![„Pakruojo parketas“ susižėrė \"aukso puodą\"](/sites/default/files/styles/media_image/public/2017-09/Krepsininkai_veteranaii_2017-09-20__03_GBs_0.jpg?itok=52VV8ntQ "„Pakruojo parketas“ susižėrė \\"aukso puodą\\"")
Naujausios
„Pakruojo parketas“ susižėrė "aukso puodą"
Sidas AKSOMAITIS
Po „Pakruojo parketo“ ekipos vėliava susibūrę krepšinio mohikanai iš įvairių šalies miestų šiemet sudrebino veteranų krepšinio pasaulį, tapę penkiskart čempionais ir susišlavę kone visus įmanomus aukščiausios prabos titulus ne tik dviejų šalies miestų pirmenybėse, Lietuvoje, Baltijos šalyse, bet ir visoje planetoje. „Pakruojo Parketo“ vyrai įrodė, kad jų venomis teka krepšinis – šiemet jie tapo Pakruojo čempionais, triumfavo Šiaulių čempionate, pelnė Lietuvos čempionų titulus, iškovoję pirmą vietą Naujojoje Zelandijoje vykusiose veteranų olimpinėse žaidynėse „Master Games“, tapo pasaulio čempionais, o pergalingą 2016 – 2017 metų sezoną užbaigė dar vienu skambiu trinktelėjimu – jau trečius metus iš eilės į viršų kėlė ir Baltijos čempionų taurę. Apie nerealaus sezono laimėjimus ir nusivylimus pasakoja penki „Pakruojo parketo“ pergalių kalviai – „Šiaulių“ krepšinio klubo direktorius Mindaugas ŽUKAUSKAS, „Šiaulių“ vyriausiojo trenerio asistentas Robertas GIEDRAITIS, Šiaulių apygardos teismo teisėjas Laisvydas ZEDERŠTREMAS, Joniškio rajono policijos komisaras Eugenijus TAKUŠEVIČIUS ir informacinių technologijų bendrovės direktorius Šarūnas IMENAVIČIUS.
– Ar praėjusį sezoną nuo pergalių medžio nuraškėte viską, ką tik galėjote?
L. Zederštremas: Olimpinį statusą turinčiose pasaulio meistrų žaidynėse „Master Games“ rungtyniavome dviejose amžiaus grupėse – per 40 metų ir per 45 metus. Amžiaus grupėje per 45 metus tapome čempionais, o grupėje per 40 metų likome antri. Lietuvos čempionate laimėjome amžiaus grupėje per 40 metų, o grupėje per 45 metus užėmėme trečią vietą.
– Tai pats sėkmingiausias sezonas per daugiau nei porą dešimtmečių gyvuojančio jūsų klubo istoriją?
L. Zederštremas: Sezoną sėkmingiausiu galime vadinti jau vien todėl, kad pirmąkart dalyvavome „Master Games“ pirmenybėse ir ten iškovojome čempionų titulą. O panašių pergalių Baltijos ir Lietuvos čempionatuose būta ir anksčiau.
-- „Master Games“ pirmenybėse „Pakruojo parketui“ šiemet atstovauti turėjo ir Rimantas Kaukėnas. Kas sukliudė šiam krepšininkui įgyvendinti tokius planus?
Š. Imenavičius: Į veteranų olimpines žaidynes Naujojoje Zelandijoje Rimantui lėktuvo bilietas buvo nupirktas dar pernai. Tačiau praėjus kelioms dienoms, Rimantas nusprendė tęsti profesionalo karjerą ir pasirašė kontraktą su Emilijos Redžo Grissin Bon ekipa iš Italijos. Neabejoju, Rimantas tikrai būtų padėjęs mūsų keturiasdešimtmečiams finale įveikti australus ir iškovoti dar vieną aukso medalį. Finalo rungtynės buvo labai įtemptos, mūsų ekipos garbę gynė du Europos čempionai – Mindaugas Žukauskas ir Saulius Štombergas ir daug Lietuvos čempionų. Australų komandos gretose – penki buvę nacionalinės rinktinės žaidėjai, tačiau pasiekti pergalę mums pritrūko bent poros taiklių metimų.
