
Naujausios
Kleboniškiuose atgijo senovės amatai
Šeštadienį Kleboniškių kaimo buities muziejuje atgimė senovė: lankytojų akyse buvo žiedžiami puodai, veliama vilna, kepama duona, skambėjo liaudiška muzika. Čia surengta šventė „Kleboniškių etnografinės spalvos“.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Šventę skyrė Tautinio kostiumo metams
Šventę Kleboniškių kaimo buities muziejininkai skyrė Tautinio kostiumo metams, todėl kaimo gryčiose ir klėtyse lankytojai galėjo apžiūrėti tautinių rūbų parodą iš tautinio kostiumo meistrų Marijos ir Kęstučio Simanavičių kolekcijos, muziejininkų parengtas tekstilės ir Užgavėnių kaukių parodas.
Lauke skambėjo liaudiškos melodijos, sukosi poros, toli sklido skrabalų garsas.
Šventinę programą šventės dalyviams dovanojo radviliškiečiai: Radviliškio kultūros centro folkloro ansamblis „Aidija“, kaimo kapela „Seni pažįstami“, Kutiškių daugiafunkcio centro liaudies dainų ansamblis „Nostalgija“. Buvo ir svečių – Panevėžio folkloro ansamblis „Pajauta“, Sirutiškių vaikų liaudiškos muzikos kapela „Siručiukai“, Kėdainių rajono folkloro ansamblis „Seklyčia“.
Pakruojietis skrabalininkas Egidijus Impolis, į šventę atsivežęs paties pasigamintus skrabalus, linksmino publiką smagiomis melodijomis.
Duona – rankų išpuoselėta
Abipus scenos įsikūrę liaudies meistrai, tautodailininkai čia pat demonstravo senuosius amatus, kvietė paragauti kulinarinio paveldo.
Bene daugiausia žmonių sukiojosi aplink duonos kepėją iš Vilniaus Elvyrą Vasiliauskienę. Mat, moteris ne tik vaišino pačios kepta rugine duona, bet leido ir patiems jos išsikepti. Ir ne bet kaip, o ant žarijų, duonos tešlą užvyniojus ant vytelių.
Šalia ponios Elenos pūpsojo ir medinis kubilas su rugine duonos tešla. Moteris pasakojo, kad duonos kepimas, kurio ji išmoko iš savo mamos ir močiutės, jai – ir laisvalaikis, ir pragyvenimo šaltinis, ir netgi originali sporto šaka.
„Šiandien atsikėliau 6 valandą, užminkiau tešlą ir atvažiavau. Vieni sporto klubuose kilnoja svarsčius, o aš – savo kepyklėlėje prisisportuoju beminkydama tešlą, mat, viską darau tik rankomis. Per dieną šešis tokius duonkubilius išminkau“, – rodo meistrė.
Tautinio paveldo sertifikatą turintys kepiniai kepami senovinėje malkų krosnyje, tik iš ruginių miltų ir be jokių priedų. Anot E. Vasiliauskienės, toks ir buvo jos tikslas – kepti sveikus produktus pagal senovinius receptus.
Kepėja rengia ir duonos kepimo pamokas, mergvakarius pagal senovinius papročius.
Demonstravo liaudies menus
Rajono tautodailininkės Aurelija Norvaišienė ir Regina Martyšienė pynė tautines juostas. Anot jų, vienai trijų metrų ilgio juostai nupinti reikia maždaug 16-os valandų kruopštaus darbo. Jas pina iš vilnonių siūlų.
„Antros juostos per tiek laiko jau nebenupinsi, nes labai paskausta pirštai. Raštas priklauso nuo to, kaip sudėti siūlai, o pynimo būdai skiriasi – dvinytis arba milinis eglinis „, – pynimo būdus demonstruoja meistrės.
Skiriasi ir jų nupintų juostų plotis: moteriška juosta būna siauresnė, vyriška – platesnė, nuo 6 iki 12 centimetrų.
Vita Vasiliauskaitė iš Pakalniškių demonstravo siuvinėjimą kryželiu – siuvinėtus paveikslus, skirtukus knygoms, maišelius. Ji sakė siuvinėjanti kai tik turi laiko, daugiausia – žiemą.
Pakiršinio etninės kultūros ir amatų centrui atstovaujančios moterys mokė velti vilną.
Pociūnų kaimo bendruomenės moterys sakė susiorganizavusios šiai šventei – prigaminusios įvairiausių sūrių, nors laikančių karves šeimų kaime vis mažėja.
Pakalniškių kaimo bendruomenei atstovaujanti siuvėja Katerina siūlė jos pasiūtų prijuosčių, rankinių. Moteris pripažino, kad tai – jos hobis, nes pirkėjų atrasti ne taip lengva.
Net keli tautodailininkai atvyko iš Pakruojo rajono: Marius Labanauskas mokė žiesti puodus, Bronislovas Gedminas čia pat skaptavo medinę lėkštę, o Ramutė Prikockienė pynė krepšius.
Renginio dalyviai galėjo pažiūrėti ir patys išbandyti, kaip seniau buvo apdirbami linai, paragauti duonos su linų sėmenimis ir linų sėmenų aliejaus bei pasižiūrėti, kaip atrodo lino žiedas. Tai norintiems demonstravo Kleboniškių muziejaus atstovai.
Autorės nuotr.
Pakalniškių kaimo bendruomenei atstovaujanti siuvėja Katerina siūlė jos pasiūtų prijuosčių, rankinių.
Tautinę juostą pynėjos Regina Martyšienė (kairėje) ir Aurelija Norvaišienė pina apie 16 valandų.
Duonos kepėja Elvyra Vasiliauskienė duoną kepa pagal senovinius receptus, o tešlą minko tik rankomis.
Pociūnų kaimo bendruomenės moterys prispaudė, prikepė ir prirūkė įvairiausių sūrių.
Tautodailininkė iš Pakruojo rajono Ramutė Prikockienė rodė, kaip reikia pinti krepšius.
Marius Labanauskas mokė žiesti puodus.