Medvilionių žydų gelbėtojo apdovanojimą atsiėmė proanūkė

Jo­niš­kis 09 29

Med­vi­lio­nių žy­dų gel­bė­to­jo ap­do­va­no­ji­mą at­siė­mė proa­nū­kė

Rug­sė­jo 27 die­ną Žū­van­čių­jų gel­bė­ji­mo kry­žiu­mi Pre­zi­den­tū­ro­je po mir­ties ap­do­va­no­tas Med­vi­lio­nių dva­re (Jo­niš­kio ra­jo­nas) Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais žy­dų tau­ty­bės ma­ti­nin­ką Jo­kū­bą Ba­ril­ką gel­bė­jęs Fe­lik­sas Dau­gė­la ir jo žmo­na Ona Gravrogkaitė–Daugėlienė. Ap­do­va­no­ji­mą at­siė­mė proa­nū­kė Jur­gi­ta Igum­no­vie­nė. Prieš me­tus jau bu­vo ap­do­va­no­ti dar dvie­jų šei­mų, or­ga­ni­za­vu­sių mi­nė­to žy­dų tau­ty­bės as­mens gel­bė­ji­mą, pa­li­kuo­nys.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Ap­do­va­no­ji­mas Onai ir Fe­lis­kui Dau­gė­loms

Gar­bin­gus ap­do­va­no­ji­mus Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė įtei­kė Onos ir Fe­lik­so Dau­gė­lų proa­nū­kei, Vil­niu­je gy­ve­nan­čiai Jur­gi­tai Igum­no­vie­nei.

Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais žy­dų tau­ty­bės ma­ti­nin­ką Jo­kū­bą Ba­ril­ką Med­vi­lio­ny­se gel­bė­jo trys šei­mos. Tai – Fe­lik­sas Dau­gė­la, ku­ris bu­vo ve­dęs ba­jo­rų Sta­nis­lo­vo ir Te­re­sės Goe­sų se­sers Vik­to­ri­jos Goesaitės–Gravrogkienės duk­rą Oną, An­ta­nas ir Ste­fa­ni­ja Grav­rog­kai, Jo­nas ir Teo­do­ra Po­lia­kai. Vi­siems šiems as­me­nims po mir­ties skir­ti ap­do­va­no­ji­mai.

Praė­ju­siais me­tais juos at­siė­mė gel­bė­to­jų sū­nus, jo­niš­kie­tis Adol­fas Po­lia­kas ir anū­kas An­to­nas Grav­rog­kas iš Kau­no ra­jo­no. Ta­čiau tą­kart ne­su­rin­kus vi­sų duo­me­nų li­ko neį­teik­tas ap­do­va­no­ji­mas Fe­lik­so ir Onos Dau­gė­lų pa­li­kuo­nims. Šį kar­tą juos at­siė­mė proa­nū­kė.

Fe­lik­sas Dau­gė­la (1887–1967) – Lie­tu­vos geo­de­zi­nin­kas, vie­nas pir­mų­jų lie­tu­viš­kų spek­tak­lių re­ži­sie­rių ir vai­din­to­jų, ag­ro­no­mas, žur­na­lis­tas, vi­suo­me­nės vei­kė­jas, pe­da­go­gas. Dėl lie­tu­viš­kos veik­los, Kriu­kų mo­kyk­lo­je įsteig­tos lie­tu­viš­kų kny­gų ir laik­raš­čių bib­lio­te­kos ne­te­ko mo­ky­to­jo dar­bo ir iš­vy­ko į Pet­ra­pi­lį stu­di­juo­ti že­mėt­var­ki­nin­ko ama­to. Iš ten bu­vo paim­tas į ru­sų ka­riuo­me­nę.

F. Dau­gė­la ve­dė Onu­tę Grav­rog­kai­tę, su­si­pa­ži­nęs su ja Med­vi­lio­nių dva­re.

Bu­vo įreng­tos trys slėp­tu­vės

Jo­kū­bą Ba­ril­ką Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais iš Šiau­lių į Med­vi­lio­nis pa­slė­pę ve­ži­me par­ga­be­no Jo­nas Po­lia­kas ir Fe­lik­sas Dau­gė­la. Pas­ta­ra­sis ir A. Grav­rog­kas pa­si­rū­pi­no, kad Kriu­kų vals­čiaus vir­šai­tis žy­dui iš­ra­šy­tų fik­ty­vų do­ku­men­tą, pa­gal ku­rį jis ta­po len­ku.

