Bibliotekos teatras pasitiko 20-metį

Bibliotekos teatras pasitiko 20-metį

Bib­lio­te­kos teat­ras pa­si­ti­ko 20-me­tį

Jo­niš­kio Jo­no Avy­žiaus vie­šo­sios bib­lio­te­kos Mal­de­nių fi­lia­le gy­vuo­jan­čiam lė­lių teat­rui „Pa­dau­žiu­kai“ šį rugp­jū­tį su­ka­ko 20 me­tų, ju­bi­lie­jus bu­vo pa­mi­nė­tas praė­ju­sį sa­vait­ga­lį. Per tuos me­tus ko­lek­ty­ve vai­di­no apie 50 jau­nų­jų ir sua­ugu­sių­ ar­tis­tų.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Į šven­tę su­si­rin­ko apie 80 žmo­nių, at­vy­ko bi­čiu­liai jau­nie­ji skai­ty­to­jai iš Stun­gių kai­mo su bib­lio­te­ki­nin­ke Dia­na Ki­de­lie­ne.

Ren­gi­nį ve­dė teat­riu­ko ar­tis­tės Ag­nė Ai­ny­tė, Er­lan­da Auk­se­ly­tė, Ka­ro­li­na Re­mei­ky­tė ir Ag­nė Kas­jan. Jos su­pa­žin­di­no su­si­rin­ku­sius su teat­ro is­to­ri­ja, pa­si­tel­ku­sios teat­riu­ko lė­les dek­la­ma­vo po­smus, šo­ko sa­vo su­kur­tus šo­kius, dai­na­vo. Žiū­ro­vams įspū­dį pa­li­ko vai­dy­bi­nė pa­sa­ka pa­gal T. Lo­ren­čie­nės pje­sę „Tin­gi­nys Jo­nas“, ku­rio­je vai­di­no Er­lan­da Auk­se­ly­tė, Ka­ro­li­na Re­mei­ky­tė su bro­liu Mo­des­tu, Ag­nė Ai­ny­tė, Ma­tas But­vi­laus­kas, Teo­fi­lis Ur­bo­nas, Ag­nė, Gab­rie­lė ir Alek­sas Kas­jan, Sta­nis­la­va Mund­rie­nė. Šven­tės pa­bai­go­je tos pa­čios pa­sa­kos iš­trau­ką jie vai­di­no su lė­lė­mis.

Lė­lių teat­rą ju­bi­lie­jaus pro­ga svei­ki­no ir Pa­dė­kos raš­tus įtei­kė Jo­niš­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė Jo­vi­ta Šim­ke­vi­čiū­tė, Mal­de­nių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Re­na­ta Šid­laus­kai­tė, ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rė Emi­li­ja Kve­da­rie­nė, vie­tos ūki­nin­kė Pal­my­ra Ru­daus­kie­nė, gė­lių ne­gai­lė­jo žiū­ro­vai, dė­ko­ję „Pa­dau­žiu­kams“ ir jų va­do­vei Lio­nei Ado­mai­tie­nei už do­va­no­tas ge­ras emo­ci­jas.

Ren­gi­nį pa­rė­mė Jo­no Avy­žiaus vie­šo­ji bib­lio­te­ka, Mal­de­nių kai­mo bend­ruo­me­nė ir bu­vęs teat­ro „Pa­dau­žiu­kai“ na­rys Žil­vi­nas Ado­mai­tis.

Dau­giau kaip 50 ar­tis­tų

Pa­mi­nė­ti vi­sus ka­da nors il­giau ar trum­piau vai­di­nu­sius lė­lių teat­re bū­tų su­dė­tin­ga, nes per 20 me­tų jų – vai­kų ir suau­gu­sių­jų, praė­jo dau­giau kaip 50. Pir­mo­ji prem­je­ra pa­gal pa­sa­ką „La­pė ir ka­ti­nas“ įvy­ko per nau­ja­me­tę 1996 me­tų šven­tę tuo­me­tė­je Mal­de­nių pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je. Pir­mai­siais ar­tis­tais ta­po mi­nė­tos mo­kyk­los auk­lė­ti­niai: Au­re­li­ja Vilb­ran­tai­tė, Man­tas Le­su­tis, Ge­di­mi­nas Pet­rai­tis, Si­mas Ru­daus­kas. Jie jau užau­gę, pa­su­kę sa­vais gy­ve­ni­mo ke­liais. Po ke­le­tą me­tų „Pa­dau­žiu­kams“ sky­rė šei­mos: Au­re­li­ja, Kęs­tu­tis, Ge­di­mi­nas ir jų ma­ma Gi­na­ta Vilb­ran­tai, net de­šimt me­tų vai­di­no Li­nas Auk­se­lis ir jo se­se­rys Rai­mon­da, In­ga, ma­ma Da­nu­tė ir ki­ti.

