
Naujausios
„Sūrių valdovu“ tapo gaminys iš Pakražančio
Šeštadienį Pošupių kaimo (Joniškio rajonas) bendruomenė tradiciškai kvietė varžytis sūrių gamintojus. Praėjusiais metais šiame renginyje buvo pasiektas Lietuvos rekordas – pristatytas didžiausias suslėgtas sūris, o šiemet suskaičiuota sūrių gausa – jų buvo net 398. Patį svarbiausią – "Sūrių valdovo" – titulą išsivežė Kelmės rajono Pakražančio seniūnijos atstovės, konkursui pateikusios netikėtą rūkytų sūrių kompoziciją.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
„Čempionas“ tapo Didiku
Į sūrių šventę šiemet suvažiavo Joniškio, Pakruojo ir Kelmės rajonų sūrininkai bei jau ketvirtus metus šiame renginyje dalyvaujanti Inara Malkalne iš Latvijos. Jos gaminiai kiekvieną kartą sutraukia daug smalsuolių ir pirkėjų. Viešnia šiemet ant varžytuvių stalo padėjo naują gaminį – „Čempioną“, kuris tokį vardą gavo sumanytojos sūnaus garbei. I. Malkalnės sūnus, žaidžiantis regbį, su komanda tapo Latvijos čempionu, o praėjusiais metais Prahoje (Čekija) vykusiame tarptautiniame regbio čempionate užėmė ketvirtą vietą.
Naujasis viešnios gaminys neliko nepastebėtas. Vertinimo komisija, vadovaujama fotografės Virginijos Lengvenienės, jam skyrė garbingą trečiojo Didiko titulą, tarp septynių apdovanojimų, kuriems pavadinimai šiais metais pasirinkti pagal dvariškių kategorijas.
Pagarba tradicijoms
Antruoju "Didiku" tapo Stoniūnų kaimo gyventojo 83-ejų metų Alberto Žąsino sūris su peletrūnu. Šmaikštuolis gamintojas specialiai pristatymui išdrožė ir juodmargę karvutę, kurią pastatė ant padėklo su sūriu, o visiems klausinėjantiems porino, kad sūrio receptą paveldėjo iš savo močiutės ir promočiutės.
Pirmojo "Didiko" apdovanojimą pelnė Joniškio kultūros centro Maldenių skyriaus atstovės Emilijos Kvedarienės gaminys. Sūrininkė turėjo atsivežusi kelių rūšių sūrių: su cinamonu, spanguolėmis, su aguonomis, kmynais. O konkursui ji pristatė iš saldaus pieno ir išrūgų gamintą sūrį, pagardintą česnaku, aitriąja paprika ir kelių rūšių pipirais bei pavadintą „Siurprizas vyrams“.
"Bajoro" titulas skirtas Žvelgaičių kaimo bendruomenės Meilutės Makaveckienės dviems sūriams: baltam su kmynais ir keptam.
"Didžiuoju kunigaikščiu" pavadintas Bariūnų kaimo bendruomenės sūris, traukęs akį trispalviais akcentais.
Nugalėtojas iš Kelmės rajono
O sūriu nugalėtoju, kuriam suteiktas "Valdovo" titulas, komisija išrinko Kelmės rajono Pakražančio seniūnijos Kareivų kaimo gyventojos Inesos Šteimantienės išmoningą gaminį. Jį sudarė bent keli rūkyti įvairių formų sūriai su aitriosiomis paprikomis, česnakais ir kitais priedais, išdėlioti sukuriant moters bobutės atvaizdą. Pati I. Šteimantienė „Krašto žinioms“ sakė tikrai nesitikėjusi tokios sėkmės, nes į šią šventę atvyko pirmą kartą ir tik norėjo pasidairyti, pasisemti idėjų, kurias galėtų pritaikyti analogiškame renginyje, vykstančiame Kelmės rajone.
Kadangi dvaro rūmuose neapsieinama be juokdario, vertinimo komisijai teko užduotis išrinkti ir sūrį "Pokštininką". Tokiu pripažintas Ziniūnų kaimo bendruomenės „Obelėlė“ narės Danutės Žigulienės trispalvis sūris, kurį moteris nudažė natūraliomis medžiagomis: prieskoniais, žolelėmis ir burokėliais.