-- Sprendžiant iš jūsų pasiekimų, tik laiko klausimas, kada „Pakruojo parketą“ pamatysime LKL ar net Eurolygos pirmenybėse?
L. Zederštremas: Nors žaidėjų tikrai turime, tačiau visi senstame, o profesionalus krepšinis greitėja. Žinau, kad Arvydas Sabonis kalbino Mindaugą dėl pagalbos nacionalinei rinktinei.
M. Žukauskas: Kalbino, nes pasaulio čempionato atrankos turnyre tiek mūsų nacionalinei rinktinei, tiek kitų šalių rinktinėms padėti galimybių neturės Eurolygoje ir NBA rungtyniaujantys krepšininkai. Buvo toks pokalbis Baltijos finalo ketverto varžybų metu (juokiasi, – aut. past.).
L. Zederštremas: Mindaugą į rinktinę išleisime tik tuo atveju, jei tai pavyks suderinti su „Pakruojo parketo“ varžybų grafiku (juokiasi, – aut. past.).
M. Žukauskas: Šiemet Šiaulių krepšinio lygoje įdiegta naujovė – mums, veteranams, teks žaisti ir prieš jaunimą, sporto mokyklų auklėtinius. Turėsime progą pasižiūrėti, kaip atrodome prieš jaunimą, ir, jei įspūdis bus neblogas, galėsime po truputį orientuotis į LKL pirmenybes (šypsosi, – aut. past.). Tačiau LKL žaisti negalėtume vien dėl to, kad neturime lygos reikalavimus atitinkančios salės, galime tik pasvajoti ir apie 400 tūkst. eurų biudžetą, kokį privalės turėti kiekvienas LKL rungtyniaujantis klubas.
-- Ko šiandien labiausiai reikia, kad besipešant Eurolygai ir FIBA, žalos nepatirtų pats krepšinis ir krepšininkai?
M. Žukauskas: Kaip ir visur, taip ir čia – reikia vienybės. O dabar krepšinyje vyksta interesų konfliktai, kažkas nori būti geresnis ir stipresnis už kitą, taip ir prasideda kova, kas – ką... Jei FIBA ir Eurolygos vadovybė nesusitars, geriausi įvairių valstybių krepšininkai negalės padėti savo šalių rinktinėms kautis dėl bilieto į pasaulio čempionatą. Todėl daug stiprių nacionalinių komandų gali likti už borto.
-- Tarp jų – ir Lietuva?
M. Žukauskas: Mes, lietuviai, žaidėjų turime. Jei prireiks – paskolinsime iš „Pakruojo Parketo“ (šypsosi, – aut. past.).
-- Kiek metų kartu žaidžia dabartinės jūsų ekipos branduolys?
L. Zederštremas: Maždaug tiek metų, kiek kartų tapome Šiaulių krepšinio lygos čempionais, o šį čempionatą laimėjome 12 kartų iš eilės. Tik vienas mūsų ekipos senbuvių – E. Takuševičius – Šiaulių krepšinio lygos pirmenybėse yra mūsų priešininkas, nes atstovauja Šiaulių „Dextera“ komandai.
-- Kas jus iš įvairių šalies miestų suvedė po „Pakruojo parketo“ vėliava?
L. Zederštremas: Viskas prasidėjo nuo „Šiauliuose“ rungtyniavusio mano pusbrolio Raimondo Jociaus. Per jį susipažinau su Mindaugu, Robertu, Šarūnu. Visi po truputį senome, o po to palengva suėjome į tą pačią komandą. Galima sakyti, jog į vieną komandą mus visus suvedė draugystė.
