
Naujausios
Į Paragius sugrįžtama jau trečią dešimtmetį
Paragiuose esančiame Lazdynų Pelėdos memorialiniame muziejuje dvi dienas truko klojimo teatrų šventė „Sugrįžimai į Paragius“. Ši tradicija tęsiasi trečią dešimtmetį.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Temų įvairovė
Šventę pradėjo Pasvalio jaunimo teatras „Drma“. Paragių parko klojime įrengtoje scenoje suvaidintas A. Liukpetrienės režisuotas spektaklis „Riešutų duona“, pastatytas pagal S. Šaltenio kūrybą.
Sąsajų su Lazdynų Pelėdos kūriniais turėjo spektaklis „Sofija. Paviliojo...“ pagal V. Daujotytę, Jį sukūrė Naujosios Akmenės kultūros rūmų suaugusiųjų liaudies teatras, kurio režisierė A. Gričiutė
Į vaikystės pasaulį kvietė Akmenės kultūros namų mėgėjų teatras spektaklyje „Mergytė ieško pasakos“ (režisierė R. Butnorienė).
Telšių rajono Nevarėnų kultūros centro mėgėjų teatras „Žibintas“ parodė A. Kniurienės režisuotą spektaklį „Dobėlts išmėginėms“ pagal E. Untulio pjesę. Jos autorius po vaidinimo pateikė savo samprotavimų apie teatrą.
Skirtingos patirtys
Išlaikyta šventės repertuaro tradicija pristatyti užsienio teatrą. Artistai iš kaimyninės Latvijos – Vitinės kultūros namų – savo gimtąja kalba suvaidino „Psichoterapeutą“ pagal L. Balodę.
Režisierė R. Adamaite skaičiuoja, kad bene penkioliktą kartą atvyko į Paragius.
„Dažniausiai specialiai statome spektaklius Paragiams, – sakė R. Adamaite. – Jei sukuriame sudėtingesnius vaidinimus, tai pertvarkome – kad būtų nuotaikingesnis, žiūrovai galėtų pasijuokti“.
Šįkart naująjį spektaklį sutrumpino, sukuriant gyvesnį veiksmą. Pati režisierė ėmėsi vaidmens, kadangi viena artistė negalėjo atvykti į Paragius.
Kolektyve išlikę keturi nariai, kurie į lietuvių šventę atvažiuoja nuo pirmojo pasirodymo.
„Mums tiek patinka, kad ruošiamės nuo pat žiemos, kai dar nebūname gavę konkretaus kvietimo, – sakė R. Adamaite. – Nors ir nebėra ankstesniais laikais įprastos tradicijos, kai visi šventėje dalyvaujantys artistai vakarodavo prie vaišių stalo, pabendraudavo“,
Pirmą kartą Paragiuose vaidino Pakruojo rajono Klovainių bendruomenės mėgėjų teatras. Parodė spektaklį „Netikėtai“ pagal L. Malinauskaitę-Šliūpienę.
Tai ne pirmas trejų metų patirtį turinčio kolektyvo repertuaro spektaklis. Jį kūrė Rozalime surengtai atrankai į Pakruojo rajono klojimo teatrų šventę ir buvo į ją pakviesti. Paskui spektaklį rodė keliose Pakruojo rajono scenose, taip pat Radviliškio rajone.
Pasak teatro režisierės D. Čeponienės, artistai susibūrė be nurodymų iš viršaus.
„Žmonėms, matyt, reikėjo realizuoti save, nešti džiaugsmą kitiems, o svarbiausia – patinka vaidinti“, – sakė D. Čeponienė.
Dar pabrėžė, kad ir pačiai patinka. Į kolektyvą įsijungė, kai klovainiškiai pakvietė ją režisuoti spektaklius. Kaip turinčią tokios patirties mokykloje dirbant su vaikų teatru.
Profesorius – šventės globėjas
Klojimo teatrų šventės repertuaras baigėsi Klaipėdos universiteto teatro spektakliu „Palangos Juzė“ pagal M. Valančių.
Kūrinį režisavo universiteto Teatro pedagogikos katedros profesorius, menotyros mokslų daktaras P. Bielskis, kuris pristatomas kaip šventės globėjas.
