Apie Naująją Zelandiją primins saujelė juodo smėlio

Apie Nau­ją­ją Ze­lan­di­ją pri­mins sau­je­lė juo­do smė­lio

Ba­lan­džio pa­bai­go­je-ge­gu­žės pra­džio­je Pak­ruo­jo bė­gi­mo mė­gė­jų klu­bo „Vė­jas“ spor­ti­nin­kas Kęs­tu­tis Ab­ro­mai­tis da­ly­va­vo IX pa­sau­lio ve­te­ra­nų žai­dy­nė­se Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je. Nors me­da­lių iš­ko­vo­ti ne­pa­vy­ko, ta­čiau vy­ras per daug ne­liū­di: jis tie­siog lai­min­gas, ap­lan­kęs šią to­li­mą ša­lį. „Gal­būt čia ma­no vi­so gy­ve­ni­mo ke­lio­nė“, – svars­to Kęs­tu­tis.

Sta­nis­la­va VI­ČAI­TĖ

stanislava@skrastas.lt

Lai­mė­ti su­truk­dė trau­ma

„Spor­ta­vo­me in­ten­sy­viai. Var­žy­bos vy­ko 6 die­nas iš ei­lės. Net tre­ni­ruo­tis ne­bu­vo ka­da, tik ry­te mankš­tą pa­da­ry­da­vau“, – me­na pa­kruo­jie­tis.

Pa­sau­lio ve­te­ra­nų žai­dy­nė­se Kęs­tu­tis iš­mė­gi­no sa­vo jė­gas ke­lio­se leng­vo­sios at­le­ti­kos rung­ty­se. Dve­jo­se rung­ty­se bu­vo penk­tas, ki­to­se – šeš­tas ir aš­tun­tas.

„Tru­pu­tį ap­mau­du dėl re­zul­ta­tų – no­rė­jo­si me­da­lių. Juo­lab, kad pri­zi­nes vie­tas iš­ko­vo­ju­sių spor­ti­nin­kų re­zul­ta­tai bu­vo to­kie pat, ko­kius esu pa­sie­kęs ša­lies ir Lat­vi­jos čem­pio­na­tuo­se. Sut­ruk­dė trau­ma: prieš iš­vyk­da­mas į šias žai­dy­nes la­bai daug tre­ni­ra­vau­si, su­si­ža­lo­jau, pri­si­dė­jo ir ki­tas ne­ga­la­vi­mas. Lau­kia ope­ra­ci­ja", – „Pak­ruo­jo kraš­tui“ pa­sa­ko­jo K. Ab­ro­mai­tis, pri­dur­da­mas, jog re­zul­ta­tams įta­kos tu­rė­jo ne tik trau­ma, bet ir adap­ta­ci­ja. Mat Lie­tu­vo­je ir Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je skir­tin­gas pa­ros lai­kas: jei lie­tu­viai tuo me­tu pa­si­tin­ka die­ną, tai nau­ja­ze­lan­diečiai ruo­šia­si mie­go­ti. – Te­ko ir tru­pu­tį mig­do­mų­jų pa­var­to­ti, kad bent kiek pail­sė­čiau. Juk var­žy­bos mū­sų lai­ku vy­ko nak­tį“.

Vė­liau pri­pra­to prie lai­ko skir­tu­mų tiek, kad jau grį­žęs į Lie­tu­vą, dar ku­rį lai­ką nak­ti­mis ne­no­rė­da­vo mie­go.

Var­žy­bo­se tarp spor­ti­nin­kų bu­vo rim­ta kon­ku­ren­ci­ja, ta­čiau vi­sur, anot Kęs­tu­čio, vy­ra­vo drau­giš­ka at­mos­fe­ra.

„Vi­si bu­vo pa­si­ruo­šę pa­dė­ti vie­nas ki­tam. Iš­vy­dę, jei ku­ris spor­ti­nin­kas kaž­ką ne taip da­ro, pa­vyz­džiui, ne taip at­si­spi­ria star­tuo­da­mas – ne­gai­lė­jo pa­ta­ri­mų. O po fi­ni­šo vi­si var­žy­bų da­ly­viai drau­giš­kai ap­si­ka­bi­na“, – įspū­džiais da­li­jo­si K. Ab­ro­mai­tis.

Nors iš žai­dy­nių Kęs­tu­tis ne­par­si­ve­žė me­da­lių, jam ap­do­va­no­ji­mui pri­lygs­ta ga­li­my­bė pa­bu­vo­ti to­li­mo­je ša­ly­je, esan­čio­je ki­ta­me pa­sau­lio kraš­te.

