
Naujausios
Mariupolio kryptimi: kariauja už Ukrainą (9)
2014-aisiais prieš Donecko ir Luhansko separatistus ėmę kautis savanoriai iki šiol nesudeda ginklų. Už Ukrainą, už valstybę, kuri frontininkams nesuteikia jokių socialinių garantijų.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Susitikimas su Ukrainos savanorių armijos 8-ojo bataliono kariais jų bazėje, esančioje Mariupolio pakraštyje.
Už posūkio asfaltuotas keliukas atsiremia į vartus šalia didoko statinio, o prie jo – šarvuotas lengvasis automobilis. Viskas apdengta maskuojančiu tinklu.
Į teritoriją įleidžia sargybinis.
Dar už šimto metrų pasitinka besišypsantis kitas. Tarp atvykėlių pamato svečius atlydėjusią ukrainietę. Ji palieka dažytų lūpų atspaudą ant vyro skruosto.
Klausiu, ar bus leista fotografuoti.
„Dėl dievo meilės, neturime ko bijoti – mes juk savo Ukrainos žemėje“, – atsako . Priduria, kad į savanorius atėjo tiesiai iš Maidano ir niekada neslepia veido.
Kylame į bataliono štabą. Ant sienų – patriotiniai užrašai, vėliavos, vaikų piešiniai. Ir žuvusių vyrų portretai.
Vadams akmeniškiai įteikia Lietuvos vėliavą. Dar viena trispalvė jau išskleista ant sienos. Ant jos parašai lietuvių, kurie anksčiau čia lankėsi. Randame pažįstamų šiauliečių parašus. Kovotojų tvirtinimu, tai gera linkinti tradicija.
Pavarde prisistatęs beveik keturiasdešimties metų vadas iki karo buvo veterinarijos gydytojas. Į Maidaną nuvažiavo su draugais iš to paties mažo miesto. Dalis žuvo. Jis pasisiūlė savanoriu į dalinį, kuris dalyvavo mūšiuose prie Mariupolio.
Dalinyje vadas turi Červenio pseudonimą.
Jo pavaduotojas Maradona sakė, kodėl naudojami slapyvardžiai:
„Viskas paprasčiau: gali būryje apkasuose dienomis pratūnoti, pavardžių neįsimeni, o pravardės juk labiau prikimba.“
„Mūsų daliniai suformuoti tik iš savanorių ir neįsijungsime į valstybines struktūras“, – pabrėžia vadai.
Armija jiems atrodo per didelis organizmas, kuriame savanorių pajėgos ištirptų.
„Specialiosios struktūros pačios nelinkusios priimti savanorių, nes mūsų daliniuose yra susirinkę toli gražu ne angelai. Dėl savo praeities neįveiktų atrankos kriterijų“,– argumentuoja dalinio vadas.
Savanoriai pasiryžę dalyvauti kare iki pergalės. Išvaduoti Luhanską, Donecką, Krymą. Numato, kad tai negreitai pavyks. Bent kol Rusijai vadovaus V. Putinas.
„Mūsų tikslas – stengtis, kad žlugtų Putino režimas, bet nesirengiame veržtis į Rusiją,– sakė Červenis. – Kitas prioritetas – Kaukazo tautos, Čečėnijos, Dagestano, Osetijos nepriklausomybė.“
Neslepia, kad iš Kaukazo yra kovotojų Ukrainos savanorių daliniuose, yra ir žuvusiųjų.
„Savanoriams nėra būtina, kad Ukraina taptų Europos Sąjungos nare, o tikslas – sukurti Europą savo Ukrainoje“, – sakė Červenis.
Maradona papildė: Mes tikime savo teisumu, mums to nereikia įrodinėti. Mes darome savo darbą, dėl to esame laimingi“.
Červenis sakė, kad savanoriai siekia plėtoti ryšius su Baltijos valstybėms, Lenkija.
Siūlė akmeniškiams sukurti projektų, kad mūšių išvarginti savanoriai galėtų pailsėti Lietuvoje.
„Pas mus stipri penktoji kolona, todėl mūsų kovotojai yra medžiojami, tam verbuojami kileriai“, – tvirtino Červenis. – Tad jūsų miestuose būtų saugu slėptis – jei ne patiems kovotojams, tai bent jų vaikams, šeimoms.“
Jis cituoja vakarykštės karo kronikos faktus: po separatistų artilerijos apšaudymo netoli Širokino sudegė keturi namai.
Vadas iš savo telefonų knygos ištrynė apie pusę draugų . Jie žuvo kare. Vien iš jo padalinio – keturiolika vyrų.
„Net jų laidojimui ar sužeistųjų gydymui negauname iš valstybės jokios kompensacijos – viską darome už savo pinigus, – sakė Červenis. – Kadangi mūsų frontininkai negauna jokių socialinių garantijų, tai išgyvenimui ieškau pinigų visame pasaulyje“.
Autoriaus nuotr.
Iš Maidano į frontą atėjęs savanoris sakė, kad išmoko neslėpti veido.
Bataliono kovotojų patalpose kabo fronte žuvusiųjų portretai.
Savanorių vadovybės kabinete išskleista Lietuvos vėliava.
Į savanorių bazę įleidžia ir išleidžia sargybinis.
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas bataliono poligone šaudė iš automato.
Savanorių pratybos.