P. Bielskis inicijavo pačią pirmąją klojimų teatrų krivūlę Paragiuose, čia atvyksta beveik kasmet. Paįvairina programą ir pokalbiais apie teatrą. Šioje šventėje beveik valandą skaitė Kazio Bradūno poeziją, pasakojo apie pažintį su juo.
Profesorius ne kartą įžvelgė, kad klojimo teatrų artistai suvažiuoja į Paragius tam, kad pasišnekėtų su savo dvasia.
„Negalėčiau logiškai išdėstyti, kodėl mane patį Paragiai traukia, – „Krašto žinioms“ sakė P. Bielskis. – Jaučiu dvasinį diskomfortą, jei kokiais metais neatvažiuoju. Kita vertus, daryčiau nuodėmę, jei nepalaikyčiau klojimo teatrų judėjimo“.
Profesorius nesutinka su dažnu vertinimu – klojimo teatrai gyvuoja iš tradicijos.
„Jokia čia tradicija, čia žmogaus raiškos prigimtinė dalis, – sakė P. Bielskis. – Tokios išraiškos kai kuriems žmonėms tiek reikia, kad antraip dažnas atrodo gali net susprogti ar užrūdėti – jei neatidarys savęs“.
Pasak P. Bielskio, kai yra klojimo teatrai – juose vaidinantys žmonės pasijunta gyvi. Kadangi gali geriau išjausti ir skausmą, nepasitenkinimą, piktumą.
Klojimo teatras, P. Bielskio tvirtinimu, yra kitoks, negu profesionalus teatras.
„Profesionali scena lyg atsiveria siena, prieš kurią žiūrovas pasijunta kartais toks mažas nesupratingas, o klojimo scenoje mes visi vienodi – gali po spektaklio prieiti prie artisto ir pasakyti: „O man nepatikai“.
Kodėl Paragių šventėse netrūksta ir žiūrovų, išliekančių ištikimais klojimo teatrų tradicijai išpopuliarėjusiame šou pasaulyje ir įsigalinčiame virtualiame gyvenime?
„Yra paprasčiausias savęs atpažinimas, pasijutimas gyvam, – mano P. Bielskis. – Juk su televizoriumi taip nepasijuoksi kartu, kaip su prieš akis vaidinančiu žmogumi. Dėl to kontakto žmonės ir suvažiuoja į Paragius. Taip pat svarbu, kaip kaimynui nueiti pas kaimyną kad ir pasilabinti“.
Pasak profesoriaus, galima pasijuokti ir prieš televizorių ar kompiuterį, tačiau kitaip, kai juokiesi ne vienas, o tai daro koks šimtas žmonių. „Būtent ta akimirka yra brangi ir vertinga, kai gali pabūti tokiame spinduliavime“, – sakė P. Bielskis.
Scenoje skambėjo ir muzika
Vakarais iš klojimo teatrų sceną savotiškai perimdavo muzikantai. Skambėjo scenos šelmių ansambliu „UžKūtės“ atlikėjų iš Ventos prisistačiusių ir liaudiškos muzikos kapelos „Šeduvos bernai“ iš Radviliškio rajono koncertai.
Eksponuota ir prekiauta keramikos gaminiais, mezginiais, kitais suvenyrais.
Iš Telšių rajono atvykusi V. Jocienė surengė edukacinį užsiėmimą, kuriame mokė kaip pasigaminti mėtų cukraus.
Autoriaus nuotr.
Klaipėdos universiteto teatro pedagogikos katedros profesorius, menotyros mokslų daktaras Petras Bielskis: „Į Paragių klojimo teatrą susirenka daugybė žmonių pabūti dvasiniame spinduliavime“
Klaipėdos universiteto teatro spektaklyje „Palangos Juzė“ vaidino Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto dekanas Rimantas Balsys (priekyje).
Keliolika metų į Paragius vis atvyksta Latvi
Pirmą kartą Paragiuose vaidino Pakruojo rajono Klovainių bendruomenės mėgėjų teatras.
Aktoriai sceniniais rūbais vaikštinėjo po buvusį Paragių dvarą.
Koncertavo scenos šelmių ansambliu "UžKūtės" prisistatę atlikėjai iš Ventos.
Buvo galima pasigrožėti ar įsigyti keramikos gaminių ir kitų dirbinių.