Nuos­ta­bi gam­ta, šil­ti žmo­nės

Pa­pul­ti į Nau­ją­ją Ze­lan­di­ją ne­bu­vo taip leng­va. Oro uos­te pa­sie­nie­čiams tal­ki­no šu­nys. Sve­tim­ša­liai bu­vo smul­kiai iš­klau­si­nė­ti, ko­kiu tiks­lu šie at­vy­ko į jų ša­lį, o jų ba­ga­žas su­lau­kė griež­tos pa­tik­ros rent­ge­no apa­ra­tais. Pil­dant dek­la­ra­ci­jas, rei­kė­jo vis­ką smul­kiai ap­ra­šy­ti, ko­kie daik­tai yra la­ga­mi­ne. Net nu­ro­dy­ti, kur, pa­vyz­džiui, bė­gio­ta su spor­ti­niais ba­te­liais. Ypač griež­tai bau­džia­mi bu­vo tie, ku­rie ne­dek­la­ra­vo mais­to pro­duk­tų įve­ži­mo į ša­lį. Taip, anot Kęs­tu­čio, nu­ti­ko spor­ti­nin­kui iš Pa­ne­vė­žio, pa­mir­šu­siam, jog jo la­ga­mi­ne yra obuo­lių. Už tai vy­ras su­mo­kė­jo 400 N. Ze­lan­di­jos do­le­rių (apie 266 eu­rų) bau­dą. O vai­siai at­si­dū­rė šiukš­lia­dė­žė­je.

IX pa­sau­lio ve­te­ra­nų žai­dy­nės vy­ko šiau­ri­nė­je Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos sa­lo­je, vie­na­me iš di­džiau­sių ša­lies mies­tų Ok­lan­de. Tai – pra­mo­nės cent­ras ir uos­tas, ap­sup­tas net 65 už­ge­su­sių ug­ni­kal­nių, šiau­ri­nė­je Ede­no ug­ni­kal­nio pa­pė­dė­je.

Nors šiuo me­tu Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je ru­duo, ta­čiau Ok­lan­das pa­si­ti­ko ryš­kia ža­lu­ma ir ga­na ma­lo­niu oru – die­ną su­šil­da­vo iki 24 laips­nių, nak­ti­mis tem­pe­ra­tū­ra nu­kris­da­vo iki 14 laips­nių. Tuo tar­pu pie­ti­nė sa­la, va­di­na­mo­ji kai­miš­ko­ji, jau spė­ju­si nu­si­da­žy­ti ru­de­niš­ko­mis spal­vo­mis.

„La­bai šil­ti ir vie­tos gy­ven­to­jai. Šyp­so­si, klau­si­nė­ja iš kur at­vy­ko­me, vi­sa­da pa­si­ruo­šę pa­dė­ti“, – me­na pa­kruo­jie­tis.

Tos vie­ti­nių pa­gal­bos kar­tais ir pri­reik­da­vo. Mat Kęs­tu­tis bu­vo ap­gy­ven­din­tas ne su ki­tais Lie­tu­vos rink­ti­nės leng­vaat­le­čiais, o su krep­ši­nin­kais. Tad į sta­dio­ną, kur vy­ko var­žy­bos, te­ko va­ži­nė­ti vie­nam. Ži­no­ma, prieš tai kruopš­čiai iš­stu­di­ja­vus mies­to pla­ną. Ka­dan­gi eis­mas čia vyks­ta kai­rią­ja ke­lio pu­se, iš pra­džių jam bu­vo sun­ku su­si­gau­dy­ti, į ku­rią pu­sę va­žiuo­jan­tį vi­suo­me­ni­nį trans­por­tą įlip­ti.

Nors žai­dy­nio da­ly­vio gra­fi­kas bu­vo ga­na in­ten­sy­vus, ta­čiau jis su­ra­do lai­ko ir pa­ke­liau­ti po sa­lą. Ka­dan­gi kai ku­rie eks­kur­si­jos ob­jek­tai bu­vo įskai­čiuo­ti į star­ti­nį 260 eu­rų žai­dy­nių da­ly­vio mo­kes­tį, Kęs­tu­tis ap­lan­kė Avia­ci­jos, se­no­vi­nės tech­ni­kos mu­zie­jus, bu­vo pa­ki­lęs į 200 met­rų bokš­tą.

Lan­kė­si ir zoo­lo­gi­jos so­de. Ta­čiau ir čia gy­vai neiš­vy­do va­di­na­mo­jo Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos sim­bo­lio – ki­vio. Tik jo iš­kam­šą. Mat šie ne­skrai­dan­tys nak­ti­niai pū­kuo­ti paukš­čiai nyks­ta. To­dėl re­tai ka­da ga­li­ma juos pa­ma­ty­ti lau­ki­nė­je gam­to­je. Be­je, ir pa­tys gyventojai pra­var­džiuo­ja­mi ki­viais, o jų na­cio­na­li­nė va­liu­ta – ki­vių do­le­riais. Ta­čiau nie­kas dėl to ne­pyks­ta.

