
Naujausios
Konferencijoje pasisakyta už gyvybę
Kelmėje surengta konferencija „Savižudybių prevencija: patirtis ir perspektyvos“. Mintimis dalijosi mokslininkai, Sveikatos apsaugos ministerijos ir keleto Lietuvos savivaldybių atstovai.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Dalyvauja pilotinėje programoje
Dėl didelio nedarbo ir kitų socialinių problemų Kelmės rajone buvo palyginti daug savižudybių. Kelmiškiai prisijungė prie Lietuvos rotariečių inicijuotos ir remiamos savižudybių prevencijos programos.
Kaip paaiškino Rotary International apygardos Nr. 1462 2014 – 2015 metų valdytojas Vygintas Grinis, Lietuvos rotariečiai ieškojo srities, kurią galėtų remti. Verslininkas Vladas Lašas pasufleravo, jog labai opi savižudybių problema.
Šiai programai įgyvendinti skirta 35 tūkstančiai JAV dolerių. Pasak V. Grinio, daugiausia nuveikė Vilniaus, Kauno ir Šiaulių rotariečiai. Šiauliečiai kartu su Kelmės ir kitų apskrities savivaldybių klubais parėmė Kauno jaunimo psichologinės pagalbos liniją.
Kadangi savižudybių problema labai aktuali kaimo vietovėse, nuspręsta penkiose pilotinėse savivaldybėse vykdyti savižudybių prevencijos programą.
Pirmosios kregždės Lietuvoje buvo kupiškėnai. Praėjusių metų gegužę kelmiškiai, Rotary klubo narės Savivaldybės administracijos direktorės Irenos Sirusienės iniciatyva kartu su dar keturiomis Lietuvos savivaldybėmis pasirašė memorandumą ir nusprendė dalyvauti programoje.
Veikloje dalyvauja socialiniai darbuotojai, medikai, seniūnijų ir bendruomenių atstovai, policijos pareigūnai, vaiko teisių gynėjai. Surengta pilietinė diskusija savižudybių prevencijos tema. 187 žmonės dalyvavo mokymuose, 121 – tęstiniuose mokymuose, kuriuose sužinojo, kaip atpažinti suicidinių minčių turinčius žmones, kaip jiems padėti, o jeigu taip įvyko, kaip padėti nusižudžiusiųjų artimiesiems. Po mokymų kelmiškiai parengė savižudybių prevencijos algoritmą.
Praėjusiais metais savižudybių skaičių buvo pavykę sumažinti iki 7. Visi nusižudžiusieji vyrai. Pirmąsyk Kelmės rajonas nebuvo tarp savižudybių skaičiumi pirmaujančių rajonų. Skaičius buvo mažesnis už Lietuvos vidurkį.
Tačiau šiemet per aštuonis mėnesius jau nusižudė 7 žmonės. 6 vyrai ir 1 moteris. Nusižudžiusiųjų amžiaus vidurkis 54 metai.
Ankstesniais metais sau gyvybę atimdavo po dešimt – keliolika žmonių. Šiemet apie 40 suicidinių minčių turėjusių žmonių priėmė specialistų pagalbą. Prie psichikos sveikatos centro Savivaldybė steigs psichologo etatą. Kelmiškiai dalyvauja Vilniaus universiteto tyrime, kuris aiškinasi nusižudžiusiojo artimųjų poreikius.
Ar lietuvis gyvens taip kaip švedas?
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Astrauskienė akcentavo, jog savižudybės yra opi socialinė, kultūros ir švietimo problema. Emigracija, žmonių vienišumas, skurdas, psichologų trūkumas ir žmonių nedrįsimas kreiptis pagalbos – tai priežastys žengti lemtingą žingsnį.
„Lietuvos žmogus turi teisę gyventi taip gerai ir taip ilgai kaip suomis ar švedas, – sakė A. Astrauskienė. – Deja, švedų vyrai gyvena 12 metų ilgiau negu lietuviai.“
Iš Kelmės, Kupiškio, Kaišiadorių, Varėnos, Raseinių, Ukmergės, Rietavo, Radviliškio rajonų susirinkusius konferencijos dalyvius sveikino Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis.