Beveik 400 sūrių
Šventėje akį traukė ir pernykščio Lietuvos rekordinio sūrio, suslėgto Stefutės Strakšienės ir svėrusio 14 kilogramų 285 gramus, brolis – taip pat didelis gaminys, kurį ant stalo raikė gamintojos bičiulės Valentina Jankauskienė ir Vilma Kazulienė. Vicemerė Vaida Aleknavičienė Lietuvos rekordą liudijantį dokumentą, gautą iš rekordus fiksuojančios organizacijos, įteikė šventės organizatorei, Pošupių kaimo bendruomenės pirmininkei Sigitai Samoilovai. Jai ir bendruomenei skirtą Seimo padėkos raštą už tradicijų puoselėjimą įteikė Seimo narys Arūnas Gumuliauskas.
Šįkart renginyje naujo rekordo nesiekta, tačiau buvo suskaičiuoti visi ir konkursui pristatyti, ir skirti parduoti sūriai. Iš viso jų buvo net 398. Ir nė vieno iki šventės pabaigos ant prekystalių neliko.
Jūratė ir Vytautas Petkai iš Ziniūnų kaimo atvežė net šimtą aštuonių rūšių sūrių: su peletrūnu, česnakais, kmynais, razinomis, abrikosais. Naujausias jų kūrinys – rūkytas sūris su saulėje džiovintais pomidorais. Tokio skonio ėmė pageidauti patys pirkėjai.
Labiausiai, anot Vytauto Petkaus, perkami sūriai, įtrinti česnakais ir prieskoniais.
Šeimos gaminami sūriai jau plačiai paplitę ne tik Joniškio ar gretimuose rajonuose. Jų lietuvaičiai giminėms išgabeno ir į Ameriką, ir į Australiją, ir į Naująją Zelandiją...
„Dar nepasiekė tik Pietų Amerikos“, – juokėsi V. Petkus.
50 sūrių šventei suslėgė maldenietė Genovaitė Gedminienė.
Šventėje prie sūrio buvo galima prikąsti ir latviškos duonos, užsitepti medaus ar paragauti keliolikos rūšių vynuogių, kurių atsivežė joniškietė Asta Balčiūnienė su jai talkinusiu sūnumi Agniumi.
Bendra fotografija
Greta sūrininkų stojo ir trys dalyvavę vynininkai: Kęstutis Šiurna, Vlada Romutė Gramaliauskienė ir Žvelgaičių kaimo bendruomenės atstovė Regina Gužauskienė, atvežusi Broniaus Vasiliausko vyšnių vyno.
Kadangi šie metai paskelbti Tautinio kostiumo metais, buvo laukiama kuo daugiau žmonių, apsirengusių tautiniais rūbais. Visi jie sukviesti bendrai nusifotografuoti.
Šventėje dalyvius ir žiūrovus linksmino Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos ir Žagarės kultūros centro kapelos, skrabalininkas Renatas Giedraitis, pasirodė tautinių šokių kolektyvas „Kibirkštėlė“, kiti meno mėgėjai.
Autorės nuotr.
Inesos Šteimantienės iš Kelmės rajono Pakražančio seniūnijos pagamintas rūkytas sūris pelnė svarbiausią – Valdovo – titulą.
Jūratė ir Vytautas Petkai iš Ziniūnų kaimo į šventę atvežė net šimtą sūrių ir visus sėkmingai pardavė.
Inaros Malkalnes iš Latvijos naujausias sūris „Čempionas“ pelnė trečiojo Didiko titulą.
Joniškietė Asta Balčiūnienė su sūnumi Agniumi prekiavo vynuogėmis.
Reginyje, prisimenant, kad 2017-ieji yra Tautinio kostiumo metai, visi tautiniais rūbais vilkėję ar kostiumo akcentą turėję dalyviai sustojo bendrai nuotraukai.
Konkurso dalyviai pademonstravo savo atsivežtus sūrius.
Išmoningai pateiktas Bariūnų kaimo bendruomenės sūris gavo "Didžiojo kunigaikščio" titulą.