O la­biau­siai vy­rą už­bū­rė šios ša­lies gam­ta. Prieš jos įvai­rią au­ga­li­ją, kriok­lius tar­si nu­blan­ko ir įspū­din­go­ji Tia­nan­me­nio aikš­tė Ki­ni­jos sos­ti­nės Pe­ki­no cent­re, Dan­gaus ra­my­bės var­tai, ve­dan­tys į Užd­raus­tą­jį mies­tą. Mat į Nau­ją­ją Ze­lan­di­ją skris­ta per Pe­ki­ną. Čia žai­dy­nių da­ly­viai pra­lei­do 16 va­lan­dų. Kęs­tu­čiui slo­gų pri­si­mi­ni­mą pa­li­ko tas nuo­lat tvy­ran­tis tirš­tas smo­gas, pro ku­rio tan­kų šy­dą nė sau­lės ne­ma­ty­ti.

„Lan­kiau­si Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos džiung­lė­se, ne­pa­lies­to­se ci­vi­li­za­ci­jos. Pa­bu­vo­jau juo­do smė­lio pa­kran­tė­je. Sau­je­lę šio smė­lio lyg ko­kį su­ve­ny­rą par­si­ve­žiau į na­mus. Tik dėl jo tu­rė­jau pro­ble­mų Vo­kie­ti­jos oro uos­te: mui­ti­nin­kai taip leng­vai ne­pa­ti­kė­jo, kad čia smė­lis. At­li­ko tes­tą, bet po ko­kių 20 mi­nu­čių ati­da­vė“, – šyp­so­si Kęs­tu­tis.

Pak­ruo­jie­tis pa­sa­ko­jo, jog vie­šė­jo ir kai­me. Vie­na­me ypač mo­der­ni­zuo­ta­me ūky­je te­ko ir nak­vo­ti. Apy­lin­kė­se ga­no­si avių ban­dos, au­ga apel­sin­me­džiai.

Ap­gai­les­tau­ja, jog ne­te­ko su­si­tik­ti su vie­tos lie­tu­vių bend­ruo­me­ne (Ok­lan­de gy­ve­na 111 tau­tie­čių). Tuo pat me­tu kai vy­ko šis su­si­ti­ki­mas, Kęs­tu­tis da­ly­va­vo var­žy­bo­se.

Bran­gi ša­lis

Nau­jo­ji Ze­lan­di­ja – la­bai bran­gi ša­lis. Čia mais­to pro­duk­tų kai­nos di­des­nės tris kar­tus nei Lie­tu­vo­je.

„Gy­ve­nau mo­der­niai įreng­ta­me mo­te­ly­je ne­to­li pre­ky­bos cent­ro. Ka­dan­gi mais­tą ga­mi­nau­si pa­ts, ei­da­vau į tą par­duo­tu­vę įsi­gy­ti mais­to pro­duk­tų. Pa­vyz­džiui, kiau­ši­niai kai­nuo­ja 8 do­le­rius, ki­ti pro­duk­tai ir­gi ge­ro­kai bran­ges­ni nei Lie­tu­vo­je“, – pa­sa­ko­jo Kęs­tu­tis.

To­kios aukš­tos kai­nos pri­bloš­kė, ta­čiau vie­tos gy­ven­to­jams jos at­ro­do nor­ma­lios. Kaip ir vė­siu oru šil­dy­tis na­mus elekt­ri­niais šil­dy­tu­vais – čia nė­ra ki­to­kio šil­dy­mo bū­do. Ki­taip ir bū­ti ne­ga­li – vi­du­ti­nis mė­ne­sio at­ly­gi­ni­mas čia sie­kia 9 tūks­tan­čius do­le­rių (apie 5–6 tūks­tan­čius eu­rų).

As­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Pa­ke­liui į Nau­ją­ją Ze­lan­di­ją Kęs­tu­tis Ab­ro­mai­tis ap­lan­kė is­to­ri­nę Tia­nan­me­nio aikš­tę Pe­ki­ne (Ki­ni­ja).

Išs­kir­ti­nis juo­do­jo smė­lio pa­plū­di­mys Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je.

Šio pa­jū­ry­je au­gan­čio au­ga­lo neį­ma­no­ma ran­ko­mis per­trauk­ti net stip­riau­siam vy­rui.

Ok­lan­do pa­no­ra­ma iš 200 met­rų aukš­čio.

Po var­žy­bų žai­dy­nių da­ly­viai drau­giš­kai ap­si­ka­bin­da­vo. Kęs­tu­tis Ab­ro­mai­tis – tre­čias iš kai­rės.

Spor­ti­nin­kai tu­rė­jo ga­li­my­bę pa­bu­vo­ti lau­ki­nė­je Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos gam­to­je. K. Ab­ro­mai­tis – ant­ras iš de­ši­nės.