76-asis birželis kuršėniškiams sugrąžino tremties prisiminimus

76-asis bir­že­lis kur­šė­niš­kiams su­grą­ži­no trem­ties pri­si­mi­ni­mus

Va­kar Kur­šė­nuo­se, prie Ven­tos pa­kran­tė­je pa­sta­ty­to pa­mink­lo re­zis­ten­ci­jai trem­ties bro­liai ir se­se­rys mi­nė­jo 76-ąsias trem­ties į Si­bi­rą me­ti­nes. Tau­tos Ge­du­lo ir vil­ties die­nos mi­nė­ji­mas ir me­ni­nė pro­gra­ma „Su Lie­tu­va šir­dy“ trem­ties žmo­nėms su­grą­ži­no pri­si­mi­ni­mus. Trem­ties is­to­ri­jos liu­dy­to­jų kas­met vis ma­žė­ja.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

Trem­ties prie­žas­tis – pro­fe­si­ja

Kur­šė­niš­kiai Ri­ta ir Jur­gis Jo­nu­tai dar ge­ro­kai prieš mi­nė­ji­mo pra­džią atė­jo į Ven­tos slė­nį prie re­zis­ten­ci­jai at­min­ti pa­sta­ty­to pa­mink­lo. Taip kas­met. Nuo ta­da, kai at­si­kė­lė į Kur­šė­nus.

Po­nia Ri­ta (mer­gau­ti­nė pa­var­dė Moc­ku­tė) ta­da bu­vo vos de­vy­ne­rių, kai ją su me­tais vy­res­ne se­su­te ir abiems tė­ve­liais 1951 me­tais iš­ve­žė iš Tel­šių ra­jo­no Ja­na­po­lės kai­mo.

Trem­ties prie­žas­tis – pro­fe­si­ja. Po­nios Ri­tos tė­tis – Jo­nas Moc­kus dir­bo fel­če­riu.

„Ne­pa­si­rink­si, ka­da pas li­go­nius va­žiuo­ti. Va­žiuo­ji ta­da, ka­da rei­kia – ar die­ną, ar nak­tį. Kaž­kas įskun­dė, kad gi­na miš­ko bro­lius. Tiek ir te­rei­kė­jo“, – me­na skau­džiau­sią šei­mos is­to­ri­jos tarps­nį R. Jo­nu­tie­nė.

R. Jo­nu­tie­nės pri­si­mi­ni­mai iš ke­lio­nės į trem­tį – vai­kiš­ki: me­na trau­ki­ny­je po gul­tais su­dė­tus daik­tus, o jos su se­se­ria iš­ti­sas die­nas, kiek tik va­žia­vo, žiū­rė­da­vo pro ma­žą trau­ki­nio lan­ge­lį, kol šei­ma at­si­dū­rė Ir­kusts­ko sri­ty­je, Brats­ko ra­jo­ne.

Ko­lū­ki­nia­me kai­me šei­mai da­vė kam­ba­rį, gre­ti­ma­me kam­ba­ry­je taip pat ap­gy­ven­di­no trem­ti­nius iš Lie­tu­vos.

„Me­nu di­de­lį ru­siš­ką pe­čių. Ži­nau, kad at­vy­kus mums da­vė žir­nių mai­šą, kad tu­rė­tu­me ką val­gy­ti. Ba­dau­ti la­bai ne­te­ko, bet iš­plė­ši­mas iš na­mų, gim­ti­nės – vie­na bai­siau­sių pa­tir­čių, ko­kios tik ga­li bū­ti gy­ve­ni­me. Mes, vai­kai, to gal ne­la­bai su­pra­to­me, bet tė­vams jis bu­vo la­bai sun­kus“, – pa­sa­ko­jo R. Jo­nu­tie­nė.

Ji me­na, kad jau po ke­lių mė­ne­sių mo­kyk­lo­je abi su se­se­ria pra­mo­ko ru­siš­kai. Tė­vui me­tus te­ko dirb­ti ko­lū­ky­je, o vė­liau ga­vo fel­če­rio dar­bą.

Ri­ta iš trem­ties grį­žo aš­tuo­nio­li­kos – at­gal į Tel­šių ra­jo­ną. Į Kur­šė­nus Jo­nu­tai at­si­kė­lė gy­ven­ti prieš še­še­rius me­tus – ieš­ko­jo ra­my­bės, gra­žios gam­tos, ku­rią ir su­ra­do mies­te prie Ven­tos.

Kiek anks­čiau po­nia Ri­ta bu­vo nu­vy­ku­si į trem­ties vie­tas Si­bi­re, ap­lan­kė žmo­nes, ku­riuos pa­ži­no­jo ir ku­rie šei­mai bu­vo ge­ri, sa­vo kla­sės drau­gę, su ku­ria ry­šius pa­lai­ko iki šiol.

