
Naujausios
Laukiama Linkuvos karmelitų vienuolyno atgimimo
Jau daugiau kaip du dešimtmečius ieškoma būdų, kaip gelbėti Linkuvos senosios regulos basųjų karmelitų vienuolyną (Linkuvos karmelitų vienuolyną). Per tuos metus įvyko daug Pakruojo savivaldybės susitikimų su Šiaulių vyskupu, Bažnyčios ir karmelitų atstovais, visuomene.
2017 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas posėdyje, kuriame dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Birutė Vanagienė kartu su kultūros paveldo vyriausiuoju specialistu Mindaugu Veliuliu ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Liaučius su žmona Kristina bei Pakruojo dekanas Remigijus Čekavičius ir Šiaulių vyskupijos kancleris Evaldas Alūza, svarstė klausimą dėl Linkuvos karmelitų vienuolyno išsaugojimo. Buvo siūlyta Šiaulių vyskupijos kurijai bendradarbiaujant su Pakruojo rajono savivaldybe iki 2017 m. liepos 11 d. rasti sprendimą dėl kultūros paveldo objekto išsaugojimo. Jeigu Seimo Kultūros komitetas nebūtų gavęs patvirtinimo iš Šiaulių vyskupijos kurijos ar Pakruojo rajono savivaldybės dėl priimto sprendimo siekiant išsaugoti Linkuvos karmelitų vienuolyno pastatą, buvo nuspręsta kreiptis į Apaštališkąjį nuncijų – arkivyskupą Lietuvoje Pedro Lopez Quintana dėl susitikimo ir šio klausimo sprendimo.
Pakruojo rajono savivaldybė iš pradžių norėjo perimti vienuolyną 99 metams, vėliau sutiko, kad laikotarpis būtų sumažintas iki 25 metų. Bažnyčios atstovai kalbėjo apie laikotarpį iki 10 metų. Tačiau vykdant projektus toks laiko tarpas yra per mažas, norint įvykdyti finansavimo reikalavimus. Be to, reikia neatmesti galimybės, kad pastato tvarkymo darbai gali užsitęsti.
Paskutinio susitikimo metu, 2017 m. liepos 16 d. Linkuvoje, Škaplierinės atlaiduose, Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Gegieckas ir administracijos direktorė Erika Kižienė susitiko su Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu. Šiaulių vyskupas informavo, kad Šiaulių vyskupija pati imsis Linkuvos karmelitų vienuolyno restauravimo darbų. Žadėjo kreiptis į Kultūros paveldo departamentą dėl tyrinėjimo ir konservavimo darbų. Tyrinėjimo darbams reikia apie 25 tūkst. Eur, o konservavimo ir projektavimo – 150 tūkst. Greičiausiai reikiamos lėšos bus gautos iš Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje programos. Vėliau finansavimo tikimasi iš Europos Sąjungos struktūrinių, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos paramos fondų.
Pradėjus rašyti projektus finansavimui gauti, Pakruojo rajono savivaldybė numato prisidėti kaip partneris, siekiant padaryti projektą patrauklų, gauti daugiau balų ir trumpesniais laikotarpiais įgyvendinti projektus.
Restauravus Linkuvos vienuolyną pagrindinė jo funkcija išliks sielovadinė. Manoma, kad čia galėtų burtis jaunimas ir bendruomenė, vyktų mokymai, kultūriniai renginiai.
Šiuo metu Pakruojo rajonas garsėja Pakruojo dvaru ir Pakruojo sinagoga. Prikeltas naujam gyvenimui Linkuvos vienuolynas būtų didžiulis traukos objektas turistams. Šiandien atsilupinėjantys dažai po truputį atskleidžia senąją tapybą, kuri greičiausiai nenusileistų ir Tytuvėnams. Atkurtos vienuolių celės leistų pasauliečiams susipažinti su kasdieniu karmelitų gyvenimu.
Skaudu matyti, kaip apie keturis šimtus metų skaičiuojantis Linkuvos vienuolynas nyksta. Šis unikalus vienuolynas, turintis turtingą istoriją, turi ir toliau gyvuoti bei skleisti žinią apie save.
Džiugina, kad pagaliau Bažnyčia Linkuvos karmelitų vienuolyno atgaivinimą išsikėlė kaip prioritetinį uždavinį.
Ačiū, brangūs linkuviečiai, už pilietiškumą. Ypač dėkojame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Jonui Liaučiui už aktyvumą, skatinimą ir didžiules pastangas, siekiant Linkuvos vienuolyno išsaugojimo.
Užs. Nr. 357454