Savižudybių prevencijos patirtimi dalijosi Kelmės ir Kupiškio savivaldybių darbo grupių veiklos kordinatorės I. Sirusienė ir Valija Šap. Kupiškėnams pavyko suburti apie 80 savanorių, kurie lanko pagyvenusius žmones, juos išklauso, dirba pagyvenusių žmonių psichologinės pagalbos linijoje, kurią išlaiko du vietos ūkininkai ir keletas rėmėjų. Lietuvoje iki šiol veikdavo tik jaunimo psichologinės pagalbos linija, nes dažniau prieš save ranką pakelia jauni žmonės. Europos valstybėse 75 procentai nusižudžiusiųjų – vyresnio amžiaus žmonės. Panašios tendencijos jau stebimos ir Lietuvoje.
Pranešimą „Emocinė parama šiuolaikiškai, pokalbiai internetu“ parengė Emocinės paramos tarnybos"Jaunimo linija“ Kauno padalinio vadovė Vaida Žliobaitė.
Empatijos reikia mokyti nuo mažens
Kelmės dekanas Mindaugas Grigalius pasidalijo mintimis, jog ankstesnė savižudybių prevencija buvo visuomenės pasmerkimas – savižudžius laidodavo už kapinių tvoros.
Šiandien į šiuos dalykus žiūrima tolerantiškiau. Kartais ir dvasininkui žmogus per išpažintį prasitaria, jog kyla minčių apie savižudybę. Kunigas gali tik paguosti, patarti, tačiau įspėti specialistus ar pranešti tarnyboms negali, nes tai yra išpažinties paslaptis.
M. Grigaliaus nuomone, vaikus nuo mažens reikia mokyti savanorystės ir empatijos, surasti ir suprasti kitą žmogų, pažinti visas amžiaus grupes. Gyvai bendrauti su žmonėmis, o ne internetu, pasislepiant už dirbtinės šypsenėlės. Pavyzdžiui, užsienyje jaunuoliai onkologiniams ligoniams skaito poeziją, skambina gitara. Stojant į universitetą reikia pateikti dokumentus apie savanoriškus darbus ir apie tai, kaip jie sekėsi.
„Reikia labai nedaug. Būti ne vienam šalia kito, o būti kartu“, – sakė dekanas.
Kelmės psichikos sveikatos centro direktorė Laimutė Urbelienė pateikė skaičius: dėl suicidinių minčių šiemet į Psichikos sveikatos centrą jau kreipėsi 28 žmonės, 16 kreipėsi pakartotinai. Jiems suteikta psichologo konsultacija, kai kurie pasiųsti gydytis į stacionarą.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Sveikatos psichologijos katedros vedėja, Europos psichiatrų sąjungos narė Nida Žemaitienė savo pranešime „Ką daryti, kai esi „karštame taške“? pateikė praktinių patarimų, kaip elgtis nuvykus į namus, kuriuose gyvena nusižudyti ketinantis žmogus arba nusižudžiusiojo artimieji.
Lygių galimybių plėtros centro projektų ekspertė Margarita Jankauskaitė apžvelgė institucijų bendradarbiavimą kovojant su smurtu artimoje aplinkoje ir sąsajas tarp smurto ir savižudybių.
Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros docentas Paulius Skruibis pasidalijo vilniečių patirtimi mokant savižudybių prevencijos „vartininkus“.
Patirtimi dalijosi Kupiškio, Rietavo, Kaišiadorių, Varėnos savivaldybių atstovai.
Autorės nuotr.
Savižudybių prevencijos Lietuvoje projekto iniciatorius rotarietis Vygintas Grinis sakė, jog projektą remia ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių rotariečiai.
Į konferenciją aktualia Lietuvai tema prisirinko dalyvių iš įvairių šalies rajonų.
Konferenciją vedė Kupiškio savivaldybės savižudybių prevencijos darbo gruopės veiklos kordinatorė Valija Šap ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius Remigijus Mažeika.
Kelmės dekanas Mindaugas Grigalius apgailestavo, jog nėra specialistų, galinčių chirurginiu būdu patobulinti žmogaus sielą.