Mariupolio kryptimi: karo liudytojai (3)

Ma­riu­po­lio kryp­ti­mi: ka­ro liu­dy­to­jai (3)

Ma­riu­po­ly­je – daug ka­ro pėd­sa­kų. Fron­to li­ni­ja maž­daug už dvi­de­šim­ties ki­lo­met­rų.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Iš Do­nec­ko liau­dies res­pub­li­kos (DNR) te­ri­to­ri­jos į Uk­rai­ną be­veik kas­dien iš­šau­na­ma po ke­lias­de­šim­t kar­tų. Daž­niau­siai tems­tant, kar­tais ir anks­ti ry­tą. Daž­niau­siai svie­di­niai kren­ta į tuš­čius lau­kus, kar­tais į Azo­vo jū­rą.

„Vyks­ta de­mo­ra­li­za­ci­ja, bau­gi­ni­mas, – paaiš­ki­no Ma­riu­po­lio sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jas. – Kad lau­žas deg­tų, į jį rei­kia vis įmes­ti mal­kų. Taip ir ka­rui es­ka­luo­ti rei­kia spro­gi­mų“.

Ir mes gir­dė­jo­me dun­de­sius. Neats­ky­rė­me, iš ko šau­do­ma. Iš mi­nos­vai­džių ar pa­vo­jin­ges­nės ra­ke­tų sis­te­mos GRAD?

Ma­riu­po­lio gy­ven­to­jams vis­kas aiš­ku. „Net vai­kai iš­mo­ko iš gar­so at­skir­ti pa­būk­lus,“ – tei­gia vie­tos žmo­nės.

Į Uk­rai­ną su Ak­me­nės sa­vival­dy­bės de­le­ga­ci­ja ke­lia­vo In­ga Shven­dikh. Uk­rai­nos pi­lie­tė, ji Do­nec­ke pa­li­ko vi­są ten tu­ri­mą vers­lą, tur­tą. Kai įsi­siau­tė­jo se­pa­ra­tis­tai, pa­si­trau­kė į Ma­riu­po­lį. Kai ir čia im­ta šau­dy­ti – per­si­kė­lė į Nau­ją­ją Ak­me­nę.

Prieš pat ke­lio­nę In­ga iš ži­niask­lai­dos pra­ne­ši­mų su­ži­no­jo apie tra­ge­di­ją. Šei­mos drau­gas, įsė­dęs į au­to­mo­bi­lį, bu­vo su­sprog­din­tas. Šo­ko iš­tik­ta žmo­na at­si­tvė­rė nuo žmo­nių, o paaug­lė duk­ra te­le­fo­nu at­siun­tė SMS į Lie­tu­vą.

Ma­riu­po­ly­je In­ga ap­lan­kė naš­le ta­pu­sią drau­gę.

Ma­riu­po­lio sa­vi­val­dy­bės eko­no­mi­kos de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tė tris­de­šimt­me­tė Tat­ja­na To­pa­lo­va pri­si­mi­nė 2014 me­tų ba­lan­džio mė­ne­sio įvy­kius Ma­riu­po­ly­je.

„As­me­niš­kai aš, kaip ir dau­ge­lis ma­no bend­ra­dar­bių, pa­žįs­ta­mų, iš­kart ne­sup­ra­to­me, kas vyks­ta, – me­na T. To­pa­lo­va. – Ko prie mies­to me­ri­jos su­si­rin­ko mi­nia pik­tų vy­rų ir ne­tuš­čio­mis ran­ko­mis? Ko­kie jų rei­ka­la­vi­mai? Iš­kart su­pra­tau, kad pir­miau­sia tu­riu bū­ti su sa­viš­kiais. Klaus­da­vo­me: mes su ju­mis, jūs su mu­mis.“

Sek­ma­die­nį su­ži­no­jo, kad ke­tu­raukš­tis ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­sta­tas de­ga, dūž­ta lan­gai, ka­bi­ne­tuo­se šei­mi­nin­kau­ja gink­luo­ti įsi­ver­žė­liai.

„Su­si­vo­kiau, jei ag­re­sy­vūs žmo­nės įsi­ver­žia į mies­to val­džios pa­sta­tą, ne­sut­ru­kdo nė jį sau­gan­ti mi­li­ci­ja, va­di­na­si, jie taip pat leng­vai ga­li įsi­verž­ti į na­mus, o tuo la­biau man bet ką pa­da­ry­ti gat­vė­je“, – sa­kė Tat­ja­na.

Ji ne­rea­ga­vo į se­pa­ra­tis­tų ra­gi­ni­mus grįž­ti į dar­bo vie­tas. Grį­žo tik maž­daug po mė­ne­sio, kai pa­sta­tas bu­vo iš­lais­vi­na­mas.

„Ėjo­me pro kie­mo įė­ji­mą, o cent­ri­nes du­ris te­be­kont­ro­lia­vo tie gink­luo­ti žmo­nės“, – pa­sa­ko­jo T. To­pa­lo­va.

Dau­ge­lis ka­bi­ne­tų du­rų iš­dau­žy­tos. Kai ku­rios bu­vu­sios dar­bo pa­tal­pos pa­na­šė­jo į lau­ko tua­le­tus. Do­ku­men­tai su­jauk­ti ar­ba din­gę. Ne­be­bu­vo nė as­me­ni­nių daik­tų.

