Mariupolio kryptimi: saugotinas Azovas (10)

Ma­riu­po­lio kryp­ti­mi: sau­go­ti­nas Azo­vas (10)

Pa­bai­ga.

Ne­to­li Ma­riu­po­lio esan­tis „Meo­ti­dos“ na­cio­na­li­nis par­kas api­ma 17 tūks­tan­čių hek­ta­rų Azo­vo jū­ros ak­va­to­ri­jos ir ša­lia esan­čios 3 tūks­tan­čius hek­ta­rų sau­su­mos.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Išs­kir­ti­nis par­ko ob­jek­tas – sek­liau­sia pa­sau­ly­je Azo­vo jū­ra. Vi­sa­me be­veik 38 tūks­tan­čių kvad­ra­ti­nių ki­lo­met­rų plo­te nė­ra gi­les­nių vie­tų kaip 15 met­rų.

To­kio gy­lio pa­kan­ka lai­vy­bai. Vei­kia ke­li uos­tai.

Di­džiau­si Ru­si­jo­je – Ros­to­vas prie Do­no, Ta­gan­ro­gas, Jeis­kas, o Uk­rai­no­je – Ber­dians­kas, Ma­riu­po­lis.

„Meo­ti­dos“ dar­buo­to­jai ak­me­niš­kiams su­ren­gė ke­lio­nę ka­te­riu.

Azo­vas – ne­di­de­lė vi­di­nė jū­ra. Ją su Juo­dą­ja jū­ra jun­gia 4,2 ki­lo­met­ro plo­čio Ker­čės są­siau­ris.

Azo­vo jū­rą mai­ti­na di­džio­sios upės Do­nas ir Ku­ba­nė.

Be­maž 15 tūks­tan­čių ki­lo­met­rų kran­to li­ni­jos tu­rin­čios jū­ros pie­tuo­se yra Kry­mo pu­sia­sa­lis. Šiau­ri­nia­me kran­te – Uk­rai­na.

Dau­giau­siai smė­lin­gų ne­ri­jų yra va­ka­ri­nė­je paa­zo­vė­je. Ste­bė­jo­me maž­daug ki­lo­met­ro il­gio ne­ri­ją, ap­tūp­tą paukš­čių pul­kais.

Par­ko dar­buo­to­jai pa­va­sa­rį už­fik­sa­vo šio­se vie­to­se ne­ma­ty­tą egip­tie­tiš­ką gar­nį. Net­ru­kus ap­ti­ko jų ko­lo­ni­ją. Ste­bi­ma, kiek iš­pe­rės paukš­čiu­kų. Gam­ti­nin­kų duo­me­ni­mis, egip­tie­tiš­kų gar­nių gy­ve­ni­mo zo­na vis ple­čia­si.

Prieš akis – di­džiu­lė įlan­ka, ku­rio­je van­dens tik apie met­rą. Įlan­ka tan­kiai pri­žė­lu­si. Ir čia paukš­čių ro­jus. Ru­de­nį su­skren­da de­šim­tys tūks­tan­čių an­čių.

Pa­va­sa­ris prie Azo­vo – pa­ts tin­ka­miau­sias lai­kas poil­siui, kai sau­lu­tė sė­di ant van­dens. Kai jos ne­ma­ty­ti per de­be­sis, mer­kia lie­tus.

Įsi­bė­gė­jus va­sa­rai var­gi­na karš­čiai. Gam­ti­nin­kai fik­suo­ja, kad karš­čių pe­rio­dai – vis stip­res­ni ir il­ges­ni. Už­per­nai kri­tu­lių ne­su­lauk­ta du mė­ne­sius.

Orai ne­pas­to­vūs. Per­nai drėg­mės ne­trū­ko vi­so­je Uk­rai­no­je, to­dėl užau­gin­ti re­kor­di­niai ja­vų der­liai.

Lė­tai, bet nyks­ta ste­pės. Gam­to­sau­gi­nin­kai ap­gai­les­tau­ja, kad ima ve­šė­ti au­ga­lai. Ta­čiau di­de­lių miš­kų nė­ra. Me­džiai ima skurs­ti, kai šak­nys pa­sie­kia drus­ko­že­mio sluoks­nį.

Jū­ros pa­kran­tėse daug žmo­nių.

Ma­riu­po­lio sa­vi­val­dy­bė, siek­da­ma pri­trauk­ti va­sa­ro­to­jų, pa­ren­gė pro­jek­tą įreng­ti po­ros šim­tų met­rų plia­žą, to­je vie­to­je pa­gi­lin­ti jū­ros ak­va­to­ri­ją.

„Meo­ti­dos“ dar­buo­to­jams at­ro­do, kad pa­kaks vie­nin­te­lio štor­mo, ir jū­ra ne­truks at­kur­ti įpras­tą ap­lin­ką.

Ke­liuo­se ne­to­li pa­kran­tės riog­so di­džiu­lės prieš­tan­ki­nės gelž­be­to­ni­nės konst­ruk­ci­jos.

Vie­nas įspū­din­giau­sių ob­jek­tų par­ko te­ri­to­ri­jo­je – švy­tu­rys. 22 met­rų aukš­čio sta­ti­nys ga­ran­tuo­ja, kad lai­vai iš jū­ros ak­va­to­ri­jos sau­giai ju­dė­tų į Ma­riu­po­lio uos­tą. Švy­tu­rys pa­sta­tas pa­gal Ei­fe­lio konst­ruk­to­rių biu­ro pro­jek­tą. Ant kai ku­rių konst­ruk­ci­jų, pa­ga­min­tų Pran­cū­zi­jo­je, iš­li­kę to me­to už­ra­šai.

Au­to­riaus nuo­tr.

170620_Mariupolis_Meotida_133.JPG

Azo­vo jū­ros pa­kran­tė­je ir jos ak­va­to­ri­jo­je daug sau­go­ti­nų gam­tos ver­ty­bių.

170620_Mariupolis_Meotida_137.JPG

„Meo­ti­dos“ na­cio­na­li­nio par­kui pri­klau­san­ti sau­su­ma su­ma­žė­jo dvi­gu­bai, kai da­lis te­ri­to­ri­jos ati­te­ko Do­nec­kui.

170620_Mariupolis_Meotida_151.JPG

Iš­ve­ža­mos prieš­tan­ki­nės kliū­tys

„Meo­ti­dos“ na­cio­na­li­nis par­kas.