\"Jis – tik­ras me­ni­nin­kas\"

"Jis – tik­ras me­ni­nin­kas"

Apie Lin­ku­vos kul­tū­ros cent­ro me­no va­do­vą ir Pak­ruo­jo kul­tū­ros cent­ro re­ži­sie­rių Si­mą Ki­lių ne­re­tai iš­gir­si sa­kant: „Jis – tik­ras me­ni­nin­kas“. O Si­mas, kal­bė­da­mas apie kū­ry­bi­nę veik­lą, pra­by­la apie ga­li­my­bes ir jų sto­ką mė­gė­jiš­ka­me teat­re.

Ja­ni­na VAN­SAUS­KIE­NĖ

pakruojis@skrastas.lt

Teat­ras – gy­vas or­ga­niz­mas

Nors kul­tū­ros įstai­go­se dar­bo su me­no sa­vi­veik­los ko­lek­ty­vais ofi­cia­li pra­džia dar tik bus skel­bia­ma, Si­mo Ki­liaus va­do­vau­ja­mi mė­gė­jiš­ki teat­rai jau dir­ba.

Nuo rug­sė­jo pra­džios su­si­rin­kę po va­sa­ros ato­sto­gų re­pe­tuo­ja, vaid­me­nis dai­li­na ir Lin­ku­vos kul­tū­ros cent­ro ar­tis­tai.

Tie­sa, prem­je­ri­nis spek­tak­lis Fe­de­ri­ko Gar­si­jos Lor­kos „Do­no Kris­ti­jo­ba­lio ba­la­ga­nė­lis“ bu­vo pa­ro­dy­tas Lin­ku­vo­je šią va­sa­rą per Škap­lie­ri­nės at­lai­dus, ant­ra­sis – Birš­to­no vien­kie­mio bend­ruo­me­nei, ta­čiau re­ži­sie­rius vis dar te­bek­vie­čia ak­to­rius nag­ri­nė­ti, „šli­fuo­ti“ sa­vo vaid­me­nis.

Šia­me spek­tak­ly­je vai­di­na pen­ki ar­tis­tai. Re­ži­sie­rius džiau­gia­si, kad jam ne­rei­kė­jo ei­ti, mal­dau­ti, kad jie atei­tų vai­din­ti.

„Prie­var­tos ne­mėgs­tu, ne­ga­lė­čiau, o ir nau­dos iš to ne­bū­tų“, – sa­ko Si­mas.

Re­ži­sie­rius džiau­gia­si sa­vo ak­to­riais Va­ka­riu ir Val­du Bal­čiū­nais, Vi­ta Pa­kel­tie­ne ir jos sū­nu­mi Do­mu, ku­ris ge­ra­no­riš­kai pa­de­da spręs­ti sce­nos tech­ni­nius da­ly­kus.

„Kar­tais net nu­stem­bu, kaip pui­kiai šis vai­ki­nas in­terp­re­tuo­ja vaid­me­nis, si­tua­ci­jas“, – Do­mo ak­to­ri­niais ga­bė­ji­mais nu­ste­bin­tas Si­mas.

S.Ki­lius prieš po­rą me­tų bu­vo iš­rink­tas po­pu­lia­riau­siu Kul­tū­ros cent­ro dar­buo­to­ju.

„Teat­ras tu­ri bū­ti gy­vas or­ga­niz­mas, kiek­vie­nas, už­lip­da­mas į sce­ną, pri­va­lo su­vok­ti pra­smę, „dėl ko, ką no­riu pa­sa­ky­ti“, – apie žan­rą, į ku­rį jau­čia­si pa­si­nė­ręs ir pa­ts, sa­ko Lin­ku­vos kul­tū­ros cent­ro me­no va­do­vas ir re­ži­sie­rius Si­mas.

Spa­lį šio ko­lek­ty­vo lau­kia žiū­ro­vai Vaš­kuo­se, vė­liau – Ža­ga­rė­je ir Pak­ruo­jy­je.

S. Ki­liaus va­do­vau­ja­mi re­pe­tuo­ja jau ir Pak­ruo­jo kul­tū­ros cent­ro mė­gė­jiš­ko teat­ro ar­tis­tai. Ka­da pa­kruo­jie­čiai iš­vys nau­ją­jį pa­sta­ty­mą, re­ži­sie­rius ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti.

„Toks ma­no pa­si­rin­ki­mas“

Si­mas – užim­tas žmo­gus. Bai­gęs Teat­ro ka­ted­ros est­ra­dos me­no stu­di­jų pro­gra­mą Šiau­lių uni­ver­si­te­te į Lin­ku­vą at­vy­ko dirb­ti 2014-ai­siais, jau bū­da­mas ži­no­mas iš „Nai­sių va­sa­ros" teat­ro pa­si­ro­dy­mų.

Si­mas ne­tru­ko pa­trauk­ti lin­ku­vie­čių dė­me­sį. Mu­zi­kuo­ti jo su­kur­to­je gru­pė­je jau­ni­mas ėjo vos su­ži­no­jęs apie tai.

Ta­čiau Si­mas pa­si­rin­ko teat­rą. Da­bar Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to ma­gist­ran­tū­ro­je jis stu­di­juo­ja re­ži­sū­rą, mo­ko­si pas žy­mų re­ži­sie­rių, pro­fe­so­rių Gy­tį Pa­de­gi­mą.

„Toks ma­no pa­si­rin­ki­mas, – sa­ko me­ni­nin­kas. – Kai įdo­mu, ta­da ir ne­sun­ku“, – apie stu­di­jų ir dar­bo de­ri­ni­mą nedaug pa­sa­ko S.Ki­lius.

Apie sa­ve ne­mėgs­tan­tis kal­bė­ti re­ži­sie­rius, apie me­ni­nin­ko ga­li­my­bes teat­re tu­ri ką pa­sa­ky­ti.

„Kū­ry­ba ir al­kis – ge­rai. Kal­bu apie ga­li­my­bių al­kį. Kai ga­li­my­bių per daug, ta­da jų ga­li ir neį­ver­tin­ti (nu­si­juo­kia).Ta­čiau teat­re tos ga­li­my­bės sie­ja­si ir su ma­te­ria­li­nė­mis ga­li­my­bė­mis. Jų sty­gius per lai­kus ne tik tę­sia­si, bet ir gi­lė­ja“, – apie no­rus ir rea­ly­bę kal­bė­jo me­ni­nin­kas.

„Gy­ve­nu šia die­na, – pa­klaus­tas apie atei­ties pla­nus sa­ko Si­mas.– Apie mu­zi­ki­nę veik­lą net ne­pla­nuo­ju, nes teat­ras – vi­sų me­nų sin­te­zė“.

Au­to­rės nuo­tr.

Lin­ku­vos kul­tū­ros cent­ro me­no va­do­vas ir re­ži­sie­rius Si­mas Ki­lius: teat­ras – gy­vas or­ga­niz­mas, kiek­vie­nas sce­no­je tu­ri ieš­ko­ti pra­smių.