„Ir mums ma­tant gro­bi­kai iš ka­bi­ne­tų tem­pė­si įran­gą, aiš­kin­da­mi, kad vis­ko ga­li pri­reik­ti Do­nec­ko res­pub­li­kai, – sa­kė T. To­pa­lo­va. – Prie­šin­tis ne­drį­so­me, su­pras­da­mi, kad konf­lik­tai prie ge­ro ne­ve­da.“

Iki šiol Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­sta­tas te­bė­ra iš­du­žu­siais lan­gais, ap­de­gu­sio­mis sie­no­mis. Ir už­kal­to­mis du­ri­mis. Val­džia dir­ba ki­ta­me pa­sta­te.

Ma­riu­po­lio me­ras Va­di­mas Boi­čen­ko sa­kė, kad se­na­sis pa­sta­tas bus re­mon­tuo­ja­mas.

Iri­na Škar­bul – vie­na iš ke­lių val­di­nin­kų, ku­rie grį­žo į ka­bi­ne­tus su pa­ra­ko kva­pu.

„Dir­bau bu­hal­te­ri­jo­je, tai nuo ma­nęs pri­klau­sė, ar žmo­nės gaus už­dirb­tus at­ly­gi­ni­mus, ar šei­mas pa­sieks vi­so­kios iš­mo­kos“, – sa­kė I. Škar­bul.

Gink­luo­tų vy­rų ste­bi­ma ji iš sei­fų trau­kė do­ku­men­tus, pa­skui juos tvar­ky­da­vo. Vė­liau su to­kia pat pa­ly­da išei­da­vo į gat­vę. Tai tru­ko ke­lias die­nas po po­rą tre­je­tą va­lan­dų.

Apie Ma­riu­po­lio mi­li­ci­jos pa­sta­to štur­mą pa­sa­ko­jo mu­zie­jaus dar­buo­to­jai.

Į vie­šu­mą pa­skli­do prie­šin­gi paaiš­ki­ni­mai. Ma­riu­po­lio sa­vi­gy­nos šta­bas pa­tvir­ti­no, kad Uk­rai­nos pa­jė­gos štur­ma­vo mies­to mi­li­ci­jos sky­rių, ku­ria­me esą už­si­ba­ri­ka­da­vo Ki­je­vo įsa­ky­mams ne­pak­lu­sę mi­li­ci­nin­kai.

Do­nec­ko sri­ties mi­li­ci­ja, sa­vo ruož­tu, nu­ro­dė, kad Uk­rai­nos pa­jė­gos sten­gė­si at­ko­vo­ti Ma­riu­po­lio mi­li­ci­jos sky­rių, ku­rį bu­vo užė­mę va­di­na­mo­sios DNR smo­gi­kai.

„Įsi­vaiz­duo­ja­te, kaip bu­vo sun­ku su­si­vok­ti žmo­nėms, kai ap­šau­do­ma mi­li­ci­ja, – ak­me­niš­kiams apie tų die­nų si­tua­ci­ją aiš­ki­no Ma­riu­po­lio sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jas. – Ne­bu­vo įma­no­ma su­pras­ti ten ar ten te­ro­ris­tai, ten ar ten sa­viš­kiai“.

Ga­liau­siai mi­li­ci­jos pa­sta­tas pa­sken­do lieps­no­se. Ke­li pa­rei­gū­nai žu­vo vi­du­je. Ki­ti gel­bė­jo­si, šo­ki­nė­da­mi ir pro lan­gus.

Po šių įvy­kių Uk­rai­nos Na­cio­na­li­nė gvar­di­ja pa­skel­bė at­šau­kian­ti sa­vo pa­jė­gas iš Ma­riu­po­lio. Tam, kad ne­bū­tų iš­pro­vo­kuo­ta dar dau­giau smur­to.

Kai 2015-ųjų ant­ro­je žie­mos pu­sė­je Uk­rai­nos ka­ri­nėms pa­jė­goms pa­vy­ko fron­to li­ni­ją nu­stum­ti 20 ki­lo­met­rų nuo Ma­riu­po­lio, mies­tas leng­viau at­si­kvė­pė.

Il­gai už­si­bū­ti prie mi­li­ci­jos pa­sta­to griu­vė­sių ne­lei­do čia nuo­lat bu­din­tis po­li­ci­nin­kas. Sau­go ne tik griu­vė­sius, bet ir ša­lia vei­kian­tį ki­tą po­li­ci­jos pa­sta­tą. Ka­ro nuo­tai­kos te­bet­vy­ro.

Au­to­riaus nuo­tr.

Iš­de­gin­tas Ma­riu­po­lio mies­to mi­li­ci­jos tri­jų aukš­tų pa­sta­tas ne­be­re­mon­tuo­ti­nas, ta­čiau ne­griau­na­mas.

Ma­riu­po­lio sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­sta­tas stūk­so iš­du­žu­siais lan­gais, ap­de­gu­sio­mis sie­no­mis.

Ak­me­niš­kius eks­kur­si­ją su­ren­gę Ma­riu­po­lio šei­mi­nin­kai kar­ta­si tu­rė­da­vo de­rin­ti veiks­mus su gink­luo­ta po­li­ci­ja.

Ma­riu­po­lio sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­ja Iri­na Škar­bul tu­rė­jo grįž­ti į dar­bo ka­bi­ne­tą su pa­ra­ko kva­pu.

Ma­riu­po­lio sa­vi­val­dy­bės eko­no­mi­kos de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tė Tat­ja­na To­pa­lo­va sa­kė: „Konf­lik­tų su gink­luo­tais žmo­nė­mis ven­gė­me“.