Gy­vų­ is­to­ri­jos liu­dy­to­jų vis ma­žė­ja

Po šv. mi­šių Kur­šė­nų Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo baž­ny­čio­je trem­ties skaus­mą pa­ži­nu­sių žmo­nių ei­se­na, ve­da­ma tau­ti­niais dra­bu­žiais pa­si­puo­šu­sio jau­ni­mo su tris­pal­vė­mis ir trem­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų vė­lia­vo­mis atė­jo į Ven­tos pa­kran­tę.

Trem­ty­je Ru­si­jos Si­bi­re gi­męs ra­jo­no me­ras An­ta­nas Be­za­ras trem­ties bro­lių ir se­se­rų pa­pra­šė reng­ti su­si­ti­ki­mus mo­kyk­lo­se su jau­ni­mu ir moks­lei­viais, nes trem­ti­niai yra gy­vie­ji is­to­ri­jos liudy­to­jai. „Rei­kia, kad jau­ni­mas pa­žin­tų is­to­ri­ją ne tik iš va­do­vė­lių“, – sa­kė me­ras.

Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir tremt­inių są­jun­gos Šiau­lių ra­jo­no sky­riaus pir­mi­nin­kė Ma­ri­ja Šad­laus­kie­nė lin­kė­jo trem­ties žmo­nėms, tiek daug iš­ken­tu­siems, iš­lik­ti tvir­tiems.

„Šiau­lių kraš­tui“ M. Šad­laus­kie­nė sa­kė, kad dar sau­sio 1 die­ną Šiau­lių sky­rius vie­ni­jo 150 na­rių, per pen­kis mė­ne­sius į am­ži­ny­bę iš­ly­dė­jo jau pen­kis trem­ties žmo­nes, o į sky­riaus na­rius įsto­jo vie­nas.

„Jau ir trem­ties vai­kai pa­ma­žu iš­ke­liau­ja pas Die­vą. Bir­že­lio 14-osios neį­ma­no­ma ne­mi­nė­ti."

Pa­ti M. Šad­laus­kie­nė – taip pat trem­ties vai­kas. Jos šei­ma į Kras­no­jars­ko kraš­tą iš Kur­šė­nų vals­čiaus, Ru­tu­liš­kių kai­mo bu­vo iš­trem­ta 1949 me­tais. Grį­žo at­gal – po še­še­rių me­tų.

„Ka­ras ir trem­tis – bai­siau­si da­ly­kai. Neį­si­vaiz­duo­ju, ką be­ga­li­ma bai­siau pa­tir­ti tau­tai. Tas skaus­mas trem­ties žmo­nes la­bai su­vie­ni­ja. Bū­ti­nai ap­lan­ko­me vi­sus, ku­rie ne­be­ga­li atei­ti į mi­nė­ji­mus, lan­ko­me ser­gan­čius li­go­ni­nė­se, ne­be­vaikš­tan­čius – na­muo­se“, – sa­kė M. Šad­laus­kie­nė.

Trem­ties me­ti­nių mi­nė­ji­me dai­na­vo Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros cent­ro trem­ti­nių cho­ras „Trem­ties var­pai“ (va­do­vė Jo­vi­ta Bra­žu­kie­nė), folk­lo­ro an­samb­lis „Ne­sens­tan­tys šir­di­mi“ (va­do­vė Bi­ru­tė Poš­kie­nė). Kur­šė­nų L. Ivins­kio gim­na­zi­jos gim­na­zis­tai atliko poe­ti­nę li­te­ra­tū­ri­nę kom­po­zi­ci­ją „Lan­gai“ (mo­ky­to­ja As­ta Ma­zū­rai­tė ir Vi­ta Šven­tic­kie­nė).

Au­to­rės nuo­tr.

Ei­se­no­je į Ven­tos slė­nį prie ten sto­vin­čio re­zis­ten­ci­jos pa­mink­lo kas­met vis ma­žiau trem­ties liu­dy­to­jų.

Kur­šė­niš­kiai Ri­ta ir Jur­gis Jo­nu­tai į trem­ties me­ti­nių mi­nė­ji­mą prie Ven­tos upės atė­jo ge­ro­kai prieš ren­gi­nį. Po­nios Ri­tos šei­ma į Si­bi­rą bu­vo iš­trem­ta dėl tė­vo pro­fe­si­jos – jis bu­vo fel­če­ris.

Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir tremt­inių są­jun­gos Šiau­lių ra­jo­no sky­riaus pir­mi­nin­kė Ma­ri­ja Šad­laus­kie­nė lin­kė­jo trem­ties žmo­nėms, tiek daug iš­ken­tu­siems, iš­lik­ti tvir­tiems.

Kur­šė­nų L. Ivins­kio gim­na­zi­jos gim­na­zis­tai, trem­ties me­ti­nių mi­nė­ji­me at­li­ko poe­ti­nę li­te­ra­tū­ri­nę kom­po­zi­ci­ją „Lan­gai“.