žuvitakio, taip sumažindama įrenginio funkcionalumą.
Kražantės upės pirmojo tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklėse numatyta, jog esant ypač sausam laikotarpiui, kai Kražantės upėje labai maži vandens debitai, siekiant išlaikyti nepažeistą upės ekosistemą, laikinai gali būti palaikomas aukštesnis vandens lygis, leidžiant gamtosauginį debitą tik per žuvų pralaidą. Tam reikalingas Aplinkos apsaugos agentūros pritarimas.
Reikės paskirti hidrotechnikos statinių prižiūrėtoją
Upę patikrinę departamento atstovai atsakyme Kelmės rajono Tarybos nariui E. Ūksui primena, jog šių metų gegužės 5 dienos Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Vandenų srities plėtros 2017 – 2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų planas. Jame nurodyta priemonė gerinti žuvų migracijos sąlygas žemiau Kelmės užtvankos slenksčio Kražantės upės ruože bei atlikti upės vagos tvarkymo darbus 2018 – 2021 metų laikotarpyje Sanglaudos fondo lėšomis.
Primenamos ir Kražantės upės pirmojo tvenkinio naudojimo bei priežiūros taisyklės, kuriose numatyta, jog rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrius, eksploatuojantis hidrotechnikos statinius, Žuvininkystės tarnyba, eksploatuojanti žuvų pralaidą bei hidroelektrinės savininkas turi paskirti darbuotoją, atsakingą už hidrotechnikos statinių priežiūrą.
Želia ir tvenkinys
Kelmės seniūno Romo Atkočaičio įsitikinimu, upių tėkmę iškreipiantys hidrotechnikos statiniai bei intensyvėjanti žemės ūkio veikla turi įtakos ir vis dažnesniam Kražantės užtvankos prižėlimui.
Prieš 30 metų išvalius Kražantės užtvanką, du dešimtmečius joje nebuvo jokių augalų. Pastaruoju metu užtvanka buvo valyta prieš šešerius metus. Tačiau praėjusią vasarą tvenkinys jau buvo prižėlęs tiek, kad teko iš naujo valyti. Švarus po valymo išliko tik porą metų. Šienavimo po vandeniu techniką turi vos keletas Lietuvos bendrovių. Užtvankos išvalymas seniūnijai kainavo tris tūkstančius eurų.
„Bet rezultatas – laikinas, – apgailestavo seniūnas. – Žolės tik nupjaunamos, tačiau po metų – kitų vėl atželia. Panaši situacija ir Vilbėno upėje. Gali pereiti ją kojų nesušlapęs, tiek prižėlę žolės. Ketinome rengti projektą. Būtume išleidę vandenį, išžvalgę dugną, ekskavatoriumi iškabinę iš jo dumblą. Deja, to daryti neleido Aplinkos ministerija. O šienavimas po vandeniu nepasiteisina.“
Autorės nuotr.
Po liūčių pakilus vandens lygiui, Kražantės upėje, žemiau užtvankos, dar matosi vagelės vandens. Vasarą ši upės dalis atrodo lyg pieva.