-- Ar ilgas jūsų ekipos atsarginių suolelis?
M. Žukauskas: Rudenį, tik prasidedant pirmenybėms, būname išsiilgę krepšinio ir rungtyniauti susirenkame visa komanda. Bet pavasariop, pirmenybėms einant į pabaigą ir prasidedant svarbiausioms varžyboms, į rungtynes kartais atvyksta tik penki – šeši žaidėjai: vieniems žaisti neleidžia patirtos traumos, kitiems, dirbantiems įvairiuose šalies krepšinio klubuose, atstovauti mūsų ekipai sukliudo besidubliuojantis pirmenybių grafikas.
-- Kuris variantas patikimesnis – eiti link tikslo su ilgus metus kartu rungtyniaujančiais žaidėjais ar bandyti sezono išvakarėse sulipdyti pajėgią ekipą iš naujų krepšininkų?
R. Giedraitis: Nors krepšinyje yra buvę visko, manau, kad patikimiausias kelias – kryptingas darbas su tais pačiais žaidėjais. Kuo ilgiau išlaikomas komandos branduolys, tuo lengviau siekti tikslo. O tai, ar tarp sezonų sulipdyta nauja komanda iškart laimės medalius, labai priklauso nuo Fortūnos. Naujai ekipai susicementuoti laiko iki sezono pabaigos gali ir neužtekti.
-- Kiek rungtynių įvairiose pirmenybėse sužaidžiate sezono metu?
E. Takuševičius: Dirbu policijoje, todėl man prie visų pirmenybių, kuriose dalyvauju su komandos draugais, dar prisideda ir Lietuvos policijos generalinio komisaro taurės varžybos. Sunku pasakyti tikslų rungtynių skaičių, bet jų tikrai bus ne mažiau negu pusšimtis. Vieną pavasarį, prasidėjus atkrintamosioms varžyboms, buvo atvejis, kai per penkias dienas teko žaisti net šešerias rungtynes.
M. Žukauskas: Anksčiau buvo paprasčiau rasti laisvo laiko, o pradėjus dirbti „Šiaulių“ krepšinio klubo direktoriumi suspėti dalyvauti visose pirmenybėse būna sudėtinga. Tačiau stengiamės viską suderinti. Rungtynės vyksta vakarais arba savaitgaliais, tad sunkiausia dėl tokio užimtumo yra visų mūsų šeimoms.
Jie kalė auksą „Pakruojo parketui“
Šiauliečiai Robertas Giedraitis (kapitonas), Mindaugas Žukauskas, Šarūnas Imenavičius, Eugenijus Takuševičius, Marius Ruškys, Arvydas Tamkevičius ir Ridijus Steponavičius, joniškiečiai Arūnas Šeferis ir Žydrūnas Mačiūnas, pakruojiečiai Laisvydas Zederštremas (komandos vadovas ir žaidžiantysis treneris), Alvydas Paškevičius, Artūras Stankevičius, Tomas Misiūnas ir Rimvydas Rimkus, Baltijos taurės pirmenybėse padėję panevėžiečiai Rimantas Mincė ir Raimondas Raščius, tik „Master Games“ veteranų žaidynėse Pakruojo ekipai atstovavę kauniečiai Saulius Štombergas, Singaras Tribė ir Vaidas Stiga bei visuose turnyruose Pakruojo ekipos garbę gynęs jų žemietis Gintaras Staniulis.
Giedriaus Baranausko nuotr.
(Iš kairės) Mindaugas Žukauskas, Eugenijus Takuševičius, Šarūnas Imenavičius, Laisvydas Zederštremas ir Robertas Giedraitis tiki, kad ateinantis sezonas bus ne prastesnis už praėjusį.
„Pakruojo Parketo“ archyvo nuotr.
Auksinių emocijų pliūpsnis – po pergalingo Baltijos taurės finalo Kaune rugpjūčio pabaigoje.
Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“