Pieva Kražantės upėje. Kas ją šienaus?

Pie­va Kra­žan­tės upė­je. Kas ją šie­naus?

Jau ke­le­ri me­tai Kra­žan­tės upė Kel­mė­je, už už­tvan­kos ša­lia Drau­gys­tės par­ko, pa­na­šes­nė į pie­vą ne­gu į upę. Pri­žė­lu­si aukš­tos žo­lės. Kel­miš­kiai svars­to, ar dėl to ne­bus kal­tas prieš ke­le­tą me­tų už Eu­ro­pos są­jun­gos lė­šas įreng­tas žu­vi­ta­kis. Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai la­biau lin­kę kal­tin­ti ša­lia už­tvan­kos įreng­tą hid­roe­lekt­ri­nę. Mat, pa­na­šios pro­ble­mos ky­la ir Pag­ry­žu­vy­je, kur Gry­žu­vos upe­lio van­duo taip pat ga­mi­na elekt­rą.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Ne bris­ti, o pe­rei­ti pie­va

Va­sa­ro­mis Kra­žan­tės upės už­tvan­ka be­veik iš­džiūs­ta. Tik po lie­taus pra­de­da sru­ven­ti van­duo. Už už­tvan­kos, ki­to­je pės­čių­jų til­to pu­sė­je, upė ap­žė­lu­si aukš­ta žo­le. At­ro­do, jog tai ne upė, o pie­va. Kel­miš­kiai juo­kau­ja, jog tuos ke­lias­de­šimt met­rų per upę ga­li ne bris­ti, o pe­rei­ti pie­vu­te.

Že­miau už­tvan­kos Kra­žan­tė ypač spar­čiai pra­dė­jo žel­ti po to, kai už Eu­ro­pos są­jun­gos lė­šas bu­vo įreng­tas žu­vi­ta­kis, pro ku­rį nu­kreip­tas di­de­lis van­dens srau­tas.

Be to, ša­lia už­tvan­kos sto­vi ir van­dens ma­lū­nas, jo sa­vi­nin­kas tu­ri įsi­ren­gęs hid­roe­lekt­ri­nę.

Ka­dan­gi dau­ge­liui kel­miš­kių tai įsi­skau­dė­ju­si pro­ble­ma, ra­jo­no Ta­ry­bos na­rys Kont­ro­lės ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Egi­di­jus Ūk­sas krei­pė­si į Šiau­lių re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tą, kad spe­cia­lis­tai nu­sta­ty­tų, dėl ko ky­la pro­ble­ma ir pa­dė­tų ją iš­spręs­ti.

Aug­me­ni­ja truk­do žu­vims

Šiau­lių re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tas pa­tik­ri­no fak­ti­nes ap­lin­ky­bes.

Tik­rin­to­jai nu­sta­tė, jog tven­ki­ny­je van­dens ly­gis bu­vo 3 cen­ti­met­rais že­mes­nis ne­gu nor­ma­lus, nors hid­ro­le­lekt­ri­nė tuo me­tu ne­dir­bo. Da­lis Kra­žan­tės van­dens te­ka per hid­roe­lelkt­ri­nės tur­bi­ną ir de­ri­va­ci­nį ka­na­lą, da­lis – per žu­vi­ta­kį – upės va­ga, ku­ri dėl ma­žo de­bi­to ir ma­žo van­dens grei­čio priau­gu­si van­dens aug­me­ni­jos.

Aug­me­ni­ja truk­do žu­vims pri­plauk­ti prie žu­vi­ta­kio, taip su­ma­žin­da­ma įren­gi­nio funk­cio­na­lu­mą.

Kra­žan­tės upės pir­mo­jo tven­ki­nio nau­do­ji­mo ir prie­žiū­ros tai­syk­lė­se nu­ma­ty­ta, jog esant ypač sau­sam lai­ko­tar­piui, kai Kra­žan­tės upė­je la­bai ma­ži van­dens de­bi­tai, sie­kiant iš­lai­ky­ti ne­pa­žeis­tą upės eko­sis­te­mą, lai­ki­nai ga­li bū­ti pa­lai­ko­mas aukš­tes­nis van­dens ly­gis, lei­džiant gam­to­sau­gi­nį de­bi­tą tik per žu­vų pra­lai­dą. Tam rei­ka­lin­gas Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros pri­ta­ri­mas.

Rei­kės pa­skir­ti hid­ro­tech­ni­kos sta­ti­nių pri­žiū­rė­to­ją

Upę pa­tik­ri­nę de­par­ta­men­to at­sto­vai at­sa­ky­me Kel­mės ra­jo­no Ta­ry­bos na­riui E. Ūk­sui pri­me­na, jog šių me­tų ge­gu­žės 5 die­nos Lie­tu­vos že­mės ūkio mi­nist­ro įsa­ky­mu pa­tvir­tin­tas Van­de­nų sri­ties plėt­ros 2017 – 2023 me­tų pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mo veiks­mų pla­nas. Ja­me nu­ro­dy­ta prie­mo­nė ge­rin­ti žu­vų mig­ra­ci­jos są­ly­gas že­miau Kel­mės už­tvan­kos slenks­čio Kra­žan­tės upės ruo­že bei at­lik­ti upės va­gos tvar­ky­mo dar­bus 2018 – 2021 me­tų lai­ko­tar­py­je Sang­lau­dos fon­do lė­šo­mis.

Pri­me­na­mos ir Kra­žan­tės upės pir­mo­jo tven­ki­nio nau­do­ji­mo bei prie­žiū­ros tai­syk­lės, ku­rio­se nu­ma­ty­ta, jog ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros sky­rius, eksp­loa­tuo­jan­tis hid­ro­tech­ni­kos sta­ti­nius, Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­ba, eksp­loa­tuo­jan­ti žu­vų pra­lai­dą bei hid­roe­lekt­ri­nės sa­vi­nin­kas tu­ri pa­skir­ti dar­buo­to­ją, at­sa­kin­gą už hid­ro­tech­ni­kos sta­ti­nių prie­žiū­rą.

Že­lia ir tven­ki­nys

Kel­mės se­niū­no Ro­mo At­ko­čai­čio įsi­ti­ki­ni­mu, upių tėk­mę iš­krei­pian­tys hid­ro­tech­ni­kos sta­ti­niai bei in­ten­sy­vė­jan­ti že­mės ūkio veik­la tu­ri įta­kos ir vis daž­nes­niam Kra­žan­tės už­tvan­kos pri­žė­li­mui.

Prieš 30 me­tų iš­va­lius Kra­žan­tės už­tvan­ką, du de­šimt­me­čius jo­je ne­bu­vo jo­kių au­ga­lų. Pas­ta­ruo­ju me­tu už­tvan­ka bu­vo va­ly­ta prieš še­še­rius me­tus. Ta­čiau praė­ju­sią va­sa­rą tven­ki­nys jau bu­vo pri­žė­lęs tiek, kad te­ko iš nau­jo va­ly­ti. Šva­rus po va­ly­mo iš­li­ko tik po­rą me­tų. Šie­na­vi­mo po van­de­niu tech­ni­ką tu­ri vos ke­le­tas Lie­tu­vos bend­ro­vių. Užt­van­kos iš­va­ly­mas se­niū­ni­jai kai­na­vo tris tūks­tan­čius eu­rų.

„Bet re­zul­ta­tas – lai­ki­nas, – ap­gai­les­ta­vo se­niū­nas. – Žo­lės tik nu­pjau­na­mos, ta­čiau po me­tų – ki­tų vėl at­že­lia. Pa­na­ši si­tua­ci­ja ir Vil­bė­no upė­je. Ga­li pe­rei­ti ją ko­jų ne­suš­la­pęs, tiek pri­žė­lę žo­lės. Ke­ti­no­me reng­ti pro­jek­tą. Bū­tu­me iš­lei­dę van­de­nį, iš­žval­gę dug­ną, eks­ka­va­to­riu­mi iš­ka­bi­nę iš jo dumb­lą. De­ja, to da­ry­ti ne­lei­do Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja. O šie­na­vi­mas po van­de­niu ne­pa­si­tei­si­na.“

Au­to­rės nuo­tr.

Po liū­čių pa­ki­lus van­dens ly­giui, Kra­žan­tės upė­je, že­miau už­tvan­kos, dar ma­to­si va­ge­lės van­dens. Va­sa­rą ši upės da­lis at­ro­do lyg pie­va.