Il­gai­niui ak­to­rė­mis mė­gė­jo­mis ta­po ir kai­mo mo­te­rys: Sta­nis­la­va Mund­rie­nė, jau mi­nė­ta Gi­na­ta Vilb­ran­tie­nė, Zi­na Bal­sie­nė, Emi­li­ja Kve­da­rie­nė, Ae­li­ta Bra­zaus­kie­nė, yra te­kę vai­din­ti Da­liai Le­su­tie­nei, Ire­nai Bar­ta­šie­nei, Bro­nis­la­vai Go­rod­ni­čen­ko, Ire­nai Skar­ba­lie­nei.

Ant­ro­ji šir­ma tar­nau­ja 18 me­tų

„1997 me­tais su­vai­din­ta pa­sa­kai­tė „Jo­niu­kas ir Gry­tu­tė“, vė­liau gi­mė pa­sa­kų „Rau­don­ke­pu­rai­tė“, „Dan­gus griū­va“, „Ban­de­lė“ pa­sta­ty­mai. Tuo me­tu Mal­de­niuo­se vei­ku­sios pra­di­nės mo­kyk­los mo­ky­to­jos Sta­nis­la­va Či­tei­kie­nė ir Lai­ma Re­mei­kie­nė džiaug­da­vo­si, jog šven­tėms pro­gra­ma bus ga­ran­tuo­ta. Ir mums bu­vo ge­rai, iš mo­kyk­lė­lės, ku­rią lan­kė 15–25 vai­kai, bu­vo ga­li­ma pri­si­kvies­ti nau­jų ar­tis­tų. Tad per me­tus pa­sta­ty­da­vo­me net po 3–4 kū­ri­nius. Ne­li­kus mo­kyk­lų Mal­de­niuo­se ir Kal­ne­ly­je, sun­kiau su­si­rink­ti, nes vai­kai Jo­niš­kio mo­kyk­lo­se bū­na iki pa­va­ka­rės. O ka­dai­se su­si­bėg­da­vo­me pa­pras­tą die­ną iš­kart po pie­tų. Tad da­bar la­biau­siai džiau­giuo­si, kad va­sa­rą ato­sto­gau­jan­tys vai­kai no­riai ei­na vai­din­ti, ir ne tik vie­ti­niai, bet ir ki­tur gy­ve­nan­tys, o čia ato­sto­gau­jan­tys“, – apie po­ky­čius pa­sa­ko­ja bib­lio­te­ki­nin­kė Lio­nė Ado­mai­tie­nė.

Per dvi de­šim­tis me­tų pa­sta­ty­ta apie pen­kios de­šim­tys spek­tak­lių. Su­dė­vė­tos dvi šir­mos.

Su­si­kū­rė lė­lių teat­ras dėl pa­pras­tos prie­žas­ties. Idė­jų ne­sto­ko­jan­ti Lio­nė Ado­mai­tie­nė ne­no­rė­jo ap­si­ri­bo­ti vien įpras­ta bib­lio­te­ki­nin­kės veik­la, sten­gė­si kuo dau­giau pri­trauk­ti skai­ty­to­jų.

1999 me­tais teat­riu­kui pri­gi­jo „Pa­dau­žiu­kų“ var­das. Jį iš­rin­ko pa­tys vai­kai. Tuo me­tu į ko­lek­ty­vo veik­lą jau bu­vo įsi­lie­jęs vi­sas bū­rys triukš­min­gų jau­nų­jų ar­tis­tų, iš ku­rių kaž­ku­ris pa­sa­kė fra­zę: „Mes ne vai­kai, mes – pa­dau­žiu­kai“. Taip ir li­ko.

Au­to­rės nuo­tr.

Bib­lio­te­ki­nin­kė Lio­nė Ado­mai­tie­nė (de­ši­nė­je) teat­riu­ką „Pa­dau­žiu­kai“ įkū­rė no­rė­da­ma pri­trauk­ti kuo dau­giau skai­ty­to­jų

Lio­nės ADO­MAI­TIE­NĖS al­bu­mo nuo­tr.

„Pa­dau­žiu­kų“ pa­si­ro­dy­mas ju­bi­lie­ji­nia­me ren­gi­ny­je.

Vaiz­de­lis iš „Tin­gi­nio Jo­no“, ku­ria­me vai­di­na Ka­ro­li­na Re­mei­ky­tė (kai­rė­je) ir Ag­nė Kas­jan.

.