Bu­vo įreng­tos ke­lios slėp­tu­vės: vie­na – dar­ži­nė­je po šie­nu, ki­ta Dau­gė­lų tvar­te, kur lai­ky­ti ark­liai, tre­čia – po klė­ti­mi, į ku­rią ve­du­si lan­da bū­da­vo už­den­gia­ma šuns bū­da.

Sle­pia­mo žy­do žmo­nai, li­ku­siai Šiau­liuo­se, Grav­rog­kai siun­tė mais­to per Kriu­kų pa­štą.

Kar­tą į Med­vi­lio­nių dva­re­lį už­su­ko vo­kie­čių ka­riai. J. Ba­ril­ka iš­šo­ko pro lan­gą ir nu­bė­go link miš­ko. Ka­rei­viai no­rė­jo šau­ti, bet An­ta­nas Grav­rog­kas su­me­la­vo, kad ten laks­to kai­me ge­rai ži­no­mas ne­pa­vo­jin­gas kvai­le­lis. Ki­tą sy­kį vo­kie­čiams už­su­kus sle­pia­mas žmo­gus ne­spė­jo į slėp­tu­vę įlįs­ti, tad pa­lin­do po sta­lu su stal­tie­se, nu­tį­su­sia iki že­mės.

Po Dau­gė­lų, Grav­rog­kų so­dy­bas Ba­ril­ka vaikš­čio­jo lais­vai, nes ap­link ply­tė­jo lau­kai, iš ki­tos pu­sės den­gė miš­kas. Med­vi­lio­niuo­se iš­da­vi­kų ne­bu­vo, o gre­ti­mų kai­mų gy­ven­to­jai apie sle­pia­mą žy­dą nie­ko ne­ži­no­jo.

Jo­kū­bas Ba­ril­ka bu­vo slaps­to­mas, kol į Lie­tu­vą grį­žo so­vie­tų ar­mi­ja. Ta­da su­si­ti­ko su žmo­na Šiau­liuo­se. Pla­čiau apie šią gel­bė­ji­mo is­to­ri­ją „Šiau­lių kraš­te“ jau ra­šy­ta („Med­vi­lio­nių dva­ras nu­skam­bė­jo ir žy­dų gel­bė­ji­mo is­to­ri­jo­je“, 2016 10 06).

Mi­ni­mas ir ki­to­je gel­bė­ji­mo is­to­ri­jo­je

Žmo­nių pa­sa­ko­ji­muo­se mi­ni­ma, kad Med­vi­lio­niuo­se bu­vo sle­pia­ma ir maž­daug 5–6 me­tų žy­dai­tė, ku­ri vė­liau per­kel­ta ir ­slaps­ty­ta Žei­me­ly­je.

Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­ro 2001 me­tais iš­leis­ta­me lei­di­ny­je „Iš­gel­bė­ję pa­sau­lį: žy­dų gel­bė­ji­mas Lie­tu­vo­je (1941–1944)“ mi­ni­ma, kad Fe­lik­sas Dau­gė­la iš ge­to at­ve­žė ir dar du žy­dų vai­kus, ku­riuos Kriu­kų vals­čiu­je Ba­ra­vy­kų vien­kie­my­je glo­bo­jo St. Ja­lo­vec­kas. Vai­kai iš­gy­ve­no ir po ka­ro bu­vo ati­duo­ti to­li­miems jų gi­mi­nai­čiams, nes tė­vai bu­vo su­šau­dy­ti.

Pau­liaus RA­ČIŪ­NO nuo­tr.

Ap­do­va­no­ji­mus, po mir­ties skir­tus Onai ir Fe­lik­sui Dau­gė­loms už žy­dų gel­bė­ji­mą Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais, iš LR Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės ran­kų vy­ku­sio­je ce­re­mo­ni­jo­je at­siė­mė proa­nū­kė Jur­gi­ta Ugum­no­vie­nė.

Er­nes­to VA­SI­LIAUS­KO ar­chy­vo nuo­tr.

Žy­dų tau­ty­bės Jo­kū­bo Ba­ril­kos gel­bė­to­jai – Ona ir Fe­lik­sas Dau­gė­los su duk­ra